– Lietuvoje augančios gudobelės (Crataegus) vaisiai turtingi vitamino C, karotino, krategio, obuolių ir citrinos rūgščių, flavonoidų (daugiausia žieduose), saponinų, glikozidų, cukraus (apie 10 proc.), o sėklose iki 38 proc. esančiu riebiu aliejumi. Tibeto medicinoje ji dažniausiai vartojama kaip tulžį varanti priemonė, sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis.
Liaudies medicinoje naudojama gydant tinimus, epilepsiją, migreną, karščiuojant. Galbūt reikėtų įsidėmėti, kad gudobelių preparatų poveikis prasideda labai lėtai (tik po aštuonių savaičių), bet tęsiasi kelias savaites net nutraukus vaistų vartojimą. Dėl savo savybių šiandien gudobelė, homeopatų vadinama „senos širdies vaistu“, taikoma plačiai ir rekomenduojama tiek pagyvenusiems, tiek jaunesnio amžiaus žmonėms. Juk ir jaunų žmonių širdis serga.
Gudobelių preparatai pirmiausia pasižymi kardiotoniniu poveikiu, t. y. stiprina širdies raumenį ir mažina jos susitraukimų skaičių (pulsą), ramina. Jos ekstraktas tinka užeinant skausmams širdies plote, kai spaudžiamojo pobūdžio skausmai plinta į kairę ranką, tirpsta kairioji ranka, žmogus tankiai, bet negausiai šlapinasi. Taip pat ji skiriama gydyti prasidedančiai aterosklerozei, kraujagyslių stiprinimui.
Žinomas teigiamas gudobelės poveikis kvėpavimo takams, nosiaryklei, odai, skrandžiui ir žarnynui. Vaistai, savo sudėtyje turintys gudobelės, kelia širdies raumens tonusą, gerina koronarinę kraujotaką ir kraujo apytaką vainikinėse kraujagyslėse ir smegenyse, mažina cholesterolio kiekį ir centrinės nervų sistemos dirginimą. Vartojama varginant nemigai, aritmijai, dažnam širdies plakimui, kai pagreitėjusi skydliaukės funkcija.
Kadangi gudobelė mažina arterinį kraujospūdį, ji nerekomenduojama hipotonikams, o taip pat nėščioms moterims. Gudobelės vaisius tinka vartoti prieš valgį (pietus ir vakarienę) arba gerti sultis (vaisius sutrinti, užpilti šiltu vandeniu, išmaišyti, perkošti).
Vaistinė žaliava
Gudobelių preparatai dažniausiai ruošiami iš dviejų gudobelių rūšių: vienapiesčių (C. monogyna Jacq.) ir miškinių (C. oxyacantha L.). Arbatai naudojami žiedai, lapai ir vaisiai.
Žiedai renkami augalui pradėjus žydėti (gegužės pab.–birželį), o rudenį (rugsėjį–spalį) renkami vaisiai ir džiovinami 50–60 OC temperatūroje. Išdžiovinus nuo vaisių atskiriami vaiskočiai ir stiebeliai. Džiovinti vaisiai raukšlėti, tamsiai raudoni, silpno kvapo, sutraukiančio skonio.
Gudobelės vaisių spiritinė tinktūra
Tris valgomuosius šaukštus vienapiestės gudobelės vaisių užpilkite dviem stiklinėmis degtinės. Palaikykite dvi savaites tamsioje vėsioje vietoje, retkarčiais sukratykite. Po to nukoškite. Gerkite po 20–30 lašų tris keturis kartus per dieną prieš valgį – mažina cholesterolio kiekį.
I receptas: imkite vienodomis dalimis gudobelių žiedų (Flor. Crataegi) bei lapų (Fol. Crataegi) ir sumaišykite.
Du arbatinius šaukštelius mišinio užplikykite stikline karšto vandens ir 20 min. palaikykite. Iš pradžių gerkite tris kartus per dieną po stiklinę, vėliau – iš ryto ir vakare. Patariama arbatą pasaldinti vienu dviem šaukšteliais medaus.
II receptas: vienodomis dalimis sumaišykite gudobelių žiedus, lapus ir melisos lapus (Fol. Melissae).
Šaukštelį mišinio užplikykite stikline karšto vandens, 10 min. palaikykite ir gerkite po stiklinę iš ryto ir vakare. Melisa taip pat ramina.
III receptas: vienodomis dalimis sumaišykite gudobelių žiedus ir lapus, taip pat amalų žolę (Herb. Visci albi). Vieną du šaukštelius mišinio užplikykite stikline karšto vandens, 10 min. palaikykite ir gerkite po stiklinę ryte ir vakare. Amalai mažina kraujospūdį. Arbata tinka esant padidėjusiam kraujospūdžiui ir krūtinės anginai.
Gudobelių nuoviras
Vieną valgomąjį šaukštą gudobelės vaisių (uogų) užpilkite pusantros stiklinės verdančio vandens ir 30 min. virinkite ant silpnos ugnies. Tada nuovirą atvėsinkite, nukoškite ir gerkite po pusę stiklinės tris kartus per dieną prieš valgį.