Antivirusinių vaistų nuo gripo „Tamiflu“ jau yra parduota apie
22 tūkst. pakuočių, dar 13 tūkst. užsakyta. Tuo tarpu diagnozuotų
gripo atvejų tėra 5 tūkstančiai. Tokius duomenis per Žalgirio
nacionalinio pasipriešinimo judėjimo surengtą diskusiją pateikė
„Tamiflu“ gamintojos bendrovės „Roche“ Lietuvos padalinio vadovė
Rasa Jonušienė.
Pasak UAB „Roche Lietuva“ direktorės, tendencija, kai
gyventojai tiesiog šluote šluoja vaistus iš vaistinių, pastebima
daugelyje valstybių, Lietuvoje situacija nėra išskirtinė. Ir
vaistinėse pradeda trūkti ne vien antivirusinių, bet ir mažinančių
temperatūrą, lengvinančių kosulį, homeopatinių vaistų.
„Latvijoje ir Estijoje, kiek žinau, tai nėra problema, gal
ateis pas juos porą savaičių vėliau, bet kitose Europos šalyse
tikrai taip yra. Valstybės reikalas yra reguliuoti labai specifinių
vaistų tiekimą. Kiek žinau, Didžiojoje Britanijoje buvo sudaryta
labai griežta sistema, kokiu būdu susirgęs žmogus galėjo gauti tą
vaistą, mes tokios sistemos neturime, tai palikta komercijai“, -
teigė R.Jonušienė.
Pasak „Roche Lietuva“ vadovės, maždaug penkias dienas buvo
jaučiamas vaisto „Tamiflu“ trūkumas. „Mes pirmadienį matėme
senkančias atsargas. Buvo likęs tik sirupas, kuris nebuvo
populiarus tuo metu tarp Lietuvos gyventojų, ir apie susidariusią
situaciją informavome sveikatos apsaugos ministrą. Kol jis priėmė
sprendimą leisti mums platinti vaistą nelietuviškose pakuotėse su
lietuviškais informaciniais lapeliais, užtruko keturias dienas. Kai
tik gavome oficialų leidimą mes patvirtinome visus krovinius ir
visas procesas pajudėjo. Į tą laiką įėjo savaitgalis, vaistas
pasiekė Lietuvą pirmadienį“, - pasakojo R.Jonušienė.
Ji teigė, jog gamintojai labai pasigenda geresnio bendravimo su
Sveikatos apsaugos ministerija, tad jiems sunku planuoti, kiek
vaistų vežti į Lietuvą.
UAB „Roche Lietuva“ vadovė paneigė gandus, neva gamintojai
pelnosi iš epidemijos. Pasak jos, nuo 2004 metų, kuomet „Tamiflu“
pirmąkart buvo įvežtas į Lietuvą, jis nė centu nepabrango.
Gamintojai yra nusistatę maždaug 70 litų vaisto kainą, įskaičiavus
pridėtinės vertės mokestį (PVM), didmenininkų ir mažmenininkų
antkainius galutinė jo kaina viršija 100 litų.
Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos pirmininkė Elena
Kvedarienė sakė, kad vaistinių antkainis siekia 17-18 litų. Pasak
R. Jonušienės, „Tamiflu“ gamintojo kaina beveik visose valstybėse
yra vienoda ir gali nebent euru arba dviem skirtis dėl nacionalinių
valiutų santykio su euru.
„Jei mes kalbame apie didmeninius ar mažmeninius tinklus, tai
priklauso nuo to, koks yra PVM toje šalyje , nes yra šalių, kurios
turi 5 proc., 9 proc. PVM, mes Lietuvoje turime 21 proc. PVM. Dar
galutinė kaina priklauso nuo to, ar reguliuojama kaina visose
grandyse, ar ne. Valstybė, reguliuodama kainas visose grandinėse,
tai yra ne tik didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, bet ir
gamintojo, sudaro sąlygas kainai būti stabiliai, neleidžia jai
augti didėjant poreikiui. Niekas negali pasakyti, kad „Tamiflu“
kaina kur nors nepakils, nes vaistininkai mato paklausą ir čia tik
jų padorumo reikalas - reikalauti recepto arba nedidinti kainos“, -
aiškino UAB „Roche Lietuva“ vadovė.
Pasak jos, nors visose trijose Baltijos šalyse „Tamiflu“
gamintojo kaina yra tokia pat - maždaug 70 litų, Estijoje
medikamentas vaistinėse kainuoja 85 litus, o Lietuvoje jo kaina kai
kur siekia beveik 120 litų. Vaistinėms atstovavusi E.Kvedarienė
priminė, kad Estijoje vaistams taikomas 9 proc. PVM, o Lietuvoje -
21 proc.
Lietuvos vyriausias epidemiologas Vytautas Bakasėnas atkreipė
dėmesį, kad šiuos, kaip ir visus, vaistus reikia vartoti
atsakingai, laiku, negerti jų, kol tikrai neprireikia. Pasaulyje
jau yra susiduriama su problema, kad dėl neatsakingo vaistų
vartojimo virusas kinta ir tampa atsparus.
„Jei žmogus išgeria vaisto be reikalo, kai jo tikrai prireiks,
jis neduos laukiamo efekto. Paskyrus gydytojui, būtina išgerti visą
pakuotę vaistų. Norvegijoje jau yra nustatyta atvejų, kai tam
tikros imuninės sistemos žmogaus organizme mutavo. Taip pat yra
prielaidų, kad virusas gali pakisti ir tapti atsparus tarp
medicinos darbuotojų, jie irgi gali užsikrėsti. Gydomas žmogus
išskiria virusą, o antivirusinio preparato paveiktas virusas gali
būti mutavęs, tad reikia atsargiai elgtis, laikytis visų saugumo
priemonių“, - ragino V.Bakasėnas.
Anot vyriausiojo epidemiologo, geriausia valdyti epidemijas per
kuo trumpesnį laiką paskiepijant kuo daugiau žmonių. Esą tai jau
kartą Lietuvoje padėjo kovojant su difterija.
Tikimasi, jog Lietuva vakciną nuo naujojo gripo gaus gruodį.
Pasak V.Bakasėno, Europoje yra numatyta, kad daugiau vakcinos negu
reikia įsigijusios valstybės gali nepasirašiusias pirkimo sutarčių
paremti, parduoti kitoms šalims už pusę kainos arba už tokią pačią
kainą, kaip įsigijo. „Mums reikia tuo pasinaudoti“, - teigė
vyriausiasis epidemiologas.
Anot jo, yra labai svarbu ruoštis ligų protrūkiui, kiekviena
institucija turi sudaryti planus, kaip dirbs susirgus darbuotojams.
Prognozuojama, kad gripu persirgs bent penktadalis gyventojų.
Apsisaugoti nuo gripo gali padėti ir žmonėms teikiama
informacija - jau pradėti platinti lankstinukai, plakatai su tokia
informacija.
Apie tai, kad reikia skirti dėmesio profilaktikai, kalbėjo ir
Seimo narė pagal išsilavinimą medikė Vida Marija Čigriejienė.
„Reikia praktikuoti sveiką gyvenseną, sportuoti, higienos
reikalavimų laikytis. Jei kaukę ryši - dar ne viskas, ją reikia
keisti kas valandą, nes po dviejų valandų gali per ją ir kitus
užkrėsti“, - sakė V.M.Čigriejienė.
Paprasto žmogaus vardu kalbėjęs „žalgirietis“ Gediminas
Jakavonis skundėsi aiškumo stoka. Esą įvairios informacijos daug,
bet iki galo neaišku, kada susirgęs žmogus turi kreiptis į medikus,
kada jis turi būti paguldomas į ligoninę.
„Apie prevenciją viešai kalba sveikatos apsaugos ministras arba
kiti politikai, kurių išsilavinimas tolimas medicinai“, - piktinosi
G. Jakavonis.
V.M.Čigriejienė teigė, jog reikia, kad gerai funkcionuotų
visa sveikatos priežiūros tarnyba, sklandžiai dirbtų greitoji
pagalba, ligoninių priėmimo skyriai. Diskusijos dalyviai akcentavo,
kad būtent priėmimo skyriuose dabar labai reikia gydytojų
profesionalumo sprendžiant, ar susirgusįjį guldyti į ligoninę, ar
paleisti gydytis į namus.
O tokį sprendimą ypač sunku priimti, kai atvyksta vaikai, teigė
Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotojas
konservatyviajai medicinai ir ambulatorinei pagalbai Kazimieras
Binkis.
„Mes nežinome tikrojo to viruso klastingumo. Kaip parodė Kauno
atvejis, tas pats virusas skirtingus šeimos narius veikia
nevienodai. Mes iš 100 kasdien atvykstančių vaikų maždaug pusę
paleidžiame namo. Ir tai yra labai sunku psichologiškai, nes tuo
momentu vaikas, atrodo, jaučiasi pakankamai gerai, o po poros
valandų jo būklė gali visai pasikeisti“, - teigė K. Binkis.
Vaikų ligoninės vadovas teigė, kad kol kas visiems vaikams,
kuriems reikia pagalbos, yra vietos ligoninėje, perprofiliuojami
skyriai, vaikai guldomi į chirurgijos skyrių. „Jei 70-80 paguldai,
60-70 išrašai. Taip ir keičiasi. Kol kas neturėjome sunkių
komplikacijų“, - sakė K.Binkis.
Pasak jo, serga ir ligoninės darbuotojai, gydytojams
susitvarkyti su pacientų srautu nėra lengva. Tad ligoninės
direktoriaus pavaduotojas džiaugėsi, jog medikams į pagalbą atskuba
10 rezidentų.
Kaip teigė vyriausiais epidemiologas, kol kas Lietuvoje
sergamumas didėja. „Praėjusią savaitę užregistravome 12 tūkst.
susirgusių gripu ir peršalimo ligomis, o šią - jau 26 tūkstančius.
Gripo praėjusią savaitę turėjome 500 atvejų, o dabar jau daugiau
nei 5000“, - teigė V.Bakasėnas.
Pasak vyriausiojo epidemiologo, paskaičiuota, kad gripo
epidemija Lietuvai kainuos 1-3 proc. bendrojo vidaus produkto
siekiančią pinigų sumą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje nuo
naujojo gripo kasdien miršta 30-40 žmonių.