„Svarbiausia - galvoti, ką valgai ir stebėti save", - įsitikinusi Guoda Azguridienė. Anksčiau Laisvosios rinkos institute ji analizavo rinkas, dabar analitiškas matematikės protas jai praverčia aiškinantis tiesą apie maistą. G.Azguridienė - parduotuvių grupės „Sveiki produktai" akcininkė, o sukantis tokiame versle nuolat domėtis naujausiais moksliniais tyrimais būtina.
„Nesu nei medikė, nei biotechnologė, nei chemikė. Neseku aklai viena mitybos teorija. Esu vartotoja, ir informaciją apie sveikus produktus renku kitiems vartotojams. "- teigia paskaitas apie sveiką mitybą skaitanti moteris. G.Azguridienės sveikos mitybos patarimai - ir lrytas.lt skaitytojams.
- Sveikos mitybos rekomendacijų tiek daug, kad jose lengva susipainioti. Kaip suprasti, kas yra sveika mityba?
- Taip, mitybos teorijos dažnai vienai kitai prieštarauja. Bet tai nereiškia, kad tik viena yra teisinga, o visos kitos ne. Žmogus ir mus supantis pasaulis nėra tokie paprasti, kad galėtume viską suskirstyti į juoda ir balta.
Sveika mityba yra sąmoninga mityba. Jei suvoki, kas atsidūrė tavo skrandyje, jau prasideda sveika mityba - netgi tada, jei tas suvalgytas produktas yra mėsainis.
Mes kartais nueiname į tokias plonybes. Nagrinėjame kalcio ir magnio lenteles, galvojame apie antioksidantus, apie maisto derinimą. Jei žmonės protingai gilinasi, tokia informacija gali būti jiems naudinga. Tačiau yra daugybė paprastų dalykų, kurie aiškūs visiems, bet mes juos dažnai užmirštame.
Dėl kai kurių produktų žalos sutinka visi mitybos specialistai. Nė vienas nepasakys, kad naudingas yra baltas cukrus. Niekas neaiškins, jog sveika vartoti rafinuotą aliejų, kurio didžiuliai plastikiniai buteliai prekybos centre nekainuoja nė penkių litų. Niekas nebaugins blogomis pasekmėmis sveikatai, jeigu nebevalgysime baltos duonos gaminių.
- Dėl balto cukraus nenaudingumo niekas nesiginčija. Tačiau vieningo sutarimo, ar žmogui reikėtų atsisakyti saldumynų, nėra.
- Iš esmės saldumynai nėra būtinas dalykas. Bet tai nereiškia, kad jų reikia atsisakyti. Retkarčiais reikėtų žvilgtelėti į klasikinę maisto piramidę. Saldumynai su cukrumi- pačioje piramidės viršūnėje, tarp rekomenduojamų vartoti retai produktų.
Nuo cukraus kraujyje staigiai padidėja gliukozės kiekis, o paskui vėl labai staigiai krenta. Taip mes alinam endokrininę sistemą. Ilgainiui net gali imti varginti energijos pakilimai ir nuopuoliai.
Nerafinuotas rudasis cukrus sveikesnis už baltąjį, tačiau jis taip pat staiga pakelia gliukozę kraujyje. Dėl tos pačios priežasties ir medus nėra pats tinkamiausias pakaitalas. Medus apskritai yra labiau vaistas negu maistas. Jei paskanausite arbatinį šaukštelį medaus per dieną, sveikatai bus nauda, tačiau kabinti jį šaukštais nesveika. Saldinti maistą geriau palmių cukrumi, agavos ar cukrinių runkelių sirupu.
Pati labai mėgstu saldumynus. Tačiau nusprendžiau būti labai išranki. Visuomet perklausiu savęs: „Ar tai iš tikrųjų taip skanu?" Kuo toliau, tuo mažiau desertų mane gundo, nes žinau, kad žala neverta skonio. Taip galima labai praktiškai sumažinti saldumynų kiekį ir kartu valgyti tai, kas tikrai skanu.
- Kai kurie mitybos specialistai teigia, kad lygiai taip pat nereikalingi žmogui yra pieno produktai. Neva pienas yra tik kūdikių maistas.
- Jei teorija priimtina ir protui, ir organizmui, jos galima laikytis. Kai kurie žmonės tikrai jaučiasi geriau nevartodami pieno produktų.
Pati pieną geriu ir gerai jaučiuosi. Tačiau žinau - yra daug žmonių, kurie gryno pieno gerti negali. Tačiau jie net nepagalvoja, kad nereikėtų valgyti pieno produktų, nors kartais sutrinka jų virškinimas ar skauda galvą. Jie nesupranta, kad jiems blogai nuo laktozės. Tyrimai rodo, kad su amžiumi gebėjimas įsisavinti laktozę mažėja.
Jei pieno produktus nustoja vartoti mėsą valgantis žmogus, jis gauna pakankamai gyvulinių baltymų su mėsa ir smarkiai koreguoti mitybos jam nereikia. Atsisakyti pieno produktų sudėtingiau vegetarams - tuomet gali reikėti įdėti daugiau pastangų, kad nepritrūktų organizmui būtinų maisto medžiagų.
Kaip suprasti, ar gali vartoti pieną? Svarbu atidžiai stebėti save. Kiekvienas maisto produktas žmogų veikia individualiai. Neseniai viename interneto portale skaičiau apie kiaušinius.
Anksčiau buvo aiškinama, kad žmogui, kurio cholesterolio kiekis kraujyje padidėjęs, jokiu būdu negalima valgyti kiaušinių. Tačiau dabar specialistai jau aiškina kitaip - yra žmonių, kuriems kiaušiniai labai stipriai pakelia cholesterolio kiekį, tačiau kai kuriems išvis nepakelia. Kasdien cholesterolio kiekio neprimatuosi, todėl vienintelis patarimas - nevalgyti daug kiaušinių. Man tai panašu į sveiką mąstymą - jei produkto nevalgysi daug ir nuolat, jis nepakenks.
- Vieni sako, jog mėsa yra nuodas. Kiti tvirtina, kad nepavalgę mėsos prastai jaučiasi. Ar apie mėsą taip pat galėtumėte teigti, kad ji vieniems naudinga, kitiems - žalinga?
- Aš nevalgau mėsos ir esu radusi gal dvidešimt argumentų, kodėl mėsos valgyti nereikėtų. Pati svarbiausia priežastis - taip atimama gyvybė.
Mitybos specialistai apie mėsą daug diskutuoja, bet šiuo klausimu nėra sutarimo. Tačiau akivaizdu tai, jog mėsą rekomenduojantys valgyti medikai nesiūlo valgyti riebaluose ar net ant grotelių pačirškintų kepsnių, „šlapios" ar rūkytos dešros.
Šiais laikais mėsą nesveika valgyti pirmiausia dėl to, jog gyvuliai auginami it fabrike - nebūna lauke, kenčia nuo grūsties, šeriami įvairiais cheminiais papildais ir antibiotikais. Todėl apsisprendusiems valgyti mėsą siūlyčiau ieškoti ekologiškos mėsos. Visi mokslininkai pripažįsta, kad mėsos nereikia valgyti kasdien (prisiminkime mėsos vietą toje pačioje klasikinėje maisto piramidėje). Todėl geriau pirkti brangesnius, bet kokybiškus produktus.
Tačiau aš siūlyčiau pasidomėti vegetariška mityba. Daugelis žmonių mano, jog nepavalgę mėsos, jie bus amžinai alkani. Tačiau taip nėra. Vegetarai valgo daug sočių produktų - grūdų, lęšių, pupelių, riešutų, sėklų.
Prisiekusiems mėsos mėgėjams rekomenduočiau bent sykį per savaitę paeksperimentuoti ir paruošti pietus be mėsos. Galima vietoj mėsos patiekti pupelių ar lęšių su daržovių padažu. Tik ankštinius būtina išmirkyti, gerai išvirti ir įdėti prieskonių, kurie gerina virškinimą.
- Daugelis žmonių atsisako mėsos ir valgo žuvį. Ar žuvis sveikiau už mėsą?
- Žuvies produktuose yra organizmui būtinų riebiųjų rūgščių. Bet žuvis taip pat yra gyvūnas, kuris praranda gyvybę dėl mūsų pietų. Vertinant be moralinių argumentų, gausiai valgantieji jūros žuvį rizikuoja - vandenynai užteršti ir žuvis dažnai būna užkrėsta sunkiaisiais metalais. Žuvininkystės ūkiuose auginamos žuvys taip pat neauga sveikai - jos taip pat šeriamos įvairiomis cheminėmis medžiagomis paskanintu pašaru.
- Ką manote apie maisto derinimo teoriją, kuri skelbia, kad negalima kartu valgyti daug baltymų ir daug angliavandenių turinčių produktų? Ar sveikiau valgyti mėsą be bulvių, duonos ar ryžių?
- Tikrai geriau nevalgyti mėsos su bulvėmis. Mėsa jau pati savaime yra sunkiai virškinama, todėl papildomi sunkūs produktai (tokios yra bulvės) dar labiau apsunkina skrandį.
Kai kada žiūrėdama į valgančius žmones stebiuosi - kaip apskritai įmanoma suvirškinti kokį nors mėsos kepsnį su riešutų padažu? Tačiau yra visokių žmonių - kai kurie gali prisikirsti vidurnaktį labiausiai nederančių produktų ir viską suvirškinti.
Svarbios ir mitybos tradicijos. Šaltibarščiai pagal visas maisto derinimo taisykles - ir rytietiškas, ir vakarietiškas - visiškas nesusipratimas. Rūgštus pienas su saldžiomis bulvėmis, ir dar dažnai pagardintas kiaušiniu! Mes įpratę prie tokio derinio ir dėl to geriau už užsieniečius virškiname tokį maistą.
Pati maisto derinimu rūpinuosi minimaliai. Tačiau stengiuosi negerti pieno su apelsinų sultimis. Atrodo, visiems aišku, kad pienas su rūgščiomis sultimis nedera. Tačiau daugelis ryte išgeria apelsinų sulčių ir tada valgo dribsnius su pienu. Tai nėra gerai. Apskritai neturėtume vaisių valgyti su kitu maistu ar užgėrinėti patiekalus vaisių sultimis.
Daug diskusijų vyksta apie tai, ar apskritai galima gerti valgant. Tačiau aišku, kad valgant ir tuojau pavalgius nereikėtų gerti kavos ir arbatos - tai trukdo įsisavinti mikroelementus.
- Vyresni žmonės sako: „Lašinukų riekelė, koks sveikas riebaliukas!" Kai kurios jaunos mamos net vaikams į košę vengia dėti sviestą, nes laiko jį kenksmingu sveikatai. Kaip suprasti, kokius riebalus naudoti sveika?
- Manau, kad tuoj apie sviestą bus kalbama panašiai kaip apie kiaušinius - tai, kad skirtingus žmones jis veikia skirtingai. Žmonės kartais patiki, kad kažkas yra blogai, net nepasigilinę. Manau, kad vaikų košę sviestu galima gardinti drąsiai, nes cholesterolis tik vyresniame amžiuje tampa grėsme (nebent vaikas būtų smarkiai nutukęs).
Daug pavojingesnis yra rafinuotas aliejus. Logiškai pagalvokite - ką reikia įpilti į nemažą butelį, kad jis kainuotų ne ką brangiau už vandenį? Juk tą aliejų reikia iš kažko spausti, apdirbti, nuvežti. Jį spaudžia iš bet kokios kokybės žaliavų, nes jam nereikia išlaikyti kvapo ir skonio - visa tai rafinavimo metu pašalinama, o kartu pašalinami ir naudingi elementai.
Rafinuotame aliejuje nėra nieko naudingo - nei mikroelementų, nei vitaminų, nei naudingųjų riebalų rūgščių. Jo pagrindiniai privalumai - maža kaina ir ilgas galiojimo laikas. Tačiau tai nėra privalumai sveikos mitybos požiūriu.
Tiems, kurie nori mesti svorį, pirmiausia patarčiau išmesti tuos didelius geltono aliejaus butelius. Rafinuoto aliejaus negalima vartoti niekaip - netgi kepimui. Kadangi jis neturi jokio specifinio skonio, mes nejaučiame, kiek suvalgome ir linkstame suvalgyti per daug.
Taip pat nepasitikėčiau margarino „sveikumu", nes jis gaunamas hidrinant aliejus, todėl atsiranda transriebiųjų rūgščių. Didžiojoje Britanijoje jokie gaminiai nesertifikuojami kaip ekologiški, jei jų sudėtyje yra hidrintų riebalų. Margarino gamintojai jau vėliau įmaišo nerafinuotų aliejų ir teigia, kad jų produktas sveikas. Taip, nerafinuotas aliejus sveikas, bet gal tada jį ir vartokime.
Nerafinuotuose aliejuose yra nesočiųjų riebalų rūgščių, kurių būtinai reikia mūsų organizmui - omega 3, omega 6, omega 9. Jei šių rūgščių trūksta, suprastėja oda, skilinėja nagai, silpsta imunitetas, gali sutrikti atskirų organų ar jų sistemų veikla. Dažniausiai trūksta omega 3 - šių rūgščių yra linų sėmenų, kanapių ir moliūgų aliejuose, taip pat žuvų taukuose.
Tačiau būtina žinoti, kad ne visi aliejai tinka kepimui. Aukštoje temperatūroje būtent nesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis turtingi aliejai oksiduojasi ir juose atsiranda kenksmingos transriebiosios rūgštys.
Jei nori ne troškinti, o „rimtai" kepti, geriausiai tinka kokoso aliejus ir valytas sviestas (ghi). Valyto sviesto galime patys pasigaminto iš įprasto sviesto, pakaitinę jį ant ugnies, kol nusėda baltyminės nuosėdos ir riebalai nuskaidrėja. Dar kepti galima ant nerafinuoto palmių ir žemės riešutų aliejaus. Nors sveikai maitinantis apskritai reikėtų valgyti kuo mažiau keptų produktų.
- Yra žmonių, kurie sako, kad produktų apskritai negalima apdoroti termiškai, nes aukšta temperatūra sunaikina naudingas maistines medžiagas. JAV yra net restoranų, kur patiekiamas „žalias" (angl. „raw") maistas. Ar vertėtų atkreipti dėmesį į šio judėjimo idėjas?
- Manau, kad toje teorijoje yra daug tiesos. Tačiau yra du „bet". Pirma - mūsų klimato sąlygomis tai įgyvendinti ypač sunku, nes žalių daržovių maistinės savybės žiemą būna labai nekokios. Antra - ne kiekvienas žmogus gali virškinti nevirtą maistą. Jei gali - tada puiku. Bet jei nesuvirškina, jis tik alins virškinimo sistemą ir sveikatos sau nepridės.
- Minėjote, jog virškinimą gerina prieskoniai. Tačiau juk daugelis žmonių kaip tik sako, kad aštrus maistas tik degina skrandį.
- Maistas gali būti aštrus(anglai tai apibrėžia žodžiu„hot") ir gali būti neprėskas (angl. „spicy") - tai skirtingi dalykai. Jei gardinsime maistą mairūnais, čiobreliais, kmynais, gvazdikėliais, ožrage, ciberžole, bazilikais, mėtomis, jis niekada nebus aštrus. Apskritai be čili pipirų pagaminti aštrų maistą labai sunku.
Tiems, kurių virškinimas silpnas, tikrai vertėtų pasidomėti prieskoniais - jie lengvina virškinimą. Tačiau nereikėtų vartoti prieskonių mišinių, neperžiūrėjus sudėties - juose dažnai būna daug druskos ir skonio stipriklio natrio gliutamato.
Šis slopina natūralų skonio pojūtį - ilgainiui žmogui tampa neskanu niekas, kas gaminta be natrio gliutomato. Geriausia prieskonių mišinius iš atskirų prieskonių gamintis patiems arba pirkti mišinius be druskos.
- Jei pažvelgsime į mitybos piramidę, matysime, kad daugiausia turime vartoti grūdų, produktų. Tačiau vis daugiau žmonių į duoną žvelgia įtariai - jiems gali pakenkti joje esantis glitimas.
- Medikai taip pat pripažįsta, kad daugeliui žmonių kenkia produktai, kuriuose yra glitimo. Tačiau žmogui nėra taip lengva suprasti, ar jis gali valgyti duonos. Sunku atskirti, ar prastą savijautą pavalgius sukelia produktas ar jame esantys konservantai ir kiti chemikalai..
Duona dažnai cheminėmis medžiagomis kildinama, purinama, skaninama ir pridedama konservantų, kad būtų pigesnė gamyba ir ilgesnis jos galiojimo laikas. Mūsų skrandžiai prie jos jau priprato. Kai dar vartojome „senovišką" duoną, lankiausi Danijoje ir niekaip nesupratau, kodėl man nieko nevirškina. Vienas pagyvenęs danas paaiškino: „Čia dėl tos duonos, ji chemikalų privaryta". Mečiau valgyti duoną ir viskas susitvarkė.
Juoda duona yra labai geras produktas. Bet geros, senoviškai raugintos duonos reikia paieškoti.
Tai, kas kepta iš baltų kvietinių miltų, sveikatai nėra naudinga - maisto piramidėje baltų miltų gaminiai taip pat atsiduria viršuje. Kepdami pyragus galėtume maišyti rupesnius ir baltus miltus. Taip pat galima paieškoti speltos miltų - šie grūdai netgi smulkiai sumalti nepraranda vitaminų ir mineralų.
Tačiau jei jau kalbame apie grūdinį maistą, tai visada geriau valgyti ne duoną, o košes. Ir kuo stambesnių dribsnių ar kruopų - tuo sveikiau (žinoma, jei skrandis įveikia).
- Daugelis lietuvių pirmenybę teikia ne košėms, o bulvėms. Ar bulvės - vertingas maistas?
- Nelabai. O jei bulvių griežinėliai ar bulviniai blynai kepti rafinuotame aliejuje, tada tai yra neabejotinai nesveikas maistas.
Pati valgau bulves ir neraginu jų atsisakyti. Tiesiog reikėtų pagalvoti, kaip jas sveikiau paruošti - gal kepti orkaitėje, gal virti su lupena. Taip pat nereikėtų jų valgyti kasdien. Ir žinoma, patarčiau rinktis ekologiškas bulves.
- Esate sveikų produktų parduotuvių tinklo akcininkė, todėl nenuostabu, jog vis minite ekologiško maisto naudą. Tačiau kaip įtikintumėte lietuvius skeptikus, kurie numoja ranka: „Viskas dabar užteršta, visi mus apgaudinėja, iš kur mes žinom, kad tas maistas tikrai sveikesnis".
- Toks samprotavimas yra nelogiškas. Jei kas nors apgaudinėja, tai nereiškia, kad tu turi sau kenkti. Turime rasti tas vietas, kuriose nesame apgaudinėjami. Sutinku, kad apgavikų gali pasitaikyti, ypač Lietuvoje, kur korupcija turi nemenką pagrindą.
Sertifikavimas - brangi procedūra ir gali pabranginti produkciją net trečdaliu. Todėl kai kurie ūkininkai neturi sertifikato, bet gali būti, kad jie pagrįstai teigia, jog jų produkcija ekologiška. Pirkėjas tuomet renkasi, kuo tikėti. Nepasitikėjimas visais ir viskuo taip pat kenkia sveikatai.
Manau, kad senosiose ES šalyse išduotas sertifikatas yra patikimas. Ten ekologiška kultūra gyvuoja jau seniai ir santykiai yra grįsti pasitikėjimu. Gamintojams labai daug kainuotų, jei tą sertifikatą prarastų.
Kodėl verta pirkti brangiau kainuojantį ekologišką maistą? Industriniu būdu su trąšomis ir pesticidais augintos kultūros tampa „tuščios" - jose mažai naudingų mikroelementų ir vitaminų. Žmogus gali valgyti grikių košę ir tai nebus sveika, nes tie grikiai augo nualintoje dirvoje ir buvo laistomi vandeniu iš chemikalais užteršto tvenkinio. Ekologiškų produktų visai kita maistinė vertė - jų gali mažiau suvalgyti, bet gauti daugiau maisto medžiagų.
Pakuojant ir perdirbant ekologiškus produktus draudžiama dėti chemines medžiagas. Kai kurie žmonės aiškina, jog negali valgyti džiovintų vaisių, nes „sutraukia" burną. Tačiau taip gali būti ne dėl pačių vaisių, o dėl to, kad riešutai ir džiovinti vaisiai apdorojami chemikalais - kitaip jie taip ilgai nesilaikytų.
- Kaip siūlytumėte pradėti sveikai maitintis?
- Siūlyčiau pirmiausia tiesiog pagalvoti, ką valgote ir kodėl valgote. Išmesti iš raciono bent vieną kitą kenksmingą dalyką - prieskonius ar sriubų „kubelius" su natrio gliutamatu, rafinuotą aliejų, o cukraus ir baltų miltų gaminius valgyti tik per šventes.
Svarbu yra ne tik ką, bet ir kaip valgome. Valgis turėtų būti šviežias, nešaldytas ir nešildytas mikrobangų krosnelėje.
Valgant reikėtų neskaityti, nežiūrėti televizoriaus ir nespręsti darbo reikalų. Reikia susitelkti į tai, ką darai tuo metu ar bent jau maloniai bendrauti. Mūsų emocijos maistą gali smarkiai pagadinti arba pagerinti.