L.Velasquez nuo pat gimimo kamuoja labai mįslingas sveikatos sutrikimas – mergina niekaip negali priaugti svorio.
Lyg to nebūtų gana, amerikietė negali nustoti valgyti, kitaip iškiltų grėsmė jos gyvybei.
Todėl L.Velasquez kasdien turi suvartoti didžiulį maisto kiekį. Tam, kad gautų energijos, ji valgo vidutiniškai kas 15 minučių – apie 60 kartų per dieną.
Maistas – ypač riebus
„Sindromas, kuris mane kankina, yra toks retas, kad jis net neturi pavadinimo”, – teigė L.Velasquez.
Mergina tiesiog negali priaugti svorio, nors tai, ką ji valgo, turbūt yra visų antsvorio problemų priežastis.
Traškučiai, saldainiai, šokoladas, picos, spurgos, ledai, makaronai, vištiena – 5–8 tūkstančiai kalorijų per dieną. Tiesa, tokį didžiulį maisto kiekį L.Velasquez vartoja nedidelėmis porcijomis.
„Baisu net pagalvoti, kaip saldžiai ir riebiai valgau.
Aš labai nuliūstu, kai žmonės pavadina mane anoreksike”, – tvirtino L.Velasquez.
„Atvirkščiai, aš džiaugiuosi, jei pavyksta priaugti bent kelis gramus. Labai dažnai stojuosi ant svarstyklių ir laukiu gerų žinių”, – pridūrė mergina.
Rūbai – žaislų parduotuvėse
Lizzie turi 12 metų brolį Chrisą ir 15-metę seserį Mariną. Abu jie sveiki, bet Lizzie gimė 4 savaitėmis per anksti ir svėrė vos 1,2 kilogramo.
„Mes turėjome pirkti lėlių drabužėlius žaislų parduotuvėse, nes kūdikių drabužiai jai buvo per dideli”, – prisiminė Lizzie motina Rita.
Gydytojai išsiaiškino, kad Ritos įsčiose buvo labai mažai amniono skysčio.
Specialistai taip pat pripažino neįsivaizdavę, kaip kūdikis galėjo gimti gyvas.
Net sulaukusi dvejų metų Lizzie svėrė vos 6,8 kilogramo – kaip penkių mėnesių naujagimis.
„Aš buvau tokia, kaip ir kiti vaikai, tik labai labai maža”, – tvirtino Lizzie.
Nebuvo protiškai neįgali
„Gydytojai mums aiškino, kad Lizzie negalės vaikščioti, kalbėti ir apskritai ilgai negyvens”, – teigė R.Velasquez.
Iš pradžių manyta, kad Lizzie kamuoja retas genetinis sutrikimas – De Barsy sindromas.
Jis pasireiškia greitu senėjimu vos gimus, žmogus būna protiškai atsilikęs, o jo veidas deformuotas.
Šios versijos laikytasi ir tuomet, kai Lizzie, sulaukusi 4 metų, apako – ji nemato dešiniąja akimi.
Medikams tuomet atrodė, kad tokią įvykių eigą galima priskirti De Barsy sindromui.
Bet po kiek laiko atlikus tyrimus paaiškėjo, kad mergaitės protas toks pat guvus kaip bendraamžių.
Mįslė – dar be atsakymo
„Suglumusi ir aš, ir gydytojai. Mano liga – tarytum sudėtinga mozaika. Yra ne vieno sutrikimo požymių, bet tiksli diagnozė nenustatyta”, – stebėjosi L.Velasquez.
Pavyzdžiui, specialistai įžvelgė, kad Lizzie kankinantis sutrikimas turi progerijos simptomų.
Progerija yra itin reta genetinė liga, kuri pasireiškia nenumaldomu ir žaibišku kūno senėjimu – organizmas sensta 30 kartų greičiau nei įprasta.
Žmonėms, sergantiems šia liga, dažniausiai nelemta gyventi net iki paauglystės.
„Ir iš tikrųjų mano nosis smaila ir kumpoka, burna maža, veido oda per anksti pasenusi, – teigė Lizzie. – Tačiau medikai tvirtina, jog mano sveikatos būklė stabili.
Be to, beveik nepasitaikė jokių rimtesnių komplikacijų.”
Specialistai pripažįsta: L.Velasquez smegenys, kaulai ir visi vidaus organai yra visiškai išsivystę.
„Tai yra didžiulė paslaptis. Tikiuosi, kad vieną dieną atsitiks stebuklas ir bus įminta ši mįslė”, – nepraranda vilties Lizzie.
Bet kol kas ši amerikietė stebina visus pasaulio medikus. Neseniai nagrinėti šį atvejį ėmėsi Teksaso universiteto medicinos centre dirbantis garsus profesorius Abhimanyu Gargas.
„Mes negalime nuspėti, kas Lizzie nutiks ateityje, nes medikų bendruomenė dar niekada nesusidūrė su tokiu atveju.
Kad ir kaip būtų, merginai pasisekė, kad turi sveikus dantis, kaulus ir vidaus organus.
Jos būklė iš tiesų normali”, – tvirtino A.Gargas.
Sako motyvacines kalbas
Lizzie nežino, kas jos laukia net ir artimiausioje ateityje. Bet mergina iš visų jėgų kabinasi į gyvenimą.
Prieš 15 metų medikai tuomet dar šešiametės mergaitės motinai konstatavo: Lizzie turi valgyti labai riebų maistą, kuriame gausu angliavandenių ir grynojo cukraus.
„Gydytojai man liepė valgyti viską, ko tik noriu. Kas gali būti geriau?” – šypsodamasi klausė Lizzie, kuri maistą nešiojasi kuprinėje.
Mokykloje Lizzie, kuri dabar studijuoja komunikaciją Teksaso valstijos universitete, bendravo su draugais, kurie ją priėmė tokią, kokia ji yra.
„Gyvenu kaip ir kiti: vaikštau į vakarėlius, kino teatrą, po parduotuves. Bet nekenčiu, kai žmonės spokso į mane ar komentuoja”, – tvirtino L.Velasquez.
Mergina teigė nuosekliai siekianti savo tikslų ir važinėja po JAV sakydama motyvacines kalbas: „Aš noriu pabandyti pakeisti žmonių gyvenimus į gerąją pusę parodydama, kad galima išsisukti iš pačių sunkiausių situacijų.
Svarbiausia – turėti stiprybės ir gerą humoro jausmą.”
Padedama profesionalių rašytojų, Lizzie kartu su motina Rita netrukus išleis autobiografinę knygą.
Jogas gyvena be maisto
L.Velasquez vartoja itin daug maisto, bet niekaip nepriauga svorio, o 82 metų Prahladas Jani (nuotr.) tvirtino nevalgantis jau septynis dešimtmečius, tačiau jaučiasi puikiai.
Jogas P.Jani tikina maždaug prieš 70 metų palikęs namus ir apsigyvenęs džiunglėse. Čia jam esą apsireiškė deivė Amba, kurią garbindamas indas ir atsisakė maisto bei vandens.
P.Jani įsitikinęs, kad jo gyvybę palaiko būtent deivės Ambos teikiama energija – amrita. Tai – vadinamasis dieviškasis nektaras, kurį vyras esą gauna iš saulės per skylę gomuryje. Būtina sąlyga – nuolat medituoti.
Garsas apie nieko nevalgantį jogą ilgainiui pasklido po visą Indiją. 2003 metais P.Jani sutiko būti ištirtas gydytojų komandos.
Medikai liko apstulbę. P.Jani organizmas buvo sveikesnis nei daugelio jo amžiaus žmonių, o jo smegenys – kaip 25 metų jaunuolio.
„Atlikome klinikinius, biocheminius, radiologinius tyrimus. Visi atitiko normas. Mes negalime pasakyti, kodėl taip yra. P.Jani mums yra mįslė”, – kalbėjo jogą tyręs gydytojas G.Ilavazhagnas.
Savo ruožtu Indijos racionalistų asociacija tvirtina, kad medikams turėtų būti gėda dėl tokių tyrimų.„Tai – paprasčiausias žmonių mulkinimas, – teigė asociacijos vadovas Sanalas Edamaruku. – Nė kiek neabejoju, kad šis jogas gauna vandens ir maisto. Tiesiog kai kas nenori to matyti. Aklai tiki, ir tiek.”