Girdime, jog prieš lupant, tarkim, apelsiną, reikia jį kruopščiai nuplauti, kad teršalai nepatektų ant rankų, o nuo jų – ant vaisiaus skiltelės, taigi ir į burną. Tačiau ar cheminiai purškalai neprasiskverbia į apelsinų, vynuogių, mangų, granatų, imbierų, kitų atvežtinių vaisių bei daržovių vidų?
Kaip saugiai vartoti atvežtines gėrybes, klausėme augalų ir maisto saugos specialistų, mediko.
Pokalbis su Francu KOMAROVSKIU, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausiuoju specialistu:
– Ar atvežtiniai vaisiai, daržovės, kuriais prekiaujama šalies rinkoje, nėra pernelyg supurkšti, ar chemikalai nepersismelkę į jų vidų? Kaip apdorojama ši produkcija?
– Į Lietuvos rinką 2010 m. buvo įvežami vaisiai ir daržovės iš 50 valstybių. Visi realizuojami vaisiai ir daržovės privalo atitikti nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus. Nustačius neatitikimų, vaisius ir daržoves draudžiama realizuoti. Tokiais atvejais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba apie nesaugius produktus praneša Europos Komisijos Skubiųjų pranešimų apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistemai RASFF, ir visos Europos Bendrijos šalys sužino apie nesaugaus produkto platintojus. Tokiems gamintojams ir importuotojams taikomos sugriežtintos pasienio kontrolės procedūros.
Iš atvežtinių vaisių cheminėmis medžiagomis dažniausiai būna apdoroti citrusinių, obuolių, kriaušių, persikų, ananasų, mangų, avokadų, melionmedžių vaisių paviršiai. Visos paviršių apdorojimo medžiagos reglamentuotos teisės aktais. Lietuvos higienos normoje HN 53:2010 „Leidžiami naudoti maisto priedai“ nustatytos medžiagos ir jų normos vaisių, daržovių paviršiams apdoroti – emulsikliai E 473, E 474, emulsikliai- stabilizatoriai E 445, glajinės medžiagos – bičių vaškas E 901, kandelilos vaškas E 902, šalikas E 904, mikrokristalinis vaškas E 905, karnaubos vaškas E 903, montano rūgščių esterai E 912, oksiduoti polietileno vaškai E 914. Tai organinės medžiagos, jos nepavojingos žmonių sveikatai, tačiau prieš naudojant maistui vaisius būtina gerai nuplauti šiltu, po to vėsiu vandeniu, o citrusinių vaisių žievelių nerekomenduojama nauduoti maistui. Šios paviršiaus apdorojimo medžiagos (konservantai) apsaugo vaisius nuo puvimo, pelėsinių grybų atsiradimo vaisiaus paviršiuje, ilgai išlaiko vaisių šviežią.
– Kokie chemikalai, aptikti minėtuose produktuose, kenksmingiausi?
– Augalų apsaugos priemonių pagrindinę dalį sudaro ir vienais kenksmingiausių laikomi pesticidai (lot. pestis – maras, liga + caedo – žudau) – medžiagos, skirtos kovai su nepageidaujamais organizmais. Pesticidai gali būti ir biologinės kilmės, ir sintetinės cheminės medžiagos.
Pagal paskirtį pesticidai skirstomi į herbicidus, skirtus kovai su piktžolėmis, fungicidus – kovai su grybeliais ir pelėsiais, insekticidus – kovai su vabzdžiais, rodenticidus – kovai su graužikais ir kt.
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRI) atliekant produktų tyrimus, gali būti nustatyta iki 270 pavadinimų įvairių pesticidų. Atliekant tyrimus vertinama, ar dėl augalų apsaugos produktų naudojimo atsirandantys pesticidų likučiai neviršija didžiausių leistinų normų, nes tai gali turėti įtakos žmonių sveikatai.
– Ar tiriamos visos vaisių ir daržovių siuntos?
– Pernai NMVRI laborotorijoje ištirta 15 proc. siuntų iš trečiųjų šalių. Siuntos tiriamos vadovaujantis rizikos vertinimu, atsižvelgiant į:
4 importuotojų ir tiekėjų patikimumą,
4 šalių, iš kurių įvežami maisto produktai, rizikos grupę,
4 maisto produktų grupę (ar produktas nepriskirtas „jautrių“ produktų grupei),
4 skubių pranešimų apie nesaugius maisto produktus ir pašarus sistemos RASFF analizės duomenis,
4 šalies rinkos stebėsenos ir valstybinės kontrolės rezultatus.
NMVRVI 2010 m. atlikus laboratorinius tyrimus, neleista realizuoti 3,7 proc. nesaugių siuntų iš trečiųjų šalių.
Saugos reikalavimų neatitiko: vynuogės – penkios siuntos iš Indijos dėl pesticido chlormekvato, dvi siuntos iš Egipto dėl pesticido dimetoato, dvi siuntos iš Makedonijos dėl pesticido precimidono ir viena siunta iš Turkijos dėl pesticido metomilo; apelsinai – trys siuntos iš Egipto dėl pesticido fenitrotiono ir dimetoato ir viena siunta iš Turkijos dėl pesticido fenvalerato; granatų siunta iš Izraelio neatitiko saugos reikalavimų dėl pesticido lamdos-cihalotrino didesnių normų.
Iš viso pernai uždrausta 320 t nesaugių vaisių ir daržovių realizacija, iš jų apelsinų -184 t, vynuogių – 119 t, granatų – 17 t.
Nei 2010-aisiais, nei ankstesniaisiais metais nebuvo nustatyta atvejų, kad būtų pažeistos leistinos vaisių ir daržovių paviršaus apdorojimo medžiagų normos.
Tyrimai rodo, kad dažniausiai pasitaikantis pažeidimas visoje Europos Sąjungoje – didesnė nei leistina pesticidų likučių koncentracija maisto produktuose, įvežtuose ir trečiųjų šalių.
– Iš kokių šalių nuolat bandoma įvežti vaisius ir daržovės, augintus ar gabentus gausiai naudojant chemikalus?
– Prie nepatikimų šalių priskiriamos Turkija, Egiptas, Marokas, Pakistanas, Iranas, Kinija. Iš šių šalių importuota vaisių, daržovių, džiovintų vaisių, riešutų produkcija dažniausiai būna užteršta pesticidais, mikotoksinais, o džiovintuose vaisiuose dažnai nustatomi dideli konservantų (sorbatų, sulfitų) kiekiai.
– Ką patartumėte vartotojams: gal saugantis, kad chemikalų likučiai nepatektų į organizmą, nevalgyti atvežtinių vaisių, daržovių, o tenkintis Lietuvoje užaugintais? Beje, ar pastarieji purškiami „chemija“ juos laikant sandėliuose ar tiekiant į prekyvietes? Gal atvežtiniai džiovinti vaisiai saugesni už atvežtinius nedžiovintus?
– Rekomenduojama valgyti vaisius ir daržoves, išaugintus savo ūkyje. Jei tokios galimybės nėra, patariama valgyti kuo įvairesnius vaisius ir daržoves, teikiant pirmenybę Lietuvoje užaugintiems, sezoniniams produktams.
Lietuviškų vaisių ir daržovių asortimentas mažas, tarkim, citrusiniai vaisiai šalyje neauga, o kad eksportuojami išsilaikytų, nesugestų, – apdorojami. Vienas pagrindinių vaisių ir daržovių vartojimo tikslų – papildyti savo racioną mikroelementais, vitaminais, skaidulomis. Palyginus Lietuvoje užaugintas tradicines daržoves su egzotiškomis galima teigti, jog vartodami mums įprastus burokėlius, bulves, kopūstus, morkas bei nepamiršdami obuolių, kriaušių, kitų lietuviškų vaisių, tikrai nenuskriausime savo organizmo.
Visi švieži, džiovinti, užšaldyti vaisiai ir daržovės, kuriuos vartotojas gali įsigyti prekybos įmonėse, yra saugūs nepriklausomai nuo to, ar jie importuoti iš trečiųjų šalių, įvežti iš ES šalių, ar užauginti Lietuvoje.
O štai kaip į šiuos klausimus atsakė dr. Alma VALIUŠKAITĖ, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo – Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja:
– Atvežtinių vaisių, daržovių, kitų augalų cheminis ar kitoks apdorojimas ir jo padariniai – aktualus klausimas, tačiau vieno atsakymo į jį nėra. Į problemą gilinasi keli institutai.
Lietuvoje griežta atvežtinių vaisių, daržovių kontrolė: specialios institucijos – VMVT, Valstybinė augalininkystės tarnyba, kitos – dirba, kad į rinką patektų saugūs produktai, tačiau ką iš tiesų valgome – kitas klausimas...
Atsakyti, ar minėtasis apdorojimas neigiamai veikia augalo vidų ir kenkia žmogaus sveikatai, sunku ir todėl, kad nežinome, būtent kokias apdorojimo technologijas taikė eksportuotojai ir koks jų poveikis. Svetur dabar labai madinga eksportuojamus augalus apdoroti šviesomis, mikrobangomis. Augalai taip pat apdorojami juos purškiant cheminėmis apsaugos priemonėmis arba jose mirkant, veikiant ozonu, dujomis. Lietuvoje nėra nė vienos minėtosios technologijos – mūsų vaisių, daržovių augintojai nuimto derliaus nei purškia, nei kitaip apdoroja, kad jis geriau išsilaikytų. Mat šios technologijos šalyje neregistruotos.
Ar liko arba kiek liko cheminių medžiagų ant vaisių, daržovių ar jų odelėje, priklauso nuo šių augalų apdorojimo technologijų. Jei apdorojama vadinamąja kontaktine technologija, kai purškiant vaisius ar lapas padengiamas apsaugine plėvele, turi praeiti nustatytasis karencijos – nuo purškimo iki vartojimo – laikotarpis, kai ši plėvelė tampa nebe kenksminga, vadinasi, tik tada visa tai parduotina ir valgytina.
Kai vaisiai, daržovės, siekiant, kad nepūtų, kitaip negestų, dėmių neturėtų, apdorojami sisteminio veikimo cheminėmis priemonėmis, šios truputį migruoja į augalą – migruoja tik į jo odelę, ne vidų.
Ir tokio apdorojimo atveju svarbu paisyti karencijos laikotarpio. Bet ir paisant kyla toksinų pavojus. Pavyzdžiui, kuo arčiau puvinio vietos atsiduria sisteminio apdorojimo chemikalas, tuo čia didesnė patulino – labai kenksmingo toksino – koncentracija.
Patarimas vienas: prieš valgydami atvežtinius vaisius, daržoves, kuo kruopščiau juos plaukite, lupkite odelę, pavyzdžiui, obuolių. Ne nevalgykite nei jų, nei kitų vaisių sėklų. Sėklose kaupiasi sunkieji metalai. Sėkla pasiima viską, ką gali...
Džiovintus vaisius taip pat valgykite tik plautus, nes juose gali būti mikroorganizmų.
Pataria Vilniaus universiteto Onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas RUOLIA:
– Neekologiški vaisiai, daržovės nėra tokie grėsmingi, kaip įsivaizduojame. Augalas nepasiims mineralų ir kitų medžiagų daugiau, negu jam reikia. Importuoti vaisiai iš tiesų apipurkšti nuo gedimo saugančiais chemikalais. Juos galima pašalinti geriamąja soda, druska. Parsinešėte iš parduotuvės vynuogių, apelsinų, bananų ar agurkų ir – į koncentruotus sodos arba sodos ir druskos tirpalus. Pirmasis receptas: sauja sodos, litras vandens. Antrasis receptas: 50 g druskos, 50 g sodos, 300 ml vandens. Puikiai tirpina chemikalus. Po 15-20 minučių nuplaukite švariu vandeniu ir, gerbiamosios šeimininkės, turėsite nebe sintetinį, o gurgždantį, lyg močiutės augintą vaisių ar daržovę. Arba galima vaisius, daržoves aptrinti į saują paimta ir šiek tiek sudrėkinta soda, paskui nuplauti šiltu, po to vėsiu vandeniu. Taip plaunu ir lietuviškus vaisius, daržoves, nes nežinia, ar ir kuo visa tai ūkininkai purškė. Tarp kitko, mano namuose niekas nenaudoja fejerių – virtuvėje vietoje jo naudojame tik druską ir sodą.
Įspėja NMVRVI direktoriaus pavaduotojas Julijonas PETRAITIS:
– Deja, purškiami chemikalai patenka ir į vaisiaus vidų.
Patekusi ant vaisiaus paviršiaus pesticido veiklioji medžiaga per kelias dienas difunduoja į vaisiaus vidų ir pasiskirsto pagal savo savybes. Vieni pesticidai labiau linkę kauptis žievėje, kiti – pačiame vaisiuje priklausomai nuo to, kuriai vaisiaus daliai pesticido struktūra artimesnė.
Tyrimai rodo, jog nuluptuose daržovėse ir vaisiuose pesticidų likučių gali būti iki 50 proc. mažiau. Tačiau ši išvada netaikytina visiems pesticidams. Tiriant randami skirtingi pesticidų likučių kiekiai: vienų daugiau būna žievelėje, kitų – minkštime. Todėl pagal laboratorines metodikas vaisiai tiriami su žievelėmis, tokių tyrimų rezultatams nustatytos didžiausios leidžiamos koncentracijos. Jos nuluptuose vaisiuose nenustatinėjamos. Transportuojant naudojami vaškai ir kitos konservuojančios medžiagos, todėl jei žievelę galima nulupti, taip ir darykime. Tai kartais gali padėti sumažinti į žmogaus organizmą patenkančių pesticidų kiekį.