Nors padėtis keičiasi, vertinant 5-osios metų savaitės duomenis, sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje išlieka epidemijos lygmens: 10 tūkstančių gyventojų tenka 107,9 susirgimo per savaitę. Gripo epidemija iki šiol paskelbta penkiose iš aštuonių Kauno apskrities teritorijos savivaldybių.
Epideminį lygį yra pasiekusios beveik visos Kauno apskrities teritorijos savivaldybės, išskyrus, Birštono. Jau antra savaitė Jonavos savivaldybės gyventojų sergamumo rodiklis irgi išlieka epideminio lygio, tačiau gripo atvejų čia sumažėjo, todėl epidemija dar neskelbiama.
Mažiausiai peršalimo ligos Kauno apskrityje kamuoja Birštono rajono savivaldybės gyventojus (76 atvejai). Daugiausiai gripo atvejų (lyginant savivaldybių duomenis) nustatyta Kauno mieste ir rajone. Mieste, kur gripo epidemija paskelbta dar sausio 17-ąją, susirgimų ūmiomis viršutinių takų kvėpavimo infekcijomis (ir gripu) rodiklis išaugo iki 111,3 atvejo (10 tūkst. gyventojų).
Pabrėžtina, jog Kauno mieste ir rajone praėjusią savaitę registruotas didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu sergamumas ŪVKTI bei gripu. 2010-ųjų 5-ąją savaitę Kauno mieste rodiklis siekė 60, o Kauno rajone 50,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų per savaitę.
Iš visų sergančiųjų daugiausiai ŪKTI ir gripu serga vaikai (67 proc.). Kaip Eltai sakė Kauno visuomenės sveikatos biuro direktorė Asta Gricienė, vadinamosios peršalimo ligos (ir gripas) dažniau plinta vaikų kolektyvuose - mokyklose, lopšeliuose ar darželiuose. Todėl pirmiausia tėvai turėtų pasirūpinti, kad susirgę jų vaikai būtų gydomi, kad čiaudėdami, kosėdami neitų į ugdymo įstaigas ir neplatintų tarp bendraamžių ligų.
Gripo epidemija skelbiama, kai susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius per savaitę pasiekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o gripo būna registruota apie 30 proc. visų atvejų, primena ELTA.