1 faktas: Žarnynas – antrosios smegenys.
Amerikiečių neurologai nustatė, kad žarnyne daugiau neuronų, nei stuburo smegenyse. Jie apraizgę virškinamąjį traktą kaip plonytis tinklas. Šios „antrosios smegenys“ primena galvos smegenis – ląstelių tipas, veikliosios medžiagos ir receptoriai yra visiškai vienodi. Žarnynas nėra tik viena iš sudėtingo virškinimo aparato dalių, bet ir psichiką veikiančių medžiagų, įtakojančių mąstymą ir nuotaikas, šaltinis.
Eksperimentai rodo, kad šalia sąmoningai suvokiamų signalų, tokių, kaip, pavyzdžiui, pykinimas, iš žarnyno į galvą siunčiami ir sąmoningai nesuvokiami pranešimai. Kuo giliau virškinimo trakte šie procesai veikia, tuo mažesnį vaidmenį juose vaidina galvos smegenys. Burna, stemplė ir skrandis dar patiria galvos smegenų įtaką, o to, kas vyksta už skrandžio, kontrolę perima pilvo nervų sistema. Neurologai nustatė, kad žarnyno smegenys kontroliuoja gretimus organus, koordinuoja jų raumenų judesius ir gynybą nuo infekcijų, į pakitimus reaguodamos iškart daugiau kaip 40 nervinių mediatorių.
Šie tyrimai rodo, kad žarnyno smegenys - žinoma, perkeltine prasme - iš tiesų mąsto. Tyrimai netgi rodo, kad kai kurių degeneracinių galvos smegenų ligų, įskaitant Creutzfeldto-Jakobo, Alzheimerio ir Parkinsono ligą, atveju lygiai taip pat pakenkiamos ląstelės ir pilvo smegenyse.
Galima netgi patikrinti, kaip neigiamos situacijos veikia skrandį. Kai galvoje registruojama įtampa ar baimė, specializuotos imuninės ląstelės šią informaciją perduoda į žarnyno smegenis. Ten išskiriamos uždegiminės medžiagos, kaip histaminas, kurios suaktyvina žarnyno nervines ląsteles ir taip sukelia raumenų susitraukimus arba spazmus.
2 faktas: Jogurtas naudingas žarnynui.
Dauguma jogurtų ir jogurto gėrimų pažymėti kaip turintys probiotikų. Į juos pridėta pieno rūgšties bakterijų, kurios padeda žarnyno florai. Vokietijos mitybos institutas aiškina, kad toks poveikis būdingas tik nedaugeliui bakterijų ir tik tuomet, jeigu jos į žarnyną patenka gyvos. Tai reiškia, kad jos privalo gebėti atsilaikyti prieš skrandžio ir tulžies rūgščių poveikį. Priklausomai nuo rūšies, jos gali sutrumpinti ir sušvelninti skrandžio ir žarnyno infekcijas, sumažinti viduriavimą, pagerinti virškinimą ir sumažinti puvimą skatinančių bakterijų kiekį storojoje žarnoje.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad probiotinių savybių turinčios pieno rūgšties bakterijos mažus vaikus apsaugo nuo tam tikrų žarnyno infekcijų. Vokietijos maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministerijos tyrimas parodė, kad probiotikais praturtinti maisto produktai saugo skrandį nuo Helicobacter pylori bakterijų ir stimuliuoja imuninę sistemą. Tačiau svarbu, kad šie maisto produktai būtų vartojami reguliariai ir ilgesnį laiką.
3 faktas: Laimės hormonas sukelia vėžį.
Iki šiol hormonas serotoninas buvo laikomas laimės hormonu. Bet Ciuricho universiteto mokslininkai atrado, kad šis hormonas gali sukelti storosios žarnos vėžį. Gydytojai tyrė navikų augimą pelių, kurių trombocituose nėra serotonino, organizmuose. Augliai jų storojoje žarnoje augo kur kas lėčiau nei kontrolinės grupės atstovių, kurių kraujyje buvo laimės hormono. Kai tyrėjai pelių, kraujyje neturinčių serotonino, hormono lygį atstatė į normalų, storosios žarnos navikai pradėjo augti vienodu greičiu.
Tyrimas rodo, kad serotoninas, sąveikaudamas su auglio fagocitais, storosios žarnos vėžio atveju skatina naviko kraujagyslių formavimąsi. Šveicarijos medikų komanda tikisi, kad jų tyrimas padės palengvinti kenčiančiųjų nuo vėžio kančias. Storosios žarnos vėžys yra trečia pagal dažnumą vėžio forma išsivysčiusiose šalyse, o pacientų išgyvenimo šansai iki šiol prasti.
4 faktas: Robotai žarnyne – ne mokslinė fantastika.
Tai skamba tarsi mokslinė fantastika. Iš išorės kontroliuojamas mini robotas prisitvirtina žarnyne ir iš ten siunčia vaizdus apie žmogaus vidurius. Robotas su nuotolinio valdymo kamera turi šešias kojas su mažais kabliukais galuose, kurie apsaugo, kad žarnyno peristaltika jo neišstumtų. Kai gydytojas nusprendžia sustabdyti kamerą, išlenda dvi 5 milimetrų ilgio kojytės su mažais dantukais galuose ir prisitvirtina prie žarnos sienelės. Kabliukai labai maži, o žarnos sienelėje mažai nervų galūnių, todėl pacientui nepadaroma jokia žala ir jis nieko nejaučia.
Piliulės su kameromis turėtų pakeisti tradicinę gastroskopiją. Užuot įvedus į paciento žarnyną vamzdelį su kamera gale, kaip iki šiol, jam užteks praryti piliulę su kamerą turinčiu robotu. Mokslininkai iš Pizos Šv.Anos aukštesniųjų studijų mokyklos kamerą-piliulę kol kas išbandė tik dirbtiniame žarnyne iš kiaulės audinių. Bet netrukus bus atlikti bandymai ir su žmonėmis.
5 faktas: Po operacijos naudinga kramtyti kramtomąją gumą.
Atlikus žarnų ar pilvo srities operacijas, virškinimo procesas atsistato ne iš karto. Viena iš problemų yra tai, jog žarnyno veikla sumažėja dėl badavimo po operacijos. Mokslininkų komandos iš Amsterdamo universiteto ir Londono Šv.Marijos ligoninės tokioje situacijoje atsidūrusiems pacientams leido kramtyti kramtomąją gumą. Jie manė, kad kramtymo judesiai turėtų paskatinti virškinimo sulčių gamybą. Kadangi tik vienas iš penkių pacientų po operacijos gali valgyti ir gerti, kramtomoji guma gali būti puiki išeitis, padedanti priversti žarnyną greičiau vėl pradėti dirbti.
Tyrime dalyvavo 160 pacientų. Dėl kramtomosios gumos kramtymo jų žarnyno veikla atsistatė 20 valandų anksčiau, nei nekramčiusiems. Svarbu buvo ir tai, kiek laiko jie kramtė.
6 faktas: Žarnyno dirglumo priežastys – genetinės.
Nemažai žmonių kenčia nuo vadinamosios dirgliosios žarnos sindromo. Moterys nuo jo kenčia dvigubai dažniau nei vyrai. Pacientai skundžiasi stipriu viduriavimu, vidurių užkietėjimu ar ir vienu, ir kitu pakaitomis. Kadangi šios lėtinės virškinamojo trakto ligos priežastys iki šiol nėra ištyrinėtos, dažnai medikai jos simptomus nurašo kaip nepavojingus virškinimo sutrikimus.
Mokslininkai iš Heidelbergo universiteto atrado, kad žarnyno dirglumas turi genetines priežastis. „Mes nustatėme, kad pacientų, kuriems dirgliosios žarnos sindromas pasireiškia viduriavimu, genai dažnai turi tam tikrų pakitimų“, - sako genetikė Beate Niesler. Pakitę receptoriai pernelyg stimuliuoja žarnyną. Sudėtingiems procesams virškinimo trakte labai svarbus hormonas serotoninas. Rakto ir spynos principu jis prisijungia prie žarnyno receptorių, kurie perduoda signalą. „Dirginimo perdavimas šių pacientų virškinimo trakte yra sutrikęs, todėl žarnynas pernelyg dirginamas. Dėl to sutrinka vandens balansas, ir tai paaiškina, kodėl atsiranda viduriavimas“, - sako B.Niesler.
7 faktas: Bakterijas gaudo „žvejybinis tinklas“.
Žarnyne prasidėjus uždegimui, „žvejybos tinklai“ iš DNR ir baltymų turi užtikrinti, kad bakterijos neplistų. Bakterijos gali labai lengvai prasiskverbti per pažeistą gleivinę, ir tai gresia kraujo užkrėtimu. Berno universiteto mokslininkai atrado, kad tam tikra baltųjų kraujo ląstelių grupė sudaro savotišką tinklą iš DNR ir toksiškų baltymų, kuris sugauna ir nužudo kenksmingas bakterijas. Šios baltosios kraujo ląstelės žarnyne specializuojasi kovai su bakterijomis ir susidoroja su jomis per keletą milisekundžių.
Iki šiol šių vadinamųjų eozinofilų granulocitų reikšmė nebuvo gerai žinoma, jie laikyti tik kaip rodantys alergiją ar infekcijas. Jų kaip bakterijų gaudytojų funkcija yra naujai atrasta. Iki šiol neaišku, kaip galima pritaikyti šias žinias gydant pacientus, sergančius žarnyno ligomis.
8 faktas: Duona apsaugo nuo vėžio.
Jenos F.Schillerio universiteto mokslininkai atlieka tyrimą, kuris gali tapti dideliu žingsniu į priekį žarnyno vėžio tyrimų srityje. Jie mano, kad vėžio gali padėti išvengti didelis balastinių medžiagų kiekis maiste. Mokslininkams rūpi, ar duona gali būti prevencine apsisaugojimo nuo vėžio priemone. Jie nori atrasti, kokius fermentacijos produktus iš duonos padaro žarnyno bakterijos, ir ar jie apsaugo nuo navikų. Jenos mokslininkai imitavo žmogaus virškinimo procesą, kurio metu kvietinė ir ruginė duona su skirtingu balastinių medžiagų kiekiu buvo apdirbama virškinamojo trakto fermentų. Tada jie tikrino, kokios bakterijos dauginasi dirbtiniame virškinimo trakte. Buvo rasta daug gerųjų bakterijų, kaip bifidobakterijų – tai įrodymas, kad balastinės medžiagos veikia kaip probiotikai.
Be to, dėl balastinių medžiagų padidėjo išmatų masė ir pagreitėjo žarnų išsituštinimo procesas. Dėl to sutrumpėjo žarnyno ląstelių sąlyčio su galimai kenksmingomis medžiagomis laikas. Šių duomenų pagrindu Jenos mokslininkai nori sukurti duonos, kuri būtų ypatingai naudinga žarnynui, receptą.
9 faktas: Uždegimai – dėl sutrukusios imuninės apsaugos.
Gali būti, kad už uždegimines ligas, tokias, kaip Krono liga, yra atsakinga sutrikusi imuninė apsauga žarnyne. Miuncheno technikos universiteto mokslininkai tvirtina, kad tokių ligų atveju žarnų epitelis nesugeba atskirti, kurios medžiagos organizmui naudingos, o kurios kenksmingos. Žarnų epitelis yra plonas sluoksnis ant žarnų sienelių, sprendžiantis, kurias medžiagas iš maisto absorbuoti į organizmą. Epitelio ląstelės atpažįsta ir kenksmingas medžiagas bei ligų sukėlėjus, užtikrindamos, kad visa tai nepatektų į kraujotakos sistemą. Ši pacientų, sergančių lėtiniais žarnyno uždegimais, imuninė apsauga nebefunkcionuoja.
Medikai atrado, kad ląstelės žūsta nuo streso. Esant lėtinėms žarnyno ligoms, organizmas patiria ilgalaikę įtampą, gamina per daug streso baltymų ir per mažai uždegimą slopinančių imuninių hormonų. Dėl to žūsta vis daugiau žarnų epitelio ląstelių ir pavojuje atsiduria gerosios žarnyno floros bakterijos. Taip žarnynas nustoja kontroliuoti uždegiminius procesus, ir jie tampa chroniški.
10 faktas: Žarnyno vėžys paveldimas.
Žarnyno vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių vėžio formų. Bonos universiteto mokslininkai ieškojo genetinių jo priežasčių. Jie ištyrė 300 pacientų, turinčių storosios žarnos polipų. Žarnų polipai yra išaugos žarnų gleivinėje, kurios turi didelę tikimybę bėgant laikui virsti piktybiniais augliais. Pasirodė, kad dažniausia šių pakitimų priežastis yra paveldėjimas. Kol kas nežinoma, kokie genai už tai atsakingi. Bonos universiteto mokslininkai tikisi, kad taps įmanoma anksti sužinoti apie žarnyno vėžio riziką, atlikus genetinį tyrimą.