Gyvūnus laikančių šeimų vaikams šios ligos atsiranda lygiai taip pat dažnai, kaip gyvūnų neturinčioms, praneša amerikiečių mokslininkų grupė iš Detroito, vadovaujama Ganesos Wegienkos. „Mes pateikėme naujų įrodymų, kad pirmųjų gyvenimo metų patirtis atsiliepia sveikatai tolimesniame gyvenime“, - sako gydytoja ir biostatistikė G.Wegienka.
Jos vadovaujama komanda kartu su kolegomis iš Džordžijos Medicinos koledžo rėmėsi didelio, ilgus metus trukusio tyrimo duomenimis. Mokslininkai nuo pat gimimo stebėjo 1987-89 m. gimusius vaikus ir kasmet vertino jų sveikatą bei gyvenimo sąlygas.
Mokslininkai žinojo, kada ir kiek laiko vaikai turėjo šunis ar kates, kurie daugiau kaip pusę laiko pralesdavo namuose. Visiems 565 dalyviams, sulaukusiems 18 metų, buvo atliktas kraujo tyrimas, ieškant antikūnių prieš šunų ir kačių alergenus.
Paaiškėjo, kad vaikams, kurie gyveno namuose, kur buvo šunų ar kačių, alergija gyvūnams atsirado ne dažniau, nei tiems, kurie užaugo be naminių gyvūnų. Dar paaiškėjo, koks svarbus imuninei sistemai laikotarpis po gimimo. Vaikams, kurie pirmaisiais gyvenimo metais gyveno su kate, vėliau alergija katei pasireikšdavo perpus rečiau, nei bendraamžiams, kurių namuose kačių nebuvo.
Kontaktai su šunimis buvo naudingi tik berniukų sveikatai. Tie, kurie pirmaisiais gyvenimo metais turėjo kambarinį žaidimų draugą, vėliau perpus rečiau sirgo alergija šunims. Mergaičių atveju ankstyvos vaikystės kontaktai su šunimis reikšmės neturėjo. Mokslininkai spėja, kad tai gali priklausyti nuo kitokio elgesio su gyvūnais.
G.Wegienkos komanda nori dar tiksliau ištirti naminių gyvūnų įtaką imuninei sistemai, pasirinkdami trumpesnį laikotarpį – pirmuosius tris gyvenimo mėnesius ar netgi pirmąjį mėnesį. Iškart po gimimo žmogaus imuninė sistema būna silpna ir ypač pažeidžiama bakterijų. Sąlytyje su aplinka palaipsniui susiformuoja apsauginiai antikūniai ir imuninės reakcijos.