Kai Dianą užvaldo šios mintys, ji ima ašaroti. Nors iš tikrųjų jauna moteris – sveikut sveikutėlė. Tai jai sakė ne vienas gydytojas. Tik moteris nenori tikėti nei jais, nei moderniausiais tyrimais, kuriuos atlieka kas keletą mėnesių. „Kodėl tuomet krūtyje kartais jaučiu skausmą? Kodėl man niekas nepaaiškina, iš kur jis?“ – klausia Diana.
Dar prieš porą metų ji manė mirsianti nuo insulto. Isteriškos mintys apie mirtį ėmė kamuoti, kai kartą nutirpo kairioji jos veido pusė. Po to Dianą nuolat užklupdavo simptomai, pranašaudavę artėjantį insultą – tai mirgėdavę akyse, tai svaigdavusi galva.
Iš tiesų Diana kenčia ne nuo kraujagyslių ligos ar vėžio. Ji kenčia nuo hipochondrijos. Tai liga, kai žmogus įsikalba kuo nors sergąs, nors net patys išsamiausi tyrimai nepatvirtina jokios diagnozės.
Užklupo net ir diktatorių
Nerimauti dėl ligų – natūralu. Bet tie, kuriuos kamuoja hipochondrija, būna tiesiog apsėsti minčių apie savo sveikatą. Vienas tokių – diktatorius Adolfas Hitleris. Iš asmeninio gydytojo jis nuolat reikalaudavo vaistų, o piliules rydavo saujomis.
Ekscentriškasis JAV milijardierius Howardas Hughesas paniškai bijojo bakterijų. Sveikindamasis jis niekam nepaduodavo rankos, o tarp jam dirbančių žmonių nuolat būdavo keletas gydytojų.
Kanadietis pianistas Glennas Gouldas paniškai vengė kosinčių, užkimusių ar sloguojančių žmonių.
Savo sveikatą labai sergėjo ir prancūzų rašytojas Marcelis Proustas. Jis nuolat vaikščiojo su keliais sluoksniais apsiaustų ir movų.
Hipochondrija kamavo ir amerikiečių poetę Sarą Teasdale, savo eilėse daug vietos skyrusią mirčiai. Kai jai trūko vienos rankos kraujagyslė, būdama tikra, kad miršta, ji išgėrė keletą migdomųjų tablečių ir atsigulė į šiltą vonią. Vėliau paaiškėjo poetės mirties priežastis – raminamųjų perdozavimas.
Tarsi užburtame rate
32 metų Richardas – sveikas vyras, tačiau jis pats visai tuo nenori tikėti. Atvirkščiai – mano nepagydomai sergąs. Daugybę dienų jis praleido internete ieškodamas informacijos apie vėžį. Dėl didelio nerimo dingo apetitas. Krintantis svoris vertė dar labiau nerimauti.
„Hipochondrikai patenka tarsi į užburtą ratą. Kuo daugiau jie nerimauja dėl kokių nors ligos požymių, tuo labiau jie jaučia tuos požymius“, – aiškino Harvardo (JAV) medicinos mokyklos profesorius Arthuras J.Barsky.
Hipochondrikai itin jautrūs bet kokiems kūno pojūčiams. „Net paprasčiausias niežulys, spuogas ant kūno ar gurguliavimas žarnyne jiems sukelia paniką. Tai, į ką kiti žmonės net neatkreipia dėmesio, jiems – artėjančios katastrofos požymis“, – sakė A.J.Barsky.
Hipochondrija – tokia pat psichikos liga kaip ir depresija ar nerimas. Amerikos psichologų asociacijos duomenimis, ja serga iki 5 procentų suaugusiųjų, perkopusių 20 metų slenkstį. Ši psichikos liga vienodai užklumpa tiek vyrus, tiek moteris, nepriklausomai nuo amžiaus ar socialinio statuso.
Kartais ji pasireiškia po to, kai sunkiai suserga ar miršta artimas žmogus. Kitiems žmonėms pakanka išgirsti ar laikraštyje perskaityti žinutę apie susirgusį žmogų ar kokią nors ligą.
Tyrinėtojai išsiaiškino, kad hipochondrija dažniausiai išsivysto neurotiškiems, itin savikritiškiems, intravertiškiems žmonėms.
Hipochondrikai ne tiktai tuščiai nerimauja dėl savo sveikatos. Jie veikia – apie tai kalba, ieško informacijos, lankosi pas gydytojus ir reikalauja atlikti tyrimus. Dėl to medikai tokius pacientus ne itin mėgsta.
Diagnozė – po pusės metų
Kada nustatoma hipochondrija? Bergeno (Norvegija) universiteto Medicinos instituto profesorius Ingvardas Wilhelmsenas teigia, kad ši diagnozė nustatoma asmeniui, kai mažiausiai pusę metų jo nepalieka baimė, jog jis sunkiai serga, nors tyrimai to nepatvirtina, o gydytojai neranda priežasčių, kodėl žmogus jaučia tam tikrus simptomus.
Norvegų profesoriaus teigimu, kiekvienas žmogus kartais jaučia įvairių nemalonių pojūčių, pavyzdžiui, galvos ar pilvo skausmą, galvos svaigimą, nuovargį ir panašiai.
Tačiau hipochondrikas juos laiko pavojingesniais. Jei skauda galvą – tai smegenų auglio požymis. Jeigu ant odos iškilo gumbas – tai odos vėžio pranašas. Jei suskaudo krūtinėje – infarktas.
Hipochondrija, pasak I.Wilhelmseno, išgydoma, tačiau tai gali užtrukti.
„Be to, ne visada galima padaryti taip, kad žmogus visai nebijotų ligų – juk normalu baimintis vėžio. Tačiau pacientas pamažu turi suvokti, kad jis perdėtai nerimauja dėl nesamos ligos, ir pamažu sumažinti šį nerimą“, – aiškino I.Wilhelmsenas.
Tokiems ligoniams taikoma pažintinė elgesio terapija. Kelios studijos patvirtino ir antidepresantų naudą.
Testas. Ar jus kamuoja hipochondrija?
Pasirinkite tinkamą atsakymą ir įvertinkite skalėje iki 5: pažymėkite 1, jei jūsų atsakymas „ne“, 2 – „retai“, 3 – „kartais“, 4 – „dažnai“, 5 – „nuolat“.
1. Ar dažnai nerimaujate dėl savo sveikatos?
2. Ar manote, kad turite rimtų problemų dėl sveikatos?
3. Ar sunku atitrūkti mintimis nuo savo kūno ir galvoti apie kitus dalykus?
4. Ar jaučiate apmaudą tuomet, kai jaučiatės sergąs, o kas nors jums pasako, kad atrodote geriau?
5. Ar dažnai kelia nerimą kokie nors kūno pojūčiai?
6. Ar dažnai sunerimstate pajutę skausmą?
7. Ar bijote susirgti?
8. Ar dėl savo sveikatos nerimaujate labiau nei kiti žmonės?
9. Ar manote, kad kiti žmonės jūsų ligas vertina nepakankamai rimtai?
10. Ar sunku patikėti gydytoju, kai jis sako, jog nėra dėl ko nerimauti?
11. Ar dažnai nerimaujate dėl to, kad gali išsivystyti nepagydoma liga?
12. Jeigu perskaitote laikraščiuose, išgirstate per radiją ar pamatote per televiziją apie kokią nors ligą ar ligonį, ar imate nerimauti, kad ir jums gali nutikti tas pats?
13. Ar pastebite, kad jus vargina ir nerimą kelia vis skirtingi požymiai?
14. Ar dažnai jaučiate labai sunkioms ligoms būdingus požymius?
Suskaičiuokite rezultatus. Kuo daugiau taškų surinkote, tuo labiau esate linkęs į hipochondriją.
Normalu, jei surinkote 14-28 taškus – esate sveikas žmogus, nepatiriantis pernelyg didelio nerimo dėl savo sveikatos.
Jeigu surinkote 32 taškus ir daugiau, esate hipochondrikas.
Beje, didesnį taškų skaičių gali lemti ir depresija ar nerimas.