Šeima, besiruošianti sulaukti kūdikio, turi visapusiškai ištirti sveikatą, t.y. ne vien lytinę sistemą, bet ir kitus organus. Ypač tai svarbu tiems, kurie serga ar sirgo įvairiausiomis ligomis, nes yra ligų, kurios turi poveikį žmogaus vaisingumui. Svarbu, kad nėštumas nebūtų įtakojamas tėvų ligų ir turėtų neigiamą poveikį vaisiaus vystimosi raidai ar pakenktų motinos sveikatai. Todėl, jei ištyrus sveikatą abu sutuoktiniai yra sveiki ir pažįsta savo vaisingumą, jie jau gali planuoti kūdikio gimimą. Kai abu sutuoktiniai sveiki, jie pasiryžta pradėti kūdikį ir dažnai jų bandymas būna sėkmingas iš karto.
Vaisingumo sutrikimų dažnis visame pasaulyje didėja. Manoma kad moterų nevaisingumas šeimoje yra dažnesnis – 40-60 proc., o vyrų – apie 30 proc. , abiejų – apie 15-20 procentų. Tačiau dar iki 10-15 proc. nevaisingumo priežasčių nepavyksta išaiškinti. Nevaisingumą lemia daugelis priežasčių. Moterų nevaisingumas pasaulyje priežasčių ypač didėja dėl kontracepcijos, abortų ir įvairių moterų ligų. Be to kasdiena žmones veikia aplinkos užterštumas bei kenksmingos darbo sąlygos, konservantai maiste bei emocinė – stresinė įtampa. Vaisingumo problemų dažniau atsiranda vyresniame amžiuje, kai organizmas per gyvenimą gauna didesnę kenksmingų veiksnių ekspoziciją. Todėl šiuolaikinis porų noras atidėti vaiko gimimą dėl karjeros ar geresnių buitinių sąlygų gali sąlygoti vaisingumo silpnėjimą.
Moters amžius. 35-39 m. moterų amžiaus grupėje tikimybė pastoti per 1 mėn. yra 42 proc. mažesnė nei 20-24 m. grupėje. Ištyrus moteris dėl 3 metų neaiškios kilmės nevaisingumo, buvo nustatyta, kad nėštumo galimybė sumažėja 9 proc. sulig kiekvienais moters metais. Tikimybės pastoti mažėjimas nėra ryškus iki 35 m., vėliau, t.y. po 40 metų, tampa ženklus. Mergaitė gimsta su tam tikru užuomazginių kiaušialąsčių skaičiumi (apie 400 tūkst.). Vykstant mėnesinių ciklams, bręstant ir išsilaisvinant kiaušialąstėms, kiekvieną mėnesį jų ženklai sumažėja, nors per mėnesį dažniausiai išsilaisvina (ovuliuoja) tik viena kiaušialąstė, o dalis sunyksta. Gyvenimo eigoje moteriai išsilaisvina apie 400 kiaušialąsčių. Dalis tyrimų parodė, kad jaunų mamų pirmagimiai būna sveikesni už kitus šeimos vaikus. Tai galima paaiškinti adaptaciniais mechanizmais, nes organizmas pirmiausia panaudoja (subrandina ir paruošia apvaisinimui) kiaušialąstes, kurios turi geriausią genetinį rinkinį.
Alkoholio vartojimas (moterims). Nustatyta, kad alkoholio toksinis poveikis sumažina vyro ir moters vaisingumą. Alkoholis tiesiogiai veikai lytines ląsteles bei sutrikdo mineralų (cinko, magnio ir mangano) įsisavinimą organizme.
Alkoholio vartojimas (vyrams). Nėra įrodymų, kad saikingas alkoholio vartojimas būtų ypač pavojingas vyrų vaisingumui, tačiau suvartojant daugiau nei 3 alkoholio vienetus per dieną (vienas alkoholio vienetas yra 350 ml alaus, 140 ml vyno ir 45 ml degtinės) spermos kokybė blogėja, sutrinka testosterono gamyba. Pastebėta, kad alaus sudėtyje esančių apynių cheminė struktūra panaši į moteriškų hormonų – estrogenų struktūrą. Todėl ilgalaikis sistemingas alaus vartojimas gali sumažinti testosterono kiekį ir silpninti vaisingumą.
Rūkymas. Yra žinoma, kad tiek aktyvus, tiek pasyvus moterų rūkymas, mažina vaisingumą. Rūkančių vyrų sperma gali būti prastesnės kokybės, taip pat rūkymas turi neigimą įtaką kraujotakai ir vyrų potencijai. Cigarečių rūkymas tokį efektą pasiekia per oksidacinį stresą bei DNR pažaidų sukėlimą. Moterims, kurios rūko, tikimybė pastoti mažesnė 40 procentų. Moterims rūkymas neigiamai veikai kiaušidžių folikulų brendimą bei gimdos gleivinės implantacinę funkciją. Tai pastebėta net moterims, patiriančioms dirbtinio apvaisinimo procedūras. Planuojant nėštumą rekomenduojama bent tris mėnesius nerūkyti ir vengti kitų žalingų veiksnių.
Kūno svoris. Moterys, turinčios antsvorį ar nutukimą, kurių KMI ( kūno masės indeksas) yra mažesnis 30 kg/m², pastoja praėjus ilgesniam laikui, palyginus su normalaus svorio moterimis. Nutukusių moterų persileidimo rizika yra didesnė. Vyrų, kurių KMI 25-30, sumažėjęs judrių spermatozoidų skaičius. Per liesos moterys taip pat sunkiau pastoja. Svorio netekimas daugiau nei 15 proc. kūno svorio gali sukelti mėnesinių ciklo sutrikimus, o netekus daugiau nei 30 proc. riebalinio audinio gali išsivystyti amenorėja.
Aukštos temperatūros poveikis. Šiluma – vyrų lytinių liaukų priešas. Aukšta kapšelio temperatūra t.y. sėdimas darbas, pirtys, net pakilusi kūno temperatūra ligos atveju, sąlygoja prastesnę spermos kokybę. Dirbant kompiuteriu 4-5 val. be pertraukos, pakyla sėklidžių temperatūra, o tai neigiamai veikia spermatozoidų gamybą. Vyrams svarbi tinkama apranga, kuri būtų ne per ankšta, kadangi aptemtos sintetinės glaudės taip pat netinkamai veikia sėklidžių temperatūrą. Šiuo metu mokslininkai iškėlė hipotezę, kad vienkartinės sauskelnės gali neigiamai paveikti besiformuojančias berniukų sėklides vėlgi dėl šiluminio efekto. Dėl šios priežasties prognozuojama, kad po 15 metų gali pasireikšti dar didesnis nevaisingumo didėjimas.
Moterų lytines ląsteles gaminančios kiaušidės priešingai nei vyrų sėklidė yra kūno viduje, mažajame dubenyje, todėl joms reikia šilumos, kad vyktų normali jų veikla. Todėl šaltuoju metų laiku dėvėjimas rūbus, apnuoginančius juosmenį yra rizikingas.
Vaistai ir narkotikai. Daugelis vaistų gali slopinti ovuliaciją: nesteroidiniai priešuždegiminiai, skydliaukės hormonai, antidepresantai, trankviliantai, preparatai skirti astmos gydymui, chemoterapinis gydymas. Ilgalaikis antibiotikų vartojimas gali sukelti oligozoospermiją. 3 mėn. nevartojant minėtų preparatų, pokyčiai gali būti grįžtami. Betablokerių ar psichotropinių vaistų vartojimas gali sukelti impotenciją. Chemoterapinis ar spindulinis gydymas dažnai neigiamai veikia tiek moterų, tiek vyrų vaisingumą.
Marihuanos ir kokaino vartojimas neigiamai veikia ovuliaciją, o anabolinių steroidų ar kokaino vartojimas gali sąlygoti prastą spermos kokybę Susidūrus su sunkiaisias metalais ar pesticidais (pvz. darbe) gali sumažėti apvaisinimo dažnis, spermatozoidų skaičius, suprastėti spermos kokybė ir t.t..
Hormoniniai kontraceptikai. Po hormoninių kontraceptikų vartojimo neretai vaisingumas atsistato greitai, o kartais pastojimas įvyksta dar hormoninių kontraceptikų vartojimo metu. Tačiau daliai moterų nors iki hormoninių kontraceptikų buvo reguliarūs mėnesinių ciklai, po jų vartojimo tampa visiškai nereguliarūs. Viena vertus maždaug 75 proc. moterų ovuliacija įvyksta pirmojo ciklo metu, kita vertus mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys, kad moterys kurios yra vartojusios kontraceptikus gali pastoti sunkiau nei niekada nevartojusios.
Bracken MB su bendraautoriais pastebėjo, kad moterys po hormoninių kontraceptikų vartojimo pastoja po 5,88 ciklo, o nevartojusios – po 3,64 ciklų. Šie skirtumai rodo, kad hormoninius kontraceptikus vartojusiosios pastoja maždaug dvigubai vėliau. Tai ypač aktualu moterims, kurios turi genetinį polinkį susilpnintai ovuliatorinei funkcijai.
Kitas tyrimas buvo publikuotas prestižiniame JAMA žurnale: ištyrus 3 214 vedusias moteris nustatyta, kad iš planuojančių nėštumą moterų 13 ir daugiau mėnesių nepastojo 24,8 proc. praeityje vartojusių hormoninius kontraceptikus, kai iš nevartojusiųjų tablečių toks pat ilgas nepastojimo laikotarpis pasitaikė tik 10,6 procento. Tačiau duomenys apie vaisingumo atsistatymą po hormoninių kontraceptikų vartojimo nėra vienareikšmiai.
Hormoninių kontraceptikų poveikis po to sekančiam nevaisingumui ypač reikšmingas toms moterims, kurios turi genetinį polinkį į ovuliacijos sutrikimus bei nevaisingumą.
Lytiniu keliu plintančios ligos (LPL). Nuolatinė partnerių kaita lemia daugelį lytiškai plintančių ligų susirgimų. Literatūros duomenimis apie 20-30 proc. asmenų yra užsikrėtę chlamidine infekcija. Kontraceptinės tabletės sudaro ypač palankias sąlygas chlamidijų užkratui: šia infekcija po kontraceptikų susergama net 70 proc. dažniau. Tarp chlamidijų infekcijos ir negimdinio nėštumo yra vienareikšmis ryšys. Todėl geriančioms šias tabletes negimdinio nėštumo pavojus didesnis. Išplitusi chlamidijų infekcija sukelia kiaušintakių ir kiaušidžių uždegimus. Dėl negimdinio nėštumo ir infekcinių komplikacijų, suprantama, prarandamas neretai ir vaisingumas. Be to, kontraceptiniai hormonai būdami steroidiniais veikia panašiai kaip kortizonas: mažina imunologinę organizmo reakciją, jautrumą. Tačiau uždegimo nestabdo, ir moterys dėl to laiku nesikreipia į gydytoją ir ilgai nesigydo. Dėl infekcijos dažnėja persileidimai ir priešlaikiniai gimdymai. Tyrimai rodo, kad LPL dažnai iššaukia tiek moterų, tiek vyrų nevaisingumą.
Abortas. Abortas gali sukelti gimdos ar jos kaklelio pažeidimus, o tai turi įtakos vaisingumui ar didesnei persileidimo rizikai sekančio nėštumo metu. Pastebėta, kad moterys patyrusios abortą patiria didesnį nerimo ir depresijos lygį.
Poilsis ir stresas. Nuo miego ir poilsio priklauso žmogaus energijos rezervai. Gebėjimas pradėti vaiką labai priklauso nuo žmogaus energijos atsargų. Jei energijos nedaug, t.y. jei žmogus mažai ilsisi ar miega, vaisingumas labai pažeidžiamas. Kai ignoruojamas teisingas poilsio ir miego režimas, kūnas persidirba, tampa vangus, pažeidžiamas ir vaisingumas.
Nuolatinis besitęsiantis stresas gali netgi išderinti mėnesinių ciklą. Pastebėta, kad moterys patyrusios abortą patiria didesnį nerimo ir depresijos lygį. Streso poveikis vaisingumui dažnai pasireiškia per neuroendokrininę sistemą, nuo kurios priklauso ir hipofizės gonadotropinių (FSH, LH) hormonų gamyba.
Sulėtėjusi medžiagų apykaita. Jei žmogui trūksta miego ir poilsio, kenčia ir virškinimo bei endokrininė sistema. Kai tai nutinka, organizmui sunku pasisavinti reikalingų maistinių medžiagų. Tai veikia imuninę sistemą, kuri taip pat labai svarbi vaisingumui.
Kai kurios sporto šakos. Beveik visos sporto šakos, susijusios su sunkumų kilnojimu, gali pakenkti vyro reprodukcinei sistemai. Kilnojant didelius svorius, yra tikimybė, kad išsivystys varikoziniai sėklidžių venų išsiplėtimai (varikocelės), sukeliantys lytinės funkcijos sutrikimus. Jei sportininkai vartoja anabolinius steroidu, jų vaisingumas taip pat mažėja, nes per pagumburio- hipofizės- sėklidžių ašį slopinama spermatozoidų bei testosterono gamyba.
Elektromagnetiniai laukai (Mobilusis telefonas). Mobiliojo telefono skleidžiamos bangos turi neigiamą poveikį vyro spermatozoidų kiekybei ir kokybei. Keletas tyrimų parodė, kad telefono naudojimas keletą valandų per dieną žymiai sumažina vyrų spermos judrumą, gyvybingumą ir kiekį. (pvz. 2004 metais Vengrijoje atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad vyrų, kurie kelnių kišenėje ar ant diržo nešiojosi mobilųjį telefoną, spermos parodymai mažiau kaip per metus pablogėjo 20-30 proc.). Kiti tyrimai parodė, kad dažnai kalbant mobiliuoju telefonu didėja spermatozoidų skaičius su pakitusia morfologija, taip pat mažėja spermatozoidų bendras skaičius ir judrumas. Nustatyta, kad vyrai dirbantys prie radarų laivuose ar kituose įrengimuose, kur yra aukštesnis elektromagnetinės spinduliuotės lygis dažniau būna nevaisingi. Be to pastebėta, kad tokių vyrų vaikų berniukų/mergaičių santykis būna pasistūmėjęs į mažesnę pusę.
Plastikai. Plastikiniuose produktuose esantis chemikalas BPA (Bisphenol A) sumažina vyrų spermos kokybę ir taip padidina nevaisingumo riziką. BPA sutrikdo testosterono ir estrogenų santykį, ir tai neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą. BPA taip pat siejama su moterų nevaisingumu.
Pateikti duomenys rodo, kad abiejų lyčių vaisingumą įtakoja daugelis veiksnių, tiek genetinių , tiek išorinių. Dėl tų veiksnių įtakos Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, nevaisingų porų yra apie 15 proc. (daugiau kaip 55 tūkst.). Vaisingumo mažėjimas visame pasaulyje turėtų paskatinti mokslininkus tyrinėti nevaisingumo priežastis bei skatinti atsisakyti jau įrodytų žinomų rizikos veiksnių.