Nualintam organizmui labai reikia skysčių, o sielos sveikatą susigrąžinti galima daugiau bendraujant su pačiu savimi. Svarbiausia – suvokti, jog tokia būsena laikina.
Riebus maistas išvargino
Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos docentė Aida Žvirblienė sako, kad specialių pošventinių dietų nėra, ir pataria grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo bei valgiaraščio.
„Per šventes suvalgome išties didelius kiekius įvairaus ir dažniausiai riebaus maisto – tortų, mišrainių, kepsnių. Visi produktai labai kaloringi, skrandis lėtai išsituština, todėl pučia pilvą, žmogus jaučiasi prastai“, – pošventinę nemažos dalies kauniečių būseną apibūdino A.Žvirblienė.
Todėl esą būtų geriausia, jei po švenčių prisimintume sveikos mitybos principus. Be to, kiekvienas organizmas turi individualų kilokalorijų poreikį, kurio ir reikėtų laikytis.
Pataria gerti daug vandens
Kitas ne mažiau varginantis pošventinis veiksnys – pagirių sindromas.
„Jeigu per šventes padauginote alkoholio, jūsų organizmas patyrė dehidrataciją, todėl teks vartoti nemažai skysčių“, – aiškino docentė. Nualintam kūnui atsigauti per dieną reikėtų išgerti ne mažiau kaip 5–6 stiklines skysčių.
Labiausiai tinka paprastas arba mineralinis vanduo, įvairių žolelių arbatos (tik ne juodoji ar žalioji), sriubos, sultiniai. Kava taip pat nebus pagalbininkas, papildantis kūną skysčiais.
Plačiai žinomus receptus esą po gausių išgertuvių reikia užvalgyti rūgščios sriubos specialistė vertina skeptiškai. Moksliškai pagrįstų duomenų apie tai nėra.
Nerimas – laikina būsena
Su fiziniais šventimo padariniais susidoroti palyginti paprasta, o štai dvasinių pagirių atsikratyti kur kas sunkiau. Pošventinė depresija – natūrali būsena, kurią reikia mokėti išgyventi, sako psichiatras-psichoterapeutas Mindaugas Jasulaitis.
Populiariai šią būseną specialistai vadina „savaitgalio“ sindromu. Baigiantis sekmadieniui, taip pat ir visoms šventėms, kai kuriuos žmones apima nerimas, baimė.
„Kalėdos, Naujieji metai – didžiausios metų šventės, susijusios su laukimu. Kada tas išsipildymo metas praeina, žmogus staiga suvokia, kad iki kitų Kalėdų teks laukti ištisus metus. Žmogus laukia stebuklo, kuris gal ir neįvyksta“, – nerimo priežastis įvardijo M.Jasulaitis.
Pošventinės baimės priežasčių yra ir labiau materialių – prieš Kalėdas, Naujųjų metų sutikimą visi išlaidauja, todėl po švenčių pradeda trūkti pinigų.
Pabėgti nuo tokios būsenos galima labai skirtingai: vienam žmogui tereikia pasinerti į darbus, kitam – sugrįžti į įprastas gyvenimo vėžes būtina palengva. Svarbiausia suvokti, kad ši būsena laikina ir nerimas po kurio laiko praeis.