Balandžio mėnesį šioje Europos šalyje neiškrito nė lašelio lietaus, o
oras sušilo iki 30 laipsnių. Birželį kai kurie Vokietijos regionai
priminė atogrąžų kraštus, o paskui temperatūra nukrito iki 12 laipsnių.
Panašūs klimato žaidimai būdingi ir Lietuvai.
Orų pokyčiai, ir dar tokie netikėti, daro poveikį ne tik ligoniams.
Būna dienų, kai visiškai sveiki žmonės staiga ima skųstis galvos
skausmais, juos pykina, turintys žemą kraujospūdį jaučia svaigulį,
silpnumą, gali atsirasti depresinės nuotaikos, nervingumas, padidėti
nuovargis, susilpnėti dėmesingumas, išpilti prakaitas, stipriau plakti
širdis ar kamuoti virškinimo problemos. Tokius orų sąlygotus padarinius
jaučia 54 procentai Vokietijos gyventojų.
Keičiantis orams ar pučiant šiltam sausam orui sergantys migrena
dažnai kenčia nuo galvos skausmų. Smarkūs lietūs ir krušos labai
atsiliepia astmatikams ir žiedadulkių alergijos kamuojamiems asmenims.
Dideli sunkūs vandens lašai nukrenta ant žiedadulkių ir dėl to alergiją
sukeliančios medžiagos išplinta po orą. Dėl šios priežasties tokios
rūšies alergijos kamuojami asmenys namų langus privalo atidaryti tik
praėjus dviems valandoms po liūties.
Karštas tvankus oras labiau pavojingas turintiems problemų dėl
širdies ir kraujo apytakos. Spaudžiant šalčiui, dideliame pavojuje
atsiduria patyrę infarktą.
Orų pasikeitimas turi įtakos visų žmonių savijautai. Vieni - su
klimato permainomis susidoroja lengviau, kiti - žymiai sunkiau.
Šveicarijos meteorologai nustatė, kad orų pokyčius jaučia net trečdalis
jų gyventojų, į kuriuos reaguoja ne tik fiziškai, bet ir psichiškai.
Jie išsiaiškino, kad žmonės ypač skundžiasi negalavimais keičiantis
orams pavasarį ir rudenį.
Vokiečių specialistai ištyrė, kad didžiausią poveikį sveikatai turi oro
temperatūra, nes organizmas privalo nuolat palaikyti 37 laipsnių
temperatūrą, - visiškai nesvarbu, ar už langų šilta ar šalta.
Esant tvankiam šiltam ar labai karštam orui organizmo vėsinimas per odą
vyksta ne taip, kaip derėtų ir dėl šios priežasties kraujagyslės
išsiplečia, širdis privalo dirbti intensyviau, kraujo apykaita
suaktyvėja. To pasekmė: žmogus jaučiasi pavargęs ir netekęs jėgų.
Labai aukštos oro temperatūros gali būti net pavojingos vyresniojo
amžiaus žmonių ir ligonių gyvybei.
Organizmas, nepriklausomai nuo to, ar oras tampa šiltesnis ar šaltesnis,
sausesnis ar drėgnesnis, privalo prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų.
Ir šis procesas daugeliui žmonių sukelia negalavimus.
Jautrumas orų permainoms nėra mūsų dienų atradimas. Pirmąją išsamesnę ir
ko gero dar nepralenktą medicinos apžvalgą apie klimato įtaką žmogaus
sveikatai parašė garsiausias antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas
(460-380 pr.m.e).
„Jeigu daug žmonių vienu ir tuo pačiu metu suserga viena ir ta pačia
liga, tai to priežasties reikia ieškoti ten, kas yra bendra visiems
žmonėms ir kuo jie visi naudojasi. Reiškia, kalbama apie įkvepiamą orą“,
- rašė medicinos tėvu tituluojamas Hipokratas.
Garsusis antikos laikų gydytojas savo ligų aprašymuose („Epidemijos“),
visuomet atsižvelgė į klimatines sąlygas.
Gamtos mokslų žinovas ir kelionių aprašymų autorius, vokietis
Alexanderis von Humboldtas pastebėjo atmosferos poveikį augalams, jų
vaisių nokimui, taip pat žmogaus pojūčiams bei nuotaikai.
Vokietijos poetas Johannas Wolfgangas von Goethe visą gyvenimą kentėjęs
dėl orų permainų, viename savo laiškų rašė, jog yra labiau darbingas
esant aukštam slėgiui nei žemam. Vargu ar daugelis jo kūrybos
gerbėjų žino, kad garsusis menininkas yra parašęs ir mokslinių traktatų
apie orus.
Vokietijos metereologų nuomone, žmones, kuriuos veikia orų kaita,
reikėtų suskirstyti į tris grupes.
Pirmoji - mažai reaguojantys. Jų organizmas be jokių pastangų
prisitaiko prie besikeičiančių klimato sąlygų ir jie nė kiek
nesijaudina dėl orų kaitos, nes dėl to nepatiria jokių negalavimų.
Antroji grupė - jaučiantys orų permainas ir į juos reaguojantys
fiziniais ir psichiniais negalavimais.
Trečioji grupė - labai jautrūs, kurie dėl staigių klimato pokyčių
stipriai kenčia. Tokie asmenys dažniausiai būna persirgę sunkiomis
ligomis, operuoti, turėję kaulų lūžių ar sužeidimų. Keičiantis orams,
juos gali kamuoti stiprūs skausmai.
Žmonių, kurie jautrūs orų permainoms, organizmas turi ribotas galimybes
reaguoti į klimato kaitą ir dėl to jiems būtina medikų pagalba, vaistai.
Tai ypač liečia motinų žindomus kūdikius, vaikus, vyresniojo amžiaus,
per 60 metų peržengusius asmenis. Labiau į pietus esančiuose Europos
regionuose tam skiriamas didžiulis dėmesys. Esant labai karštoms
dienoms, moksleiviai gauna atostogų, nes, turintys žemą kraujospūdį,
jaučia nuovargį, ar kenčia nuo kitokių negalavimų.
Pastebėta, kad orų pakyčiams moterys jautresnės nei vyrai. Daugiau nei
50 procentų ikiklimakterinio periodo dailiosios lyties atstovių itin
jautriai reaguoja į klimato pokyčius. Vėliau jų jautrumas sumažėja.
Jautrumas orams priklauso ir nuo hormonų. Juo labiau sutrikusi jų
pusiausvyra, juo stipriau organizmas reaguoja į atmosferos sąlygų
pokyčius. Moterys priklausomos nuo hormonų kiekio svyravimo, susijusio
su menstruacijų ciklu, todėl labiau jaučia ir orų permainas.
Mokslininkai nustatė, kad prie naujų klimatinių sąlygų lengviau
prisitaiko jauni žmonės. Senstant, aklimatizacijos galimybė mažėja.
Sunkiausia tiems asmenims, kurie vyksta iš karšto į labai šaltą arba iš
labai sauso į labai drėgną regioną, - ir priešingai. Jei žmogus
keliauja klimatinėmis juostomis ir kiekvienoje jų ilgiau gyvena, jam
prisitaikyti prie oro permainų lengviau, nes tai vyksta pamažu.
Vokietijos specialistų nuomone, prisitaikyti prie besikeičiančių
aplinkos sąlygų žmogui gali padėti tinkama mityba, nuolatinis
atsipalaidavimas ir griežta dienotvarkė. Jie pataria kasdien taikyti
kūnui šilto-šalto, šalto-šilto vandens terapiją, lankytis saunose.
Be to, 3-5 kartus per savaitę, mažiausiai 30 minučių skirti kraujo
apytaką stiprinančiai programai: bėgimas ristele, pasivaikščiojimas ar
važinėjimas dviračiu. Maistas turi būti turtingas šviežiais, sezoniniais
produktais.
Beje, griežta dienotvarkė su tvirtais kasdieniais ritualais stiprina
biologinį organizmo ritmą, kūną ir psichiką padaro labiau
nepriklausomais nuo oro įtakos. Reikia stengtis kasdien, taip pat
savaitgaliais gultis ir keltis, valgyti, atsipalaiduoti ir mankštintis
tuo pačiu laiku. Be to, labai svarbu kiekvieną dieną mažiausiai pusę
valandos pasivaikščioti po gryną lauką, - koks bebūtų oras.
Atskiro dėmesio nusipelno namisėdos, kurie paprastai būna itin jautrūs
orų pasikeitimams. Nieko nuostabaus, nes jų organizmas įpratęs prie
vienodos temperatūros tiek vasarą, tiek žiemą. Jie nesugeba
prisitaikyti prie klimato pokyčių, bet dėl to kalti tik jie patys.
Vienintelė išeitis - pakeisti gyvenimo būdą.
Pastaruoju metu specialistai prabilo ir apie klimatą namuose. Būstų
savininkai stengiasi kuo šilčiau „aprengti“ savo namus, bet dažnai
nepagalvoja apie jo vėdinimą.
Pastaruoju metu itin populiarūs tapo plastikiniai langai, bet jautresni
žmonės dūsta namuose, kuriuose mažai vėdinama.
Orų permainas stipriai jaučia gyvenantys ar dirbantys klimatiniais
įrenginiais aprūpintose patalpose. Šių asmenų gydymas labai paprastas:
tiek profilaktiškai, tiek esant ūmiems negalavimams, daugiau judėti ir
ypač gryname laike.
Klimato pokyčių tema kaimyninėje Vokietijoje paskelbta nemažai studijų.
Išskirtinio dėmesio nusipelno bendras šalies meteorologijos
tarnybos ir širdies centro projektas, kuris siekė nustatyti
meteorologinių parametrų poveikį širdies infarkto rizikai ir gydymo
eigai po ūmaus miokardo infarkto.
Abiejų tarnybų specialistai tyrinėjimų vieta pasirinko pietinius
Vokietijos regionus. Paaiškėjo, kad čia infarktų būta daugiau pavasarį
nei kitais metų laikais. Be to, meteorologai ir medikai nustatė, kad
širdies infarktų padažnėja keičiantis orų frontams, o ne ilgalaikiais
karščio ir šalčio periodais, kaip buvo manyta anksčiau.
Tad lietuvių tautos patarlė „Seni kaulai nuspėja orus“, neprasilenkia su
tiesa.