Autizmas ne visada atima - kartais ir apdovanoja talentais

Apie tai - pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Profilaktinės medicinos katedros docente dr. Liudvika Starkiene.

- Autizmas priklauso įvairiapusių raidos sutrikimų grupei ir pasireiškia netolygia raida nuo ankstyvosios vaikystės, socialinio bendravimo ir kalbos sutrikimais, elgesio bei interesų ypatumais.

Pirmą kartą šį sutrikimą beveik prieš septyniasdešimt metų paminėjo psichiatras Leo Kanerris, o jo pavadinimas kilo iš graikų kalbos žodžio „autos“, reiškiančio „aš“.

Pastaruoju metu dažnai vartojamas terminas „autizmo spektro sutrikimai“. Jis apima keletą skirtingo sunkumo įvairiapusių raidos sutrikimų - vaikystės autizmą, Aspergerio sindromą ir nepatikslintą įvairiapusį raidos sutrikimą.

Aspergerio sindromas laikomas lengva autizmo pasireiškimo forma. Jo paliestam vaikui nenustatomas bendras kalbos ar pažinimo sulėtėjimas ar atsilikimas, tačiau pastebimas ryškus socialinio bendravimo sutrikimas.

- Autizmas paliečia vaikus visame pasaulyje, nepriklausomai nuo tėvų rasės, tautybės, religijos, socialinės padėties. Šis sutrikimas dažniau nustatomas berniukams.

Jungtinėje Karalystėje autizmo spektro sutrikimai nustatomi vienam iš 167 vaikų, JAV - vienam iš 110. Šis sutrikimas JAV vaikams nustatomas dažniau nei diabetas, piktybinės ligos ir AIDS kartu sudėjus.

Vienintelis autizmo paplitimo tyrimas Lietuvoje buvo atliktas Vilniaus universiteto Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centre daugiau nei prieš dešimtmetį. Jį atlikusi gydytoja psichiatrė dr. Sigita Lesinskienė nustatė, jog vaikystės autizmo sutrikimą turėjo 12 vaikų iš 10 tūkst., o Aspergerio sindromą - net 59 vaikai iš 10 tūkst. (vertinant bendrai - vienas iš 141).

Tyrimas taip pat atskleidė, kad autizmo sutrikimas nepakankamai diagnozuojamas - beveik 80 proc. vaikystės autizmo atvejų ir net 97 proc. Aspergerio sindromo atvejų diagnozė pirmą kartą buvo nustatyta tik tyrimo metu.

Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, vaikų, kurie dėl įvairiapusių raidos sutrikimų (šiems priskiriamas vaikystės autizmas, Aspergerio sindromas ir nepatikslintas įvairiapusis raidos sutrikimas) lankėsi pas gydytoją, skaičius nuo 2003 m. išaugo beveik trigubai - 2010 m. tai sudarė 10,1 / 10 tūkst. vaikų.

Perskaičiavus 2000 m. tyrimo rezultatus pagal 2010 m. Lietuvos vaikų populiaciją, tikėtina, kad tokių vaikų skaičius galėtų siekti apie 4,5 tūkst., tačiau patikimus duomenis turėtume tiktai atlikus naują autizmo paplitimo tyrimą.

- Pagrindiniai autizmo požymiai - socialinio bendravimo sunkumai, sutrikusi kalbos raida ir gebėjimas bendrauti bei netipiškas, keistas elgesys.

Pirmuosius sutrikimo požymius tėvai gali pastebėti jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, maždaug nuo šešių mėnesių amžiaus - mažylis nemėgsta būti laikomas ant rankų ar apkabinamas, neatsako šypsena į šypseną, menkai reaguoja į vardą, nečiauška.

Kartais gali atrodyti, kad jis neprigirdi, akių kontaktas būna keistas (vaikas spokso į kitą žmogų) arba jo išvis nėra, jis pernelyg jautriai arba visiškai nereaguoja į aplinkos dirgiklius - garsą, šviesą.

Taip pat gali būti pastebimi keisti, pasikartojantys judesiai (plasnojimas, lingavimas, veido grimasos) ar savistimuliacija.

Šie vaikai nemoka žaisti socialinių žaidimų - jie savotiškai domisi žaislais, jų dalimis, pavyzdžiui, nuolat suka mašinos ratą, žaislus nuolat rikiuoja į eilę ar dėlioja tam tikra tvarka, be perstojo varto knygos lapus.

Antraisiais gyvenimo metais išryškėja, kad vaikas nenori dalintis bendra veikla ir dėmesiu su bendraamžiais, atsilieka kalbos raida, kartais užklumpa smarkūs įniršio priepuoliai, kuriuos sukelia vidinė įtampa, atsiradusi dėl to, kad vaikas negali išreikšti savo pageidavimų.

Taip pat išryškėja prisirišimas prie ritualų, pavyzdžiui, ryte vaikas pirmiausia turi išsivalyti dantis, o tik po to - nusiprausti veidą. Ir jokiu būdu ne atvirkščiai!

Išryškėja baimės, pavyzdžiui, nenoras paragauti naujų patiekalų, dėvėti naujų drabužių, labai jautrus reagavimas į permainas.

Pasitaiko, kad vaikas praleidžia kai kuriuos motorinės raidos etapus: nešliaužia, neropoja, vėliau nei bendraamžiai pradeda vaikščioti, apie pusei vaikų nustatomas žemas raumenų tonusas (hipotonusas).

Be abejo, kiekvienas vaikas skirtingas ir tikrai nerasime nė vieno, kuris atitiktų visus išvardintus požymius. Be to, požymiai gali stiprėti ar silpnėti, keisti vieni kitus.

Autizmo spektro sutrikimus dažnai lydimi įvairios gretutinės ligos ar sutrikimai.

Prestižiškiausias pasaulyje medicinos žurnalas „Lancet“, apibendrinęs 1998-2008 metais atliktų mokslinių tyrimų duomenis, paskelbė, kad mažiausiai 40 proc. šių vaikų būdingas protinis atsilikimas, pusei būdingi ryškūs kalbos ir kalbėjimo sutrikimai, 60 proc. pasižymi dėmesio sutrikimais ar padidėjusiu aktyvumu (hiperaktyvumu).

Dažni autizmo sutrikimą turinčių vaikų palydovai - nerimas ir net depresija. Jie kitaip reaguoja ir į aplinkos dirgiklius - daugiau nei 80 procentų vaikų yra padidėjęs ar sumažėjęs jautrumas prisilietimams, apie pusei - garso dirgikliams.

Autizmą gali lydėti ir neurologiniai sutrikimai: epilepsijos priepuoliai, traukuliai, raumenų spazmai. Apie trečdaliui būdingi elgesio sutrikimai - agresyvumas ar savęs žalojimas. Daugiau nei pusei šių vaikų būdingi miego sutrikimai, 90 proc. yra labai išrankūs maistui, o maždaug trečdaliui nustatomi virškinimo sistemos sutrikimai.

- Mokslininkai sutaria, kad autizmas turi genetinį pagrindą. Jungtinėje Karalystėje 1995 m. A.Bailey kartu su bendraautoriais atlikto tyrimo duomenimis, vienam iš dvynių nustačius autizmą, autizmo spektro sutrikimai buvo nustatyti apytiksliai 90 proc. identiškų ir 10 proc. neidentiškų dvynių.

B.J.O'Roak ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenimis, santykinė rizika šeimoms, jau auginančioms vaiką su autizmo sutrikimu, susilaukti antro vaikelio su šia diagnoze yra 20-50 kartų didesnė nei bendros populiacijos rizika. Nepaisant to, autizmo atvejai, kai genetinės priežastys yra aiškios, sudaro tik 10-15 proc.

- Kadangi autizmas nėra liga, medikamentinio gydymo nėra ir jo išgydyti neįmanoma. Vaistais gali būti gydomos tik minėtos gretutinės ligos ar sutrikimai - epilepsija, hiperaktyvumas, nerimas, depresija, miego sutrikimai ir panašiai.

Autizmas yra visą gyvenimą trunkantis sutrikimas - vaikas su juo gimsta ir gyvena. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad šis vaikas yra pasmerktas - nuosekliai, sistemingai ir ilgą laiką dirbant, vaikas gali išmokti daugybę dalykų, o jo paties bei jo šeimos gyvenimas gali ženkliai pagerėti.

- Ar tiesa, kad autizmas gali ne tik atimti, bet ir apdovanoti, pavyzdžiui, talentais?

- Autizmo paliestų žmonių gyvenimas labai įvairus - vieni atitolsta nuo visuomenės, užsidaro savo pasaulyje, tuo tarpu kiti tampa ryškiomis, ypatingų gebėjimų ir talentų turinčiomis asmenybėmis.

Dr. Hansas Aspergeris, kurio vardu vadinamas Aspergerio sindromas, yra pasakęs: „Sunku įsivaizduoti talentingą mokslininką arba menininką, neturintį bent menkiausio autizmo bruožo“.

Štai 2002 m. Nobelio premijos laureatas ekonomistas Vernonas Smithas buvo jau suaugęs, kai jam nustatytas Aspergerio sindromas.

O Kolorado universiteto profesorei Temple Grandin, kurią žurnalas „Time“ pripažino vienu įtakingiausių pasaulio žmonių, autizmas buvo diagnozuotas vaikystėje.

T.Grandin yra parašiusi ne vieną knygą apie autizmo sutrikimą, ji savo pavyzdžiu įkvepia šeimas, specialistus bei pačius autizmo sutrikimo paliestus žmones.

Mergaitės mama dėjo visas pastangas, kad ji neatsidurtų psichiatrijos ligoninėje (prieš šešiasdešimt metų tai buvo įprasta praktika), ir niekada nepaliovė tikėti, kad jos dukra yra kitokia, bet jokiu būdu ne prastesnė už kitus.

Mokytojai, supratę, kad T.Grandin - itin talentinga, sugebėjo ją sudominti tiksliaisiais mokslais. Turėjusi galimybę pritaikyti savo talentą praktiškai T.Grandin tapo genialia inžiniere - ji suprojektavo du trečdalius JAV skerdyklose naudojamų įrengimų.

Tarp autizmo sutrikimą turinčių asmenų yra ir talentingų menininkų - aklas pianino virtuozas Derekas Paravicinis iš Jungtinės Karalystės, japonų kompozitorius Hikari Oe.

Visame pasaulyje žinomo videožaidimo „Pokemonai“ kūrėjui Satoshi Tajiri taip pat diagnozuotas Aspergerio sindromas.

Kai kurie šių asmenų pasižymi ypatingais matematiniais gebėjimais, pavyzdžiui, amerikietis Jerry Newportas, kurio gyvenimo istorijos pagrindu sukurtas filmas „Mocartas ir banginis“, britas Danielis Tammetas.

Danijoje 2004 m. buvo įkurta ir sėkmingai veikia informacinių technologijų kompanija „Specialisterne“, kurioje dirba talentingi autizmo sutrikimą turintys žmonės.

Gaila, bet daugybė sutrikimo paliestų žmonių, net ir pasižyminčių ypatingais gebėjimais, tačiau neturėjusių galimybės juos pritaikyti realiame gyvenime, taip ir lieka nutolę nuo visuomenės ir visiškai priklausomi nuo savo šeimos.