Mitai apie autizmą gimsta kasdien.
Nors daugybę metų vyksta moksliniai tyrimai, iki šiol nėra aišku, kas
sukelia autizmą, o dar mažiau aišku - kokios pagalbos priemonės gali
padėti visiems, o ne daliai šį sutrikimą turinčių vaikų.
Mokslininkai ir visuomenė desperatiškai ieško atsakymų į šiuos
klausimus, todėl atsiranda puiki terpė plisti įvairioms nepagrįstoms
teorijoms, atradimams ar mitams.
Apie mitus, susijusius su autizmu ir kaip tėvams bei specialistams gali
padėti įrodymais pagrįsta medicina, kalbamės su L.Starkiene.
- Kokie yra didžiausias mitas, susijęs su autizmu?
- Be jokios abejonės, didžiausias mitas yra tai, kad autizmą sukelia
tymų, parotito ir raudonukės vakcina. Pasak šios teorijos autoriaus,
autizmą sukelia šiuose skiepuose esanti medžiaga tiomersalis.
Tai esą pagrindžiantis gydytojo A.Wakefieldo tyrimas buvo paskelbtas
1998 metais prestižiškiausiame medicinos žurnale „The Lancet“.
Abejonių, kad tyrimas buvo atliktas neetiškai, buvo visada, tačiau juo
buvo ilgai tikima.
2010 metais Jungtinės Karalystės medicinos taryba po ilgo nagrinėjimo
konstatavo, kad gydytojas sufalsifikavo tyrimo rezultatus. Iš jo atimta
licencija verstis gydytojo praktika, o tyrimas išbrauktas iš žurnalo
archyvų.
Tai vienas gėdingiausių medicinos istorijos puslapių - tikėdami šia
melaginga teorija dalis tėvų visiškai nepagrįstai neskiepijo savo vaikų.
- Vienu metu buvo tikima delfinų terapija. Ar ji turi kokio nors poveikio autistams vaikams?
- Šį mitą paneigė A.Baverstock, 2007 m. parengusi sisteminę apžvalgą
apie tai, ar delfinų terapija veiksminga gydant cerebrinį paralyžių,
kalbos raidos sutrikimus, autizmą ir pan. Buvo nustatyta, kad nėra
jokių moksliškai pagrįstų įrodymų.
Žinoma, galima kalbėti apie teigiamus vaiko psichologinės ir emocinės
būklės pokyčius, tačiau jie bus trumpalaikiai, tad tėvai, kurie iš
delfinų terapijos tikisi stebuklo, klysta.
- Teko girdėti, kad kai kurie tėvai tiki specialių dietų galia.
- Populiariausios dietos yra be glitimo (grūdų baltymo) ir kazeino
(pieno baltymo). Jų šalininkai teigia, kad nustojus vartoti šias
medžiagas, pagerėja vaiko elgsena, greičiau įgyjami pažintiniai ir
socialiniai įgūdžiai, skatinama kalbos raida.
Tačiau įrodymais pagrįsta medicina tokius teiginius visiškai paneigia.
Glitimo dieta padeda tuomet, kai vaikui nustatyta celiakija, lėtinė
plonosios žarnos liga.
Vitamino A, vitamino C, probiotikų, melatonino, omega-3 žuvų taukų ir
įvairių mineralų vartojimas taip pat neturi įtakos autizmo sutrikimui.
- O gal padėti gali akupunktūra - juk tuo taip pat tiki kai kurie tėvai?
- Šio gydymo būdo, kuris daugiausiai paplitęs Kinijoje, šalininkai
teigia, kad akupunktūra gali teigiamai stimuliuoti autizmo sutrikimą
turinčių vaikų komunikacijos, kalbos raidos bei pažintinių funkcijų
vystymąsi.
D.K.L.Cheuk 2011 m. paskelbtoje literatūros apžvalgoje teigiama:
apibendrinus atliktus tyrimus nepavyko rasti įrodymų, jog akupunktūra
būtų efektyvi pagalbos priemonė. Be to, negalima pamiršti, kad nemaža
dalis autizmo sutrikimą turinčių vaikų labai jautriai reaguoja į
lytėjimą, tad toks gydymas gali tapti tikru išbandymu.
- O ką medikai mano apie smėlio, muzikos, meno terapiją?
- Šios terapijos tikrai neišgydys autizmo, tačiau gali būti naudingos
kaip prasmingas ir malonus laiko praleidimo būdas. Įrodymų dėl gydančio
muzikos terapijos poveikio nėra. Smėlio ir meno terapijos poveikis nėra
įvertintas, kadangi nėra net atskirų jų poveikį nagrinėjusių mokslinių
tyrimų.
- Ar tikrai autizmo diagnozė pasmerkia vaiką, tarsi prilygsta mirties nuosprendžiui?
- Autizmo sutrikimas trunka visą gyvenimą - vaikas su juo gimsta ir
gyvena, medikamentinio gydymo nėra. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia,
kad šis vaikas yra pasmerktas - nuosekliai, sistemingai ir ilgą laiką
dirbant, vaiko ir šeimos gyvenimas gali ženkliai pagerėti.
Pasak S.E.Levy ir bendraautorių 2009 m. paskelbto straipsnio „Autizmas“
žurnale „The Lancet“, daugiausiai tyrinėtos taikomosios elgesio analizės
(angl. applied behaviour analysis, ABA) grupei priklausančios programos.
Šių programų taikymo sėkmė labai priklauso nuo sutrikimo sunkumo, kuo
jaunesnio vaiko amžiaus diagnozės nustatymo metu (2-2,5 m.) ir programos
taikymo intensyvumo (po 20-40 val. per savaitę 2-3 metus).
Nustatyta, jog programos ženkliai padėjo pusei dalyvių - šie vaikai
iškeliavo į pirmą klasę su sveikais savo bendraamžiais. Programų nauda
kitiems vaikams buvo menkesnė, tačiau mokslininkai sutaria, kad visų jų
gyvenimo kokybė pagerėjo.
2010 m. Javier Virues-Ortega atlikęs sisteminę tyrimų, atliktų 1985-2009
m., apžvalgą, nustatė, kad ilgalaikis taikomosios elgesio analizės
programų taikymas turėjo teigiamo poveikio vaikų, turinčių autizmo
sutrikimą, kalbos raidai, kasdieninių įgūdžių formavimuisi ir
socialiniam bendravimui.
- Kur tėvai galėtų ieškoti patikimos informacijos?
- Patikimos informacijos galima rasti tik moksliniuose straipsniuose,
publikuojamuose recenzuojamuose žurnaluose. Tačiau ir tokių straipsnių
kasdien paskelbiama daugybė, o norint juos visus perskaityti, neužtektų
ir paros.
Todėl prieš beveik dvidešimt metų ir buvo sukurta įrodymais pagrįstos
medicinos sistema, kuri padeda specialistams įveikti informacijos tvaną.
Įrodymais pagrįsta medicina - tai sisteminės pavienių mokslinių tyrimų,
atitinkančių griežčiausius atrankos kriterijus, apžvalgos. Jose
pateikiama apibendrinta ir aiški informacija apie tai, ar tam tikras
gydymo būdas ar metodika yra veiksminga.
Tėvai internete turėtų ieškoti tik patikimos informacijos įrodymais
pagrįstos medicinos duomenų bazėse, pavyzdžiui, www.tripdatabase.com,
www.cochrane.org, https://clinicalevidence.bmj.com, o visus kilusius
klausimus aptarti su specialistais.