Netekties paženklinta naktis pražildė ir XVII amžiaus mogolų imperatorių Šahdžahaną, kai gimdydama mirė jo brangioji žmona Mumtaz Mahal. Šahdžahanas jai pastatė Tadžmahalo mauzoliejų.
Anot legendos, Marie Antoinette pražilo paskutinę savo naktį prieš baigdama gyvenimą giljotinoje.
Amžiną atilsį poetas Sigitas Geda savo miniatiūroje „Visiems nėr lengva“ rašė:
„Kai dar buvo mirties bausmė. Vienas teisėjas (pasakojo Egidijus K.) pražilo per naktį, nors ir žinojo, kad nusikaltėlis yra „juodas“ ir bausmė pelnyta...
O vis vien pražilo!“
Pasakojimai apie tai, kaip žmonės pražyla per vieną naktį, siunčia mums vieną žinią – asmens viduje įvyko kažkas nepaprasto, sunkiai suvokiamo, baisaus. Tai - lūžis. Kažkas antgamtiško. Ar po tokio įvykio žmogus vis dar gali grįžti į gyvenimo vėžes? Kodėl taip nutinka?
Neurologas Jokūbas Fišas portalui lrytas.lt paaiškino, kodėl žmogus, patyręs didelį sukrėtimą, staiga pražyla.
„Yra tokia teorija, kad didelis stresas, tarkim, lėktuvo kritimas, vaiko žūtis, didelė finansinė nelaimė, sukelia labai stiprų pliūpsnį streso horomono ir tai sutrikdo kraujotaką struktūrose, kurios aprūpina plaukuotąją odos dalį. Sutrinka pigmento išsiskyrimas, atsiranda bepigmentės pūslytės, kupinos oro, ir žmogus pražyla. Toks dėsningumas yra pastebėtas ne vieną ir ne tūkstantį kartų“, - sakė Vilniaus universitetinės slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas.
Anot mediko, žilimas žmogui senstant yra natūralus, nes, laikui bėgant, pigmento išsiskyrimas mažėja natūraliai. Bet stresas turi įtakos ir tam. Mat daug metų dirbdamas su vegetuojančiais pacientais, gydytojas pastebėjo, kad jie, nepatirdami jokio natūralaus gyvenimiško streso, žyla gerokai lėčiau.
Kokį poveikį staigus didelis ar ilgalaikis stresas gali turėti visam organizmui?
„Patį stipriausią neigiamą poveikį, - neabejoja J. Fišas. - Kai žmogus yra jaunas, jis užsigrūdina, ugdosi jo ištvermė. Bet jeigu žmogus kiek vyresnis ar ne tokios stiprios nervų sistemos, ar jis neturi motyvacijos atlaikyti smūgį, tada stresas kerta iš visų jėgų, ir organizmo apsauginės reakcijos trinka. Netgi kraujo sudėtis keičiasi – gali susilpnėti gynybinę funkciją atliekančios kraujo dalelės, kurios kovoja su infekcija ar pakitusiomis, vėžinėmis ląstelėmis. Gali pradėti vystytis onkologinė liga, kraujagyslių standėjimas, kuris baigiasi infarktu arba insultu. Visa tai gali nutikti dėl sumažėjusios vidinės organizmo apsaugos.“
Medikas sako, kad didelio sukrėtimo poveikis sveikatai gali išryškėti ir vėliau, kai žmogus nurimsta ir atsipalaiduoja. Būtent tuo metu gali kirsti iki tol organizme tūnojusi liga.
Vis dėlto didelis stresas nebūtinai turi turėti tokių liūdnų pasekmių. Įtampai nuslopus, žmogui pailsėjus, galima gyventi kaip iki tol. „Dažniausiai organizmas atsistato“, - pabrėžė J. Fišas.
Gal ir jums taip nutiko? Pasidalinkite savo istorija. Rašykite adresu bendraukime@lrytas.lt.