Pasak D. Sereikienės, žmonės klysta manydami, kad vasarą kraujo ligonių gyvybei ar sveikatai gelbėti reikia mažiau. „Ir vasarą žmonės serga, įvyksta įvairių nelaimių, traumų, todėl kraujo perpylimams reikia tikrai daug“, – sako pašnekovė. O štai donorų į Nacionalinio kraujo centro filialus užsuka gerokai mažiau – daug jų atostogauja, neretai yra išvažiavę į Lietuvos kurortus ar užsienį.
„Siunčiame nuolatiniams donorams SMS žinutes, prašydami ateiti duoti kraujo ir neretai gauname atsakymą, kad jie dabar užsienyje“, – sako D. Sereikienė. Kad būtų užtektinai kraujo atsargų, Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialas per mėnesį turi sulaukti apie 700 donorų, tačiau tiek vasaros mėnesiais čia neužsuka. Todėl ir rengiamos panašios išvažiuojamosios akcijos.
Tiesa, penktadienio popietę potencialių donorų Laisvės aikštėje nebuvo daug – čia vykstančių renginių „Susitikime penktadienį“ pasižiūrėti daugiausia buvo susirinkę arba senjorai, arba vaikai ir paaugliai, negalintys būti donorais. Todėl vos akiratyje pamatę žmogų, iš pažiūros galintį duoti kraujo, medikai kviesdavo jį užsukti į palapinę ir duoti kraujo.
Pasak D. Sereikienės, per tą laiką patys į palapinę užėjo ir pasisiūlė duoti kraujo vos keli žmonės. Likusius keliolika darbuotojai kalbėte įkalbėjo tapti donorais. Duoti kraujo greičiau sutikdavo jau ne pirmą kartą donoru tampantys žmonės.
Pavyzdžiui, duoti kraujo ilgai prašyti nereikėjo simpatiškos poros – Monikos ir Tomo, pro šalį ėjusios su šešiamečiu sūneliu Rėjumi. Vilniuje gyvenantys sutuoktiniai, atvažiavę į Panevėžį aplankyti Monikos tėvų, sakė anksčiau jau ne kartą davę kraujo. Sutiko juo su ligų ar nelaimių užkluptais žmonėmis pasidalinti ir šįkart. Monika lrytas.lt dar pridūrė, kad donorystės „virusu“ ją užkrėtė močiutė , kuri kadaise daugybę kartu davė kraujo, buvo garbės donorė.
Donoru panoro tapti ir būsimos žmonos Solvitos atlydėtas panevėžietis Mindaugas. Po mėnesio žiedus su juo sumainysianti Solvita kraujo davė per birželio 15-ąją, Pasaulinę kraujo donorų dieną vykusią akciją, o Mindaugas tuo metu dirbo ir ateiti negalėjo. Todėl šįkart, pamatęs Kraujo centro palapinę, ilgai nesvarstęs užsuko.
Dvidešimtmetį panevėžietį Edviną Kraujo centro darbuotojos „pagavo“ tiesiog važiuojantį pro jų palapinę riedlente. Pirmąkart donoru tapęs studentas netrukus vėl sugrįžo į palapinę – atlydėjo čia porą savo draugų, kurie taip pat panoro duoti kraujo.
