Niežti ir beria odą? Alergijų priežastis - buitinė chemija

Šią plaukų priežiūros priemonę trisdešimtmečiui išrinko jo žmona, dirbanti kirpėja viename sostinės grožio salonų.

Kai veidas dar smarkiau išraudo ir paburko, nuo vaikystės niekada alergija nesirgęs vyras įtarė prasidėjusią infekciją. Vaistinėje jis pats nusipirko dezinfekuojamojo kremo, kurio sudėtyje buvo arbatmedžio eterinio aliejaus.

Tačiau šis tepalas dar labiau sudirgino odą. Pasitepus kremu išbertus skruostus ir smakrą, kilo smarkus uždegimas. Skausmas buvo toks, tarsi veidą būtų deginusi ugnis. Negelbėjo jokie vaistažolių kompresai. Sudrigintą odą norėjosi kasyti iki kraujo.

Vyrui nepadėjo ir vaistai nuo skausmo, todėl išsigandęs jis kreipėsi į medikus pagalbos.

Buityje naudojamos cheminės medžiagos susargdina vis daugiau žmonių.

Alergija bent kartą gyvenime vargino apie penktadalį Lietuvos gyventojų, tačiau nėra tikslių duomenų, kiek žmonių alerginį odos uždegimą sukėlė cheminės medžiagos.

Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad apie 12 procentų vyrų ir 19 procentų moterų yra jautrūs įvairiems cheminiams junginiams.

Šioje apklausoje dalyvavo 15-69 metų Danijos gyventojai. Paaiškėjo, kad jautriausi alergijai - 15-34 metų vyrai ir moterys.

Šiuo metu alerginėmis ligomis serga vienas iš keturių Europos vaikų, o vienas iš trijų suaugusiųjų yra jautrus kuriam nors vienam alergenui.

Manoma, kad po kelių metų nuo alergijos kentės kas antras Europos gyventojas.

Alerginius odos uždegimus dažniausiai sukelia buityje naudojamos cheminės medžiagos: rūgštys, šarmai, tirpikliai, alkoholis ir dažai.

Alergija įvairioms cheminėms medžiagoms nėra paveldima - ji įgyjama ir išlieka visą gyvenimą.

„Lietuvoje alerginių susirgimų taip pat daugėja. Kadangi cheminiai junginiai palengvina kasdienybę, jų naudojimas buityje neišvengiamas“, - teigė Vilniaus universiteto docentė gydytoja alergologė Regina Ėmužytė.

Medicinos literatūroje aprašyta daugiau kaip šimtas įvairių cheminių medžiagų, kurios dažniausiai sukelia alerginį kontaktinį dermatitą.

Sveikatai pavojingi gali būti net oro gaivikliai, smilkalai, žvakės ir eteriniai aliejai.

Pirmą kartą patekę į žmogaus organizmą chemikalai nesukelia jokios reakcijos. Tačiau po pirmojo kontakto organizmas tampa jautrus jų poveikiui.

Alergijos požymiai išryškėja praėjus keletui parų po to, kai į žmogaus organizmas antrą ar trečią kartą susiduria su alergenu. Todėl medikams dažnai būna sunku nustatyti tikrąją ligos priežastį - specifinį alergeną.

Dažnai paraudimus, bėrimus ir niežulį sukelia įvairios kūno priežiūros bei kosmetikos priemonės, pavyzdžiui, šampūnai, muilai, dušo želė, lūpų dažai, balkstienų tušas, dantų pasta, akių pieštukas.

Apie 80 procentų visų odos uždegimo priežasčių tampa šiuose gaminiuose naudojamos kvapiosios medžiagos. Daugelis žmonių ypač jautrūs apelsino žievės, cinamono kvapams.

Rankas, veidą gali berti ir nuo kremuose, drėgnose popierinėse tualetinėse servetėlėse esančių konservantų.

Jautrią odą turintiems žmonėms yra pavojingi plaukų bei nagų lakai, nes juose yra konservuojančios medžiagos formaldehido.

Alergiški žmonės gali blogai pasijusti ir naudodami dezodorantus, plaukų šalinimo kremus, prakaitavimą mažinančią pudrą, net tualetinį vandenį ar kvepalus.

Kilus alerginei reakcijai dažniausiai parausta veidas, patinsta akių vokai, paburksta skruostai, smakras, išberia rankų plaštakas.

Ant pažeistų kūno vietų vėliau atsiranda pūslelių, joms pratrūkus, formuojasi šašai. Kasantis paraudusią odą, ji įtrūksta. Tuomet į žaizdą gali patekti infekcija.

Sunkią alerginę reakciją gali išprovokuoti net skalbimo milteliai, kurių sudėtyje yra ypač daug baliklio natrio hipochlorito ir fermentų.

Viena pacientė, kurią konsultavo gydytoja R.Ėmužytė, niekaip negalėjo patikėti, kad veidą jai beria nuo skalbimo miltelių.

Moteris skalbdavo rankomis, dažniausiai penktadienį. Patarus gydytojai, ji pradėjo stebėti savo savijautą ir nustebo, kad nuo skalbimo miltelių jai imdavo ašaroti akys, prasidėdavo čiaudulys ir kosėjimas.

Vėliau šie simptomai pranykdavo savaime. Tačiau praėjus parai ar dviems po skalbimo, vėl užburkdavo nosies gleivinė ir prasidėdavo sloga, išberdavo veidą.

Tokius negalavimus sukeldavo į moters kvėpavimo takus patekusios cheminės medžiagos, esančios milteliuose.

Pirmadienį atėjusi į darbą ji jausdavosi taip, lyg būtų smarkiai persišaldžiusi.

Moters savijauta pagerėdavo tik tuomet, kai ji išvykdavo atostogauti ir nereikėdavo skalbti drabužių.

Taip pacientė išsiaiškino savo bėdų priežastį.