Medikai jau žino, kaip pažaboti kiaušidžių vėžį

Tyliuoju žudiku vadinamas kiaušidžių vėžys kasmet Lietuvoje nustatomas 400–450 moterų.

Daugiau nuotraukų (1)

Danutė Jonušienė

2012-12-15 09:17, atnaujinta 2018-03-14 15:10

Tyliuoju žudiku vadinamas kiaušidžių vėžys kasmet Lietuvoje nustatomas 400–450 moterų.

Ankstyvosios kiaušidžių vėžio stadijos (I ir II) sudaro tik nedidelę diagnozuotų atvejų dalį. Šios stadijos liga dažniausiai aptinkama atsitiktinai, pavyzdžiui, operuojant kiaušidžių cistas, atliekant operacijas dėl ginekologinių ir kitų priežasčių.

Kiaušidžių vėžys – klastinga liga. Nors pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulyje buvo kuriama ne viena patikros programa, kuri leistų nustatyti šią ligą esant ankstyvos stadijos, nė viena jų nepasiteisino.

Ankstyvuosius kiaušidžių pakitimus įmanoma aptikti atliekant ultragarso ar kompiuterinės tomografijos tyrimus, taikant vėžio žymenų CA125 ar HE4 tyrimus.

Bet neretai šių tyrimų nepakanka norint laiku nustatyti kiaušidžių vėžį. Daugiau nei pusė kiaušidžių vėžio atvejų nustatoma, kai liga būna III ir IV stadijos, neretai jau išplitusi.

„Kai kiaušidžių vėžys yra išplitęs, turime pripažinti – daugelio tokių pacienčių gydymas yra sudėtingesnis, o gydymo rezultatai – prastesni”, – apgailestavo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytojas onkoginekologas Vilius Rudaitis.

Tokioms pacientėms atliekama didelės apimties operacija. Kiaušidžių vėžys plinta pilvo ertmėje. Todėl gali tekti šalinti ne tik vidinius moters lyties organus, bet ir dalį pažeisto žarnyno, kitų organų, pavyzdžiui, kepenų kapsulę ir parenchimą, diafragmą, tulžies pūslę.

Taip pat būtina šalinti už pilvaplėvės esančius limfmazgius, kurie dažnai būna suaugę su didžiosiomis kraujagyslėmis.

„Operuojant kiaušidžių vėžiu sergančią pacientę mūsų visų chirurgų tikslas yra padaryti taip, kad pilvo ertmėje neliktų matomų ir apčiuopiamų piktybinių židinių”, – aiškino V.Rudaitis.

Operacija gali būti sėkminga, tačiau dėl didelės apimties galimos įvairios komplikacijos.

„Jei skyriuje nebūna komplikacijų, kyla įtarimas, kad operacijos nėra atliekamos taip, kaip turėtų būti. Komplikacijų atsiranda ne dėl chirurgo rankų grubumo, o dėl įvairių priežasčių, susijusių su organizmo savybėmis, pacientės būkle iki operacijos, sutrikusia audinių mityba”, – aiškino gydytojas V.Rudaitis.

Operacija – tik pirmasis žingsnis pradedant kovą su kiaušidžių vėžiu. Po jos yra taikoma sudėtinga chemoterapija, nes ši liga turi savybę atsinaujinti. Tokių pacienčių laukia ilgi sveikimo mėnesiai.

Joms itin reikalinga artimųjų meilė ir dėmesys, nes dėl nepageidaujamo chemoterapijos poveikio gali kankinti prasta nuotaika, pykinimas.

Atlikus operaciją ir taikant chemoterapiją, kiaušidžių vėžys atsitraukia, bet ramu būna neilgai. Jeigu piktybinis navikas yra išplitęs, maždaug 70 proc. atvejų ilgainiui jis vėl atsinaujina.

Nors atlikta daug mokslinių tyrimų ir ieškoma įvairių chemoterapinių vaistų ir jų derinių, mirštamumas nuo kiaušidžių vėžio per pastaruosius kelis dešimtmečius sumažėjo labai nedaug.

„Guodžia tik tai, kad pagerėjo kiti rodikliai, pavyzdžiui, ilgėja periodai be ligos atkryčio”, – pasakojo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytoja chemoterapeutė Lina Daukantienė.

Kaip pailginti pacienčių gyvenimo trukmę, pagerinti jų gyvenimo kokybę, atitolinti ligos progresavimą? Ne veltui onkologų akys krypsta į naują gydymo galimybę – taikinių terapiją.

Per pastaruosius 15 metų onkologijoje nebuvo sukurta nė vieno naujo vaistų derinio, kuris būtų efektyvesnis už standartinę dabar taikomą chemoterapiją. Tačiau šis metodas turi ir trūkumų. Taikant standartinę chemoterapiją piktybinės ląstelės ilgainiui tampa atsparios vaistams, todėl būtina keisti gydymą.

Chemoterapija sukurta taip, kad organizme ji pirmiausia nusitaiko į greitai besidauginančias ląsteles, nes tai yra būdinga vėžiui.

Bet organizme yra ir sveikų ląstelių, kurios taip pat greitai dauginasi, pavyzdžiui, kaulų čiulpai, plaukų folikulai, žarnyno epitelio ląstelės.

Todėl skiriant chemoterapiją sunku išvengti viduriavimo, žarnyno dirglumo, plaukų slinkimo, pablogėjusių kraujo rodiklių.

Taikinių terapija neturi tokio poveikio, nes ji veikia tik vėžines ląsteles ir išsaugo sveikąsias. Piktybinės ląstelės tampa mažiau atsparios chemoterapijai, todėl didėja gydymo veiksmingumas, mažiau nuodijamas organizmas.

Piktybiniai navikai pasižymi ir tuo, kad jie išskiria tam tikras medžiagas, padedančias susidaryti papildomoms kraujagyslėms. Kol auglys mažas, kol jo skersmuo keli milimetrai, jis gali egzistuoti be kraujotakos, tačiau didesniam navikui reikia papildomų kraujagyslių, kurios užtikrintų jo mitybą ir leistų jam augti.

Sustabdžius šį procesą piktybinis navikas sunyktų. Tokią užduotį turėjo taikinių terapijos kūrėjai, atradę preparatą, kuris padeda pacientėms ilgiau gyventi be kiaušidžių vėžio atkryčio. Po operacijos jis skiriamas kartu su standartine chemoterapija.

Jo poveikis – trilypis. Medikamentas sukelia piktybiniame navike esančių kraujagyslių nykimą, normalizuoja subrendusias kraujagysles ir slopina naujų kraujagyslių atsiradimą.

Klinikiniai tyrimai parodė, kad šis medikamentas gerina chemoterapijos poveikį.

Tais atvejais, kai kiaušidžių vėžys yra išplitęs, o operacijos metu neįmanoma pašalinti visų piktybinių židinių, taikinių terapija teikia naujų vilčių – gerėja atsakas į gydymą, ilgėja periodas be ligos atkryčio.

„Yra didelė tikimybė, kad pailgės išplitusiu kiaušidžių vėžiu sergančių pacienčių gyvenimo trukmė”, – teigė gydytoja L.Daukantienė.

Tačiau ne visos pacientės gali gauti taikinių terapiją.

Kol Valstybinė ligonių kasa nėra priėmusi sprendimo dėl naujų vaistų centralizuoto pirkimo arba įtraukimo į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, tik reta pacientė galėtų jų nusipirkti pati.

Moterų polinkis sirgti – iš kartos į kartą

•Pasaulyje kasmet nustatoma daugiau nei 200 tūkst. naujų kiaušidžių vėžio atvejų. Tai – antroji pagal dažnumą moterų onkologinė liga.

•Kiaušidžių vėžys gali būti genetiškai nulemtas. Yra žinoma, kad rizika susirgti kiaušidžių vėžiu turinčioms BRCA geno defektą moterims yra 40 kartų didesnė nei bendra populiacinė rizika.

•Santariškių klinikose dėl specifinio BRCA geno yra tikrinamos ne tik pacientės, bet ir jų dukterys, seserys.

•Aptikus BRCA geno pokyčių sveikoms moterims, kurios jau susilaukė vaikų, patariama atlikti profilaktinę kiaušidžių šalinimo operaciją. Tokia praktika taikoma visame pasaulyje. Lietuva nėra išimtis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ką rodo Lietuvoje vykstančios karinės pratybos?