Mirusiųjų sumažėjo
Lietuvoje mirtingumas sumažėjo, tačiau priežastys beveik nepakito.
Lietuvoje 2011 metais mirė 41 037 žmonės, tai yra 1 083 asmenimis mažiau nei prieš metus. Naujausiais Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 metais daugiausiai žmonių mūsų šalyje mirė nuo kraujotakos sistemos ligų ( iš viso 56,3 proc. mirusių Lietuvos gyventojų), piktybinių navikų (19,8 proc.) ir išorinių mirties priežasčių (9,1 proc.).
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 47,7 proc. visų mirusių vyrų ir 65,1 proc. moterų. Kas trečio mirusio vyro mirties priežastis buvo išeminė širdies, o kas dešimto - smegenų kraujagyslių liga.
Nuo išeminės širdies ligos daugiausiai vyrų mirė Panevėžio savivaldybėje, o mažiausiai - Vilniaus. Nuo tos pačios ligos daugiausiai moterų mirė Kauno, o mažiausiai - Šiaulių miestų savivaldybėse.
Padaugėjo mirusių nuo vėžio
Nuo piktybinių navikų 2011 metais Lietuvoje mirė 4 505 vyrai ir 3 601 moteris. Palyginti su 2010 metais mirusiųjų nuo vėžio vyrų skaičius padidėjo.
Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos, skrandžio ir storosios žarnos vėžio.
Moterys daugiausiai mirė nuo krūties, skrandžio, kiaušidžių ir storosios žarnos piktybinių navikų.
Dažna priežastis - kepenų ligos
Trečia labiausiai paplitusi moterų mirties priežastis buvo virškinimo sistemos ligos. Iš viso tai buvo 4,5 procento visų mirusių moterų mirties priežastis.
Stipriosios lyties atstovų dėl šios priežasties taip pat mirė nemažai - 1 156, arba 5,5 procento visų mirusių vyrų. Tačiau pagal dažnumą tai buvo ketvirta vyrų mirties priežastis. Daugiausiai ir vyrų, ir moterų mirė dėl kepenų ligų ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opų.
Moterų žudėsi daugiau
Po kraujotakos sistemos ir piktybinių navikų ligų dažniausiai vyrai mirė dėl išorinių mirties priežasčių. Tiesa, mirusių nuo išorinių priežasčių vyrų per metus sumažėjo. Nuo išorinių mirties priežasčių 2011 metais mirė 2 826 vyrai (13,5 procento) ir 894 moterys (4,4 procento).
Daugiausiai vyrų ir moterų mirė nuo nelaimingų atsitikimų (eismo nelaimių, nukritę, paskendę, atsitiktinai apsinuodiję) ir nuo savižudybių.
2011 metais nusižudė 12 moterų daugiau, negu 2010 metais.
Apskritai nuo išorinių mirties priežasčių 2011 metais mirė 3,2 karto daugiau vyrų nei moterų. Toliau pagal dažnumą tiek vyrų, tiek moterų mirčių priežastimi buvo kvėpavimo sistemos bei infekcinės ir parazitinės ligos.
Kūdikių mirė mažiau
2011 metais 39,7 procento mirusių vyrų ir 15,8 proc. moterų buvo darbingo amžiaus, tai yra 16-64 metų. Tokio amžiaus vyrai daugiausiai mirė dėl išeminės širdies ligos, tyčinio susižalojimo bei bronchų ir plaučių vėžio, o moterys nuo išeminės širdies ligos, krūties ir kiaušidžių vėžio.
Vaikų nuo vienerių iki 17 metų amžiaus mirė 107 berniukai ir 39 mergaitės. Daugiausiai vaikai mirė dėl išorinių mirties priežasčių (48,6 proc.), nervų sistemos ligų, piktybinių navikų ir įgimtų formavimosi ydų. Eismo nelaimėse 2011 metais žuvo 18 berniukų ir 15 mergaičių.
2011 metais mirė devyniais kūdikiais mažiau, nei prieš metus. Iš viso tąmet mirė 144 kūdikiai (64 mergaitės ir 80 berniukų). Daugiausiai kūdikių mirė dėl perinatalinio (trunkančio dešimt dienų po gimimo) periodo ligų, įgimtų formavimosi ydų bei išorinių mirties priežasčių.
Mirtingiausias Ignalinos rajonas
To paties Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybėse vyrų mirtingumas nuo smegenų kraujagyslių ligų buvo beveik 1,8 karto didesnis nei Panevėžio ir Alytaus savivaldybėse.
Moterų mirtingumas nuo smegenų kraujagyslių ligų taip pat buvo didžiausias Vilniaus, o mažiausias Kauno miestų savivaldybėse.
Apskritai didžiausias vyrų mirtingumas, tenkantis 100 tūkstančių gyventojų, buvo Ignalinos, Rokiškio bei Zarasų rajonų, o moterų - Ignalinos, Zarasų ir Širvintų rajonų savivaldybėse. Viena iš tai lėmusių priežasčių gali būti ta, kad šiose savivaldybėse nemaža dalis gyventojų yra 65 metų ir vyresni.
Mažiausias vyrų mirtingumas 2011 metais buvo Neringos, Visagino ir Alytaus miestų, o moterų - Visagino, Neringos ir Vilniaus miestų savivaldybėse.
Dažniausiai pakerta Alzheimeris
O kaip gi atrodo mirtingumas kitapus Baltijos esančioje Švedijoje?
Dešimtmečius širdies priepuoliai buvo dažniausia mirties priežastis Švedijoje, tačiau pastaruoju metu vis daugiau švedų miršta nuo silpnaprotystės ligų.
Sveikatos apsaugos pagerėjimas ir sveikesnis gyvenimo būdas padėjo sumažinti širdies ligų skaičių ir mirtingumą nuo širdies priepuolių.
Vieno iš didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter“ pateiktais Nacionalinės sveikatos ir socialinio aprūpinimo tarybos duomenimis, 2011 metais nuo širdies priepuolių mirė 6 874 švedai, tai yra 4 300 žmonių mažiau, nei prieš dešimtemtį.
Tačiau gerokai padaugėjo švedų, mirusiųjų nuo įvairių silpnaprotystės, įskaitnant ir senatvinę, formų. 2011 metais silpnaprotystė lėmė 8 tūkstančių švedų mirtį. Šis skaičius 32 procentais didesnis, palyginti su 2001 metais. Visuomenės senėjimas gali būti vienas iš tokio šuolio paaiškinimų.
Dažniausia mirties priežastis Švedijoje šiuo metu yra Alzheimeris.
Didėja cholesterolis
Tuo pačiu pastebėta, kad sumažėjo mirtingumas nuo kai kurių labiausiai Švedijoje paplitusių ligų. Pavyzdžiui, žmonių, mirusių nuo gripo ar plaučių uždegimo, per dešimtmetį sumažėjo 25 procentais. Dienraštyje „Dagens Nyheter“ teigiama, kad švedams pradėjus valgyti ne tokį riebų maistą ir ėmus mažiau rūkyti, sumažėjo ir mirtingumas nuo širdies bei kraujagyslių ligų.
Tačiau situacija gali pasikeisti, nes vis daugiau žmonių pereina prie dietos, propaguojančios vartoti mažai angliavandenių ir daug riebalų.
Umeos universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad švedų organizmuose didėja vidutinis cholesterolio kiekis.
„Toks augimas neramina. Mes negalime būti tikri, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir toliau mažės“, - neslepia Maria Danielsson, Švedijos nacionalinės sveikatos ir socialinio aprūpinimo tarybos specialistė.
Mirtingumas nuo vėžio Švedijoje pastarąjį dešimtmetį išlieka toks pat, kaip ir anksčiau, nepaisant medicinos tyrimų. Mirusiųjų nuo bronchų ir plaučių vėžio netgi padaugėjo.
