Pirmasis apie gydomąsias sriubos savybes dar prieš dešimt metų kalbėjo Nebraskos universiteto Medicinos centro (JAV) specialistas Stephenas Renardas. Tada jis įrodė, kad vištienos sriuba sumažina infekcijos simptomų atsiradimą viršutiniuose kvėpavimo takuose. Dar vienas eksperimentas parodė, kad dauguma sriubų turi panašų poveikį.
Nebraskos universiteto mokslininkai patikrino, kaip karšta arba šalta vištienos sriuba darė poveikį oro srautui ir nosies drėgnumui. Eksperimente dalyvavo 15 savanorių. Kaip ir bet kuris karštas skystis, sriuba skatina nosies varvėjimą ir išvalo kvėpavimo takus. Ji taip pat yra ir savotiška apsaugos priemonė, neleidžianti infekcijai patekti į nosies vidų.
Be to, sriuba padeda pašalinti uždegimą. Žinia, visos maistingosios medžiagos pagerina imunitetą. Pavyzdžiui, medžiagos, esančios česnakuose ir svogūnuose, kartu su vitaminu D padeda atsinaujinti imuninėms ląstelėms.
Vitaminas А ir karotinoidai (jų esama morkose) daro įtaką antitelio gamybai. Vitaminas Е ir cinkas daro poveikį limfocitų koncentracijai. Valgant sriubą šios medžiagos lengviau įsisavinamos. Jei sriubą pagardinsite sviestu, padidės vitaminų D, A, K, E įsisavinimas.
Panašų efektą turi vaisiai, daržovės, riešutai, saulėgrąžų sėklos, baltymai. Pavyzdžiui, vitamino C gausu kiviuose, citrusiniuose vaisiuose, pipiruose ir saldžiose bulvėse. Todėl, pajutus pirmuosius peršalimo požymius, rekomenduojama valgyti daug sriubos.
