Akys žmogui teikia pusę visos informacijos. Daugelio akių ligų ir regėjimo aštrumo sumažėjimo priežastis – akių raumenų pertempimas, pavyzdžiui, kai beveik nemirksėdami ilgai žiūrite į kompiuterio ar televizoriaus ekraną, ilgai skaitote ir t. t. Tokiais atvejais sutrinka akių maitinimas, sulėtėja kraujo apytaka, kraujagyslės prisipildo šlakų, akys pavargsta ir ima skaudėti, prasideda uždegimas.
Akys – dalis organizmo, todėl organizmui nusilpus ar sergant tam tikroms ligomis (cukriniu diabetu, kraujagyslių ateroskleroze), gali nusilpti ir regėjimas. Oftalmologai sako: tikrosios mūsų akys yra ne veide, o centrinėje nervų sistemoje.
Ne veltui gydytojai pasitelkia iridodiagnostiką – vidaus organų būklę diagnozuoja tirdami akies rainelę. Todėl akių sveikumas priklauso nuo bendros mūsų organizmo būklės ir gyvenimo būdo.
Jeigu norite išsaugoti gerą regėjimą:
• maitinkitės racionaliai, saugokite akis, kad jos nepavargtų;
• dirbdami įtempę akis (pavyzdžiui, prie kompiuterio), kas valandą darykite pertraukėlę – leiskite akims pailsėti;
• atsisakykite žalingų įpročių, ypač rūkymo, nes cigarečių dūmuose esantys toksinai siaurina kraujagysles, didėja tikimybė, kad atsiras trombozių ir išsivystys tinklainės degeneracija;
• kad akys neišsausėtų, kasdien suvalgykite po bananą (juose yra kalio (K), kuris padeda išlaikyti reikiamą natrio (Na) kiekį organizme);
• išsimiegokite, nes kai miego trūksta, pabrinksta kraujagyslės, akys atrodo pavargusios, būna paraudusios (miegokite ne trumpiau kaip 8 valandas);
• dirbkite esant geram apšvietimui;
• vartokite sėmenų aliejų (tai riebiųjų rūgščių omega-3 šaltinis) – akys bus normaliai drėgnos. Ašarose yra ne tik vandens, bet ir riebalų bei gleivių. Taigi valgykite graikinių riešutų, riebios žuvies (tuno ar lašišos). Kartais akys džiūsta nuo vaistų: antihistamininių, antidepresantų, raminamųjų, mažinančių kraujo spaudimą.
Akių gimnastika
Niujorko oftalmologas Williamas H. Batesas įrodė, kad bet kuris akinius nešiojantis žmogus panorėjęs gali visiems laikams akinių atsisakyti, tereikia kelis mėnesius stropiai daryti tam tikrus pratimus, jiems skiriant vos kelias minutes per dieną. W. H. Batesas rekomenduoja šiuos regėjimo gerinimo pratimus.
1. Galva nejuda, juda tik akys. Ištiestoje rankoje laikykite pieštuką; ranką plačiu mostu judinkite į dešinę, į kairę, į viršų, į apačią. Akimis sekite pieštuką.
2. Atsistokite dideliame kambaryje prie sienos; nepasukdami galvos greitai veskite žvilgsnį įstrižai priešpriešinės sienos – iš dešinio viršutinio kampo į apatinį kairį, tada iš viršutinio kairio į apatinį dešinį. Kartokite 50 kartų.
3. Kojos pečių pločiu, rankos ant liemens. Staigiai sukiokite galvą į dešinę ir į kairę. Kartokite 40–50 kartų.
4. Tris sekundes žiūrėkite į ryškią šviesą, paskui delnu uždenkite akis, kad jos pailsėtų. Kartokite 15 kartų.
5. Plačiai atsimerkite, prisimerkite ir stipriai užsimerkite. Kartokite 40–50 kartų.
6. Pažvelkite pro langą į labai tolimą daiktą, atidžiai apžiūrinėkite jį 10 sekundžių, po to pažiūrėkite į savo rankinį laikrodį. Kartokite 15 kartų.
7. Pabandykite pamatyti savo veidą: nosį, antakius, paskui – pečius. Pasistenkite sulaikyti žvilgsnį 3–5 sek.
Dar keli pratimai
1. Stipriai užsimerkite, taip pabūkite 3–5 sek. ir atsimerkite. Kartokite 6–8 kartus. Pratimai stiprina akių vokų raumenis, atpalaiduoja akių raumenis, gerina jų kraujotaką.
2. Greitai mirksėkite 15 sekundžių. Kartokite 3–4 kartus. Pratimas gerina kraujotaką. Dirbdami kompiuteriu mirksėkite kuo dažniau.
3. Užsimerkite ir 1 minutę sukamaisiais judesiais (apskritimais) pirštais masažuokite vokus. Atpalaiduoja raumenis, gerina kraujotaką.
4. Sukiokite akių obuolius – į vieną pusę, paskui į kitą. Kartokite 4–6 kartus.
Šiuos pratimus rekomenduojame daryti 2–3 kartus per dieną 1 mėnesį, paskui padarykite 2–3 savaičių pertrauką ir vėl mankštinkitės. Pratimai stiprina akių raumenis, treniruoja ir masažuoja stiklakūnius, gerina akių kraujotaką ir maitinimą.
• Retsykiais apšlakstykite akis šaltu vandeniu.
• Užsimerkite ir nukreipkite akis į saulę.
• Uždenkite akis delnais, kad jos pailsėtų.
• Nosies galiuku ore pieškite įsivaizduojamas aštuoniukes. Šis pratimas atpalaiduoja akies obuolio bei kaklo raumenis, švelniai ramina nervų sistemą.
• Užsimerkite ir nosies galiuku pieškite aštuoniukes – stačias, gulsčias, labai ištęstas, taisyklingas, kreivas. Galvą judinkite švelniai, lėtai ir nesustodami.
• Patrinkite delnus vieną į kitą, pajutę karštį prispauskite delnų pagalvėles (apatinę dalį) prie užmerktų akių. Spauskite švelniai, bet stipriai. Spauskite tol, kol pasijusite esą visiškoje tamsoje. Šią procedūrą kartokite 5–10 kartų. Taip akys pailsės.
• Abiejų rankų pirštų pagalvėlėmis švelniai pabarbenkite, patapšnokite į plaukuotąją galvos dalį. Paskui švelniai pabarbenkite pirštais į kaktą, į užmerktas akis bei skruostus. Kartokite 3 kartus.
(Kai darbe kelias valandas sėdite beveik nejudėdami, kraujo į galvą atiteka vis mažiau, todėl imate jaustis pavargę, prasčiau matote. Šis masažas – pabarbenimas pirštų galiukais – pagerina kraujo apytaką, o jai pagerėjus, paaštrėja ir regėjimas.)
Jogai pataria:
• pabudę ryte, iškart nešokite iš lovos, o pirmiausia pasirąžykite, smarkiai ir dažnai pamirksėkite.
• Pamirksėję atsisėskite lovoje, pažvelkite į nosies galiuką, tada – į tolį. Pakartokite kelis kartus, kiek pailsėkite ir vėl pažvelkite į nosies galiuką ir į tolį. Šis pratimas rekomenduojamas ir trumparegiams, ir toliaregiams.
• Išplėskite akis ir kelias sekundes nemirksėdami žiūrėkite priešais save. Pakartokite kelis kartus.
Augalai
Pavargus akims, ant užmerktų vokų uždėkite po kelis agurko griežinėlius. Palaikykite 15 minučių. Agurkas atvėsins ir atgaivins akis.
Atvėsusioje žalioje arbatoje pamirkykite kosmetinės vatos gumuliukus, užsimerkite, uždėkite ant vokų ir palaikykite 5 minutes.
Kietai išvirtą kiaušinį perpjaukite pusiau, išimkite trynį, tada kiaušinio puseles uždėkite ant akių taip, kad baltymas liestų odą aplink akis, tačiau pačių akių neliestų. Tokį šiltą kompresą palaikykite 5 minutes. Jis stiprina akis ir gerina regėjimą.
Sutarkuokite keletą petražolių šaknų, košelę sukrėskite ant marlės ir uždėkite ant vokų. Palaikykite 15 minučių ir nuplaukite. Toks kompresas valo tinklainės kraujagysles ir maitina akis. Ypač tinka, kai patinsta vokai.
Valgykite daržovių, kuriose gausu vitaminų A, E ir karotino: špinatų, morkų, pekininių kopūstų, pomidorų, žalių žirnelių, petražolių. Akims reikia ir daug vitamino C, o jo ypač gausu rūgščiuose vaisiuose ir uogose, obuoliuose, citrinose, mandarinuose, juoduosiuose serbentuose, raugintuose kopūstuose.
Akių tinklainei labai svarbus cinkas. Jeigu šio mikroelemento netrūks (taip pat vario ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų), akys bus ne tik sveikos, bet ir gražios – spindės, žvilgsnis bus gyvybingas. Cinko gausu kopūstuose, artišokuose, spanguolėse, ankštinėse daržovėse, sojų produktuose, kukurūzuose.
Regėjimui gerinti, ypač jeigu dirbate akims įtemptą darbą, vartokite natūralius homeopatinius preparatus, kuriuose yra mėlynių uogų ekstrakto, liuteino, betakaroteno, akišveitės žolės ir kitų veikliųjų medžiagų.
Sausėjančios akys
Mūsų akis nuolat drėkina tam tikras drėkinamasis sluoksnis – ašarų plėvelė, dengianti ir apsauganti akis nuo įvairių infekcijų, išlyginanti ragenos paviršių. Jeigu akys dėl ašarų plėvelės sutrikimo yra drėkinamos nepakankamai, gauna per mažai drėgmės, atsiranda kai kurie iš šių požymių: rytais akys dažnai būna paraudusios, atsiranda išskyrų iš akių, sunku atsimerkti, dieną ir ypač vakarop jaučiamas akių nuovargis, niežėjimas, sausumas, akių braižymo pojūtis (akys lyg pripiltos smėlio), deginimas, skausmas mirkčiojant, sunkūs vokai, regėjimo sutrikimai (akys mato tai geriau, tai blogiau), akys bijo šviesos (akina ryški šviesa), padidėjęs akių jautrumas dūmams, vėjui, kontaktinių lęšių netoleravimas, neretai būna padidėjęs ašarojimas.
Tai atsitinka dėl to, kad sumažėja ašarų gamyba ar sutrinka tam tikrų ašarų plėvelės komponentų pusiausvyra. Tokiu atveju gali nukentėti apsauginės ašarų plėvelės vientisumas, akis ima dirginti, pablogėja rega.
Įprastai žmogus mirksi apie 12–15 kartų per minutę. Vokai paskleidžia vientisą ašarų plėvelės sluoksnį akies paviršiuje. Sutrikus normaliam mirksėjimui, ašaros greičiau išgaruoja ir sausėja akių paviršius. Tai atsitinka ilgai skaitant, žiūrint televizorių, kitais atvejais.
Po tam tikrų būklių, pavyzdžiui, insulto, akis gali užsimerkti nevisiškai ir tada jos paviršius taip pat sausėja.
Pagal statistiką pirmuosius sausų akių sindromo požymius pajunta dauguma žmonių, vyresnių nei 40 metų, o trijų ketvirtadalių vyresnių nei 65 metų žmonių akys jau išsausėjusios. Ilgainiui ši liga tampa lėtine.
Akys sausėja dėl įvairių priežasčių:
• dėl aplinkos poveikio (prirūkyta patalpa, per mažai deguonies, vasarą karštas ir sausas oras, vėjas, dulkės, dūmai, patalpose naudojami oro kondicionieriai arba ventiliatoriai, žiemą – šalčiai, sausas oras patalpose dėl centrinio šildymo);
• dėl amžiaus (senstant ašarų sekrecija mažėja, todėl bėgant metams sergančiųjų procentas vis didėja);
• dėl darbo ir poilsio (padidėjusi akių įtampa ilgai dirbant prie kompiuterio, žiūrint televizorių, ilgai skaitant, vairuojant; šiais atvejais mirksima labai retai);
• dėl tam tikrų vaistų vartojimo (ypač dėl kontraceptinių tablečių, vaistų nuo alergijos, kosulio, slogos, šlapimą varančių, vaistų nuo širdies, kai kurių migdomųjų ir antidepresantų);
• dėl organizmo hormoninių pokyčių (tai būdingiau moterims, ypač padažnėja po menopauzės, taip pat nėštumo, menstruacijų, kūdikio žindymo metu);
• dėl kontaktinių lęšių;
• dėl akių uždegimų ir kitų ligų (pavyzdžiui, esant vokų krašto uždegimui, reumatoidiniam artritui, cukriniam diabetui).
Pagrindinės profilaktikos bei gydomosios priemonės nuo akių sausumo:
• kuo dažniau mirksėkite (kad akys būtų drėkinamos natūraliai);
• saugokite akis nuo sauso oro, dūmų, dulkių, vėjo, venkite oro kondicionierių, radiatorių ir elektrinių prietaisų skleidžiamos šilumos, venkite saunos, garinės pirties, užteršto oro (cigarečių dūmų), skersvėjų;
• gerkite vandens (mažais gurkšneliais išgerkite 8–10 stiklinių per dieną tarp valgių);
• nuolat užtikrinkite pakankamą drėgmę patalpoje (drėkinkite sausą kambarių orą drėkikliu), dažniau būkite gryname ore;
• važiuojant automobilyje ventiliatoriaus oro srovė neturi būti nukreipta tiesiai į veidą;
• dirbant kompiuteriu ar žiūrint televizorių reikia susikurti patogią vietą, kas 20 minučių daryti penkių minučių pertraukėles ir atlikti specialius pratimus akims;
• į ekraną nerekomenduojama žiūrėti ilgiau kaip keturias valandas;
• rekomenduojama mesti rūkyti;
• rinkdamiesi vaistus atsižvelkite į tai, kad kai kurie iš jų sausina akis;
• saulėtomis dienomis nešiokite saulės akinius, saulėje nesikaitinkite per dažnai;
• ilgiau vartokite vitaminus akims (ypač su vitaminu A bei omega-3) ar žuvų taukus.
Jeigu sausų akių sindromo simptomai pradeda varginti ir blogina gyvenimo kokybę, vienas pagrindinių būdų padėti akims – dirbtinės ašaros. Jos praplauna, sudrėkina, sutepa akis, pakeičia trūkstamus natūralių ašarų elementus, todėl akys tampa nebe tokios dirglios, nebedžiūva ir nebeperšti.
Dirbtinės ašaros pasirenkamos atsižvelgiant į jų konsistenciją (želė ir tepalas dažniau naudojami prieš miegą nakčiai), pagal konservantų buvimą lašuose, pagal jų naudojimo dažnumą (skiriasi įvairių produktų galiojimo terminas atidarius).
Ypač rekomenduojamos dirbtinės ašaros, kurios akies paviršiuje stabilizuoja visus tris ašarų plėvelės sluoksnius. Visada perskaitykite produkto informacinį lapelį, produktą laikykite ir naudokite tinkamai.
