Nemažai žmonių skundžiasi, kad šąla kojos ir rankos. Kai kurie jaučia tvinkčiojimą rankų ar kojų pirštuose, jie būna šalti, pabalę ar net pamėlę.
Dėl sutrikusios kraujotakos gali kamuoti skausmas (ypač kojas einant), galūnių silpnumas, atsirasti pabrinkimų, protarpinis šlubumas einant, gali pakisti odos spalva (galūnė pablykšta, ypač ją pakėlus) arba ji išsausėja, būna šalta (nukritus temperatūrai pažeistoje galūnėje), galūnės tampa jautrios arba nejautrios, tirpsta, jas dilgčioja, tarsi bėgioja skruzdės, gali atsirasti odos pažeidimų (opų, gangrena), nagų pažeidimų, išnyksta plaukuotumas. Dėl pablogėjusios kraujotakos pažeistuose audiniuose pradeda trūkti deguonies.
Kai kuriems žmonėms dėl kraujotakos sutrikimo kojos šąla net vakare atsigulus miegoti.
Kad galūnės (ypač rankų ir kojų pirštai) atvėsta greičiau nei kitos kūno dalys, yra normalu ir natūralu. Juk ant pėdų ir plaštakų yra mažiau raumeninio audinio (kurio kraujotaka intensyvesnė), beveik nėra riebalinio audinio (kuris sulaiko šilumą). Be to, pėdų ir plaštakų odos plotas yra santykinai didelis šilumą išspinduliuojantis paviršius.
Periferinės kūno dalys visada blogiau aprūpinamos krauju.
Įvairūs faktoriai, pavyzdžiui, smulkiųjų kraujagyslių ir kapiliarų spazmai (dėl šalčio, nuovargio, streso ir pan.), ateroskleroziniai šių kraujagyslių pažeidimai, periferinių nervų pažeidimai dar labiau sutrikdo galūnių kraujotaką, į jas patenka dar mažiau kraujo (o kartu ir šilumos). Galūnių šalimui daro įtaką ir žmogaus konstitucija (skirtingas riebalų ir raumenų kiekis), žemesnis kraujo spaudimas (sunkiau krauju aprūpinti nutolusias vietas), periferinės kraujotakos kliūtys.
Šalčio pojūtis galūnėse (kartu su kitais simptomais) gali būti ankstyvas sunkios ligos požymis, todėl rekomenduojama išsiaiškinti priežastis ir, prireikus, pradėti gydytis.
Kraujotakos sutrikimai gali būti įvairūs, jų priežastys skirtingos:
• dėl periferinių kraujagyslių aterosklerozės ir kitų kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimų (rekomenduojamos cholesterolio kiekio kraujyje sureguliavimo priemonės, kraujagysles plečiančios ir mikrocirkuliaciją gerinančios priemonės);
• dėl venų varikozės (rekomenduojamos visos venų profilaktikos priemonės);
• dėl širdies veiklos sutrikimų (rekomenduojamos visos širdies veiklą stiprinančios priemonės);
• dėl periferinių nervų pažeidimo, kuris dažnai pasireiškia sergantiesiems diabetu (rekomenduojama sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, vartoti B grupės vitaminus ir kitas specialias veikliąsias medžiagas);
• dėl mažakraujystės, atsiradusios dėl geležies stokos ar kitų priežasčių (rekomenduojama vartoti geležies kompleksinius preparatus ir sureguliuoti bendrą hemoglobino kiekį kraujyje);
• dėl skydliaukės funkcijos susilpnėjimo, arterinio spaudimo sumažėjimo – hipotonijos (gydymą skiria gydytojas). Kai galūnės šąla, rekomenduojame:
• gydyti priežastis, šalinti ir koreguoti širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnius (įskaitant inkstų susirgimus, nutukimą ir kt.);
• kuo dažniau judinti bei mankštinti kojas ir rankas: tai pirštų gniaužymas, rankų (pradedant nuo pečių) sukimas ratu, kojų trepsėjimas, pasistiebimas ant kojų pirštų galų, specialūs kojų pratimai gulint ir sėdint, pasivaikščiojimas;
• kuo dažniau masažuoti šąlančias galūnes, ypač specialiu šepečiu (galima masažui panaudoti eterinius aliejus);
• vengti šalčio, stresų (išmokti atsipalaidavimo pratimų) ir kitų dirgiklių; šaltu oru galvą pridengti kepure arba skara (neleisti atšalti galvai), nesegėti didelių metalinių auskarų, mūvėti šiltas kojines ir pirštines, rengtis laisvais šiltais drabužiais;
• vengti ankštų bei aukštakulnių batų, kūną varžančių plačių diržų, nemūvėti daug žiedų, apyrankių;
• mesti rūkyti, nes nikotinas provokuoja kraujagyslių spazmus;
• vengti buvimo kondicionuojamoje patalpoje, sąlyčio su šaltais daiktais;
• namie nevaikščioti basomis, miegoti su vilnonėmis kojinėmis, galima į kojines įberti garstyčių miltelių arba ant pėdų klijuoti pipirinius pleistrus;
• susireguliuoti kraujospūdį;
• kuo dažniau gerti skysčių, taip pat karštų vaistažolių arbatų, ypač žaliosios bei kaštonų žiedų arbatų (net ir vasarą);
• valgyti daug ir įvairių daržovių bei vaisių, visų rūšių grūdinių produktų (ypač naudingi pomidorai, krienai, imbierai, salierai, augaliniai aliejai);
• kojoms ir/ar rankoms daryti šiltas arba kontrastines druskos voneles (su jūros druska, galima papildomai įlašinti rozmarinų ar kitų eterinių aliejų, įpilti čiobrelių ar kitokių arbatų); tačiau reikia saugotis, kad vanduo vonelėje būtų ne per karštas ir nenudegintų odos (ypač jeigu yra sumažėjęs galūnės jautrumas);
• jeigu nėra venų funkcijos pažeidimų, tai vakarais pagulėti šiltoje vonioje su eteriniais aliejais (imbierų, šalavijų, gvazdikų, cinamono, raudonėlių);
• hirudoterapija (gydymas dėlėmis);
• vartoti kraujagysles plečiančius, kraujagyslių spazmus mažinančius ir mikrocirkuliaciją gerinančius produktus (ginkmedį, česnaką, omega-3, magnį, vitaminą C, vitamino B grupės preparatus ir ypač nikotino rūgštį, antioksidantus);
• vartoti širdies veiklą gerinančius produktus (koenzimą Q10 ir kt.).
Visais metų laikais rekomenduojami antioksidantų preparatai, kurie padeda išvengti laisvųjų radikalų kaupimosi organizme. Dėl to stiprėja kraujagyslių sienelės, imunitetas, gerėja kraujotaka ir medžiagų apykaita.
