Pirtis – vieta, kur gydomos ligos

Nuo seniausių laikų išlikusios pirtys – tiek rusiškos, tiek suomiškos ar turkiškos – buvo naudojamos įvairiai: prausti kūnui, atlikti religines apeigas, socializuotis ir gydytis nuo ligų. Lietuviškos pirtys – ne išimtis.

Daugiau nuotraukų (1)

Jurga Motiejūnienė

Feb 19, 2013, 8:52 PM, atnaujinta Mar 11, 2018, 12:59 PM

Akmenys ir karštis

Pirtyje pravartu stiprinti imunitetą. Karštojoje pirties dalyje stovi krosnis, apdėliota akmenimis: žadeitu, muilo akmeniu, avietiniu kvarcitu. Senovės medikai ir mistikai manė, kad žadeitas turi savybę padėti nuo liguisto organizmo reagavimo į oro permainas – mažina slėgio pokyčių keliamus negalavimus, mieguistumą, o avietinis kvarcitas sureguliuoja kraujo spaudimą, malšiną nugaros skausmą. Ant šių akmenų pilamas vanduo, kuriame prieš tai pamirkoma vanta, kartais – alus, oras šitaip kaitinamas ir sudrėkinamas, todėl čia puikiai tinka atlikti inhaliacijas – kvėpuoti karštais garais, kurie valo ir stiprina plaučius. Pačios pirties temperatūra būna nuo 40 iki 70 oC, prakaituojama labai smarkiai, organizmo temperatūra pakyla iki 38–40 laipsnių, todėl žuva dauguma virusų ir bakterijų. Oda pašalina visus nešvarumus ir negyvas ląsteles, toksinus.

Kuo dažniau periesi, tuo ligų mažiau turėsi

Pasikaitinus pirtyje (jei organizmas sveikas) galima grūdintis – žiemą išbėgti į lauką ir išsitrinti sniegu, šiltesniu metų laiku – šoktelėti į vėsesnį vandens telkinį. Šitaip suaktyvinama odos kraujo apykaita, organizmui sukeliamas nedidelis šokas, sparčiau dirba širdis, kūno raumenys. Reguliariai grūdinantis pirtyje stiprėja imunitetas, žymiai mažesnė tikimybė peršalti, įgyjamas atsparumas virusinėms ligoms. Pirties procedūros gali trukti nuo valandos iki kelių. Kaitinamasi kelis kartus, persipilama vandeniu, vanojamasi. Šitaip malšinama įtampa, atsipalaiduojama, naktį geriau miegama.

Pirtyje vanta ir už pinigą brangesnė

Didelį vaidmenį pirtyje vaidina vanta – tai nepamainomas įrankis, ši ne tik kvepina orą, bet ir padeda šalinti šlakus, tarsi išvaro iš kūno visa, kas susikaupę blogo. Tereikia išsirinkti tinkamą.

Ąžuolinės vantos galingos, sunkios, jomis gera vaikyti garą. Teigiama, kad ąžuolas suteikia žmogui daugiausia jėgų, bet labiau tinka vyrams, sveikiems, sportiškiems žmonėms. Įdomu tai, kad ąžuolo vanta pirtyje galima reguliuoti širdies darbą, todėl ja pertis patariama net širdininkams. Jos taip pat puikiai tinka prausti riebaluotą odą – minkština, atgaiviną, mažina bėrimą.

Liepų vantas mėgsta moterys – jos minkštos, malonios ir kvepia. Liepų lapai ramina, mažina galvos skausmą ir puikiai gali pakeisti muilą.

Beržinės vantos – klasikinės, pačios populiariausios. Jomis periasi tiek vyrai, moterys, tiek senukai ir vaikai. Beržinės vantos ramina nervų sistemą, malšina skausmą, greitina žaizdų ir įdrėskimų gijimą, naudingos sergant plaučių ligomis. Ypač vertingi beržų pumpuruose esantis pikis – sumaišius su medumi išeina puiki priemonė, lengvinanti atsikosėjimą peršalus, skatinanti tulžies išsiskyrimą ir valanti odą.

Kadagio vantos labai tinka žiemą. Kadagio spygliai skleidžia labai daug fitoncidų, naikinančių bakterijas ir virusus, sukeliančius ligas, ir dėl intensyvaus kvapo valo bei gaivina pirties aplinką.

Peršalimą geriausiai gydo liepų, ievų ir eukaliptų vantos. Lapuose esantys eteriniai aliejai skatina prakaitavimą, slopina galvos skausmą, bronchinės astmos spazmus, gerina inkstų darbą.

Taip pat gerai padeda eukaliptų, mėtų, čiobrelių, raudonėlių garai, o juodųjų serbentų lapai stiprina organizmą po gripo.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.