Ar įmanoma nukirsti tuberkuliozės platinimo grandinę?

Mėgėjas išgerti ar svaigintis narkotikais. Ragavęs kalėjimo duonos. Išsiskyręs, niekam nereikalingas, benamis. Ir užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterijomis. Toks sergančiojo šia pavojinga liga socialinis portretas. Lietuvoje yra visos galimybės įveikti tuberkuliozę, tačiau kartais ji lieka neišgydyta. Kodėl?

Daugiau nuotraukų (1)

Monika Malinauskaitė

Feb 26, 2013, 2:03 PM, atnaujinta Mar 11, 2018, 1:14 AM

Nuo tėvo užsikrėtė sūnus

Kauno klinikinės ligoninės II vaikų ligų skyriaus vedėja vaikų pulmonologė Dalia Steponavičienė prisimena vieną istoriją.

Jos pacientas – tuberkulioze susirgęs paauglys – maištavo. Maištavo prieš gydytojus, o kartu – prieš savo ligą. Vaikinas gydėsi nedrausmingai, o galiausiai iš viso liovėsi gėręs vaistus.

Po kelerių metų, kai jis jau buvo suaugęs žmogus, liga atsinaujino, tačiau smogė su daug didesne jėga – tuberkuliozės sukėlėjai jau buvo atsparūs daugeliui vaistų.

O netrukus į gydytojų rankas pateko jo sūnus – tėvas jį užkrėtė vaistams atsparia tuberkulioze.

„Vaiką pavyko išgydyti, bet jo tėvas mirė tik dėl to, kad nepaisė gydytojų nurodymų”, – sakė D.Steponavičienė.

Tuberkuliozė 2011 metais nusinešė 176 gyvybes. Gydytojams dėl to apmaudu – jie turi visus reikiamus vaistus ir priemones diagnozei nustatyti, tad mirties nuo tuberkuliozės atvejų galėtų būti mažiau.

Tačiau koją sau pakiša patys pacientai. Nutrauktas gydymas – atsparios vaistams tuberkuliozės priežastis.

Kaimynai suskubo anksčiau

Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje mažėja – pernai šia liga sirgo 1759 asmenys, o 1998-aisiais – 3200. 2012 metais užregistruota 960 naujų plaučių tuberkuliozės atvejų, o prieš dešimtmetį jų būdavo apie 1300.

Tačiau Lietuva tebėra viena iš aštuoniolikos šalių Europoje, kuriose ši užkrečiamoji liga vis dar laiko tvirtas pozicijas. Kodėl?

„Lietuvoje tuberkuliozės kontrolės strategija pradėta diegti tik prieš 10 metų. Latvija, Estija ar Vakarų Europos šalys šių priemonių ėmėsi gerokai anksčiau”, – sakė Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Programų ir tuberkuliozės registro skyriaus vadovė Edita Davidavičienė.

Jos teigimu, nebuvo lengva pakeisti medikų nuostatą, kad, norint valdyti situaciją, reikia atsisakyti masinių patikrinimų – kur kas patikimiau sergamumą mažina kokybiškas nustatytų ligonių išgydymas.

„Jeigu visiškai išgydysime ligonį, ypač sergantį atvirąja ligos forma, jis nebeplatins ligos”, – pokyčių esmę paaiškino E.Davidavičienė.

Šiandien taikomais molekuliniais tyrimais plaučių tuberkuliozė nustatoma per dvi valandas. Kartu nustatomas ir ligos sukėlėjų atsparumas vaistams, galima iškart skirti tinkamą gydymą.

Pacientai nutraukia gydymą

Vaistų gydytojai turi pakankamai, ligoniams nieko nereikia pirkti – tiktai gydytis. Tačiau valios ir pasiryžimo užtenka ne visiems.

„Žmogus pasijunta geriau ir nustoja gydytis. Tuberkuliozės sukėlėjai pripranta prie vaistų, tačiau nebaigus gydymo kurso lieka paciento organizme. Po kiek laiko bakterijos atsigauna, o tada išsivysto atspari vaistams tuberkuliozė”, – aiškino E.Davidavičienė.

Neatsakingas suaugusiųjų požiūris į tuberkuliozę pažeidžia vaikus. Kasmet šalyje tuberkulioze suserga maždaug šimtas vaikų.

„Tai nėra daug, bet blogiausia, kad daugėja sergančiųjų atvirąja ligos forma ir sergančiųjų vaistams atsparia liga”, – pažymėjo D.Steponavičienė.

Kad daugėja atvirąja tuberkulioze sergančių vaikų, įrodymas, jog šios ligos profilaktika tarp vaikų nepakankama. Bendrosios praktikos gydytojai turėtų aktyviau tikrinti vaikus, kuriems kyla didesnė rizika sirgti.

O vaistams atspari vaikų tuberkuliozė – neišgydytos suaugusiųjų vaistams atsparios tuberkuliozės pasekmė.

Liga pastebima ne iš karto

Dažniausiai šia liga suserga vaikai, gyvenantys šalia sergančių ir nesigydančių suaugusiųjų.

Pavojingiausia, kad 30–60 proc. susirgusių vaikų iš pradžių neišryškėja jokie tuberkuliozės požymiai, dėl to liga nustatoma daug vėliau.

„Laiku nenustatyta ir nepradėta gydyti liga gali išplisti po visą kūną, pažeisti kaulus, akis, inkstus ir kitus organus. Išplitusi ligos forma dažnai lemia neįgalumą – tai sukels daug problemų vaikui suaugus.

O jeigu vaikas nebuvo paskiepytas nuo tuberkuliozės, tai gali net sukelti pavojų gyvybei”, – įspėjo gydytoja.

Tuberkuliozės gydymo galimybių Lietuvoje pakanka – yra ir vaistų, ir gydymo įstaigų, ir kvalifikuotų vaikų pulmonologų. Bėda ta, kad mažieji pacientai neretai nebaigia gydytis arba pasveikę grįžta į tą pačią aplinką, kurioje užsikrėtė, ir vėl suserga.

„Esame turėję atvejų – vaiką pagydėme, bet grįžęs į šeimą, kur buvo neišsigydžiusių šeimos narių, mažasis pacientas vėl susirgo”, – apgailestavo D.Steponavičienė.

Pasitaiko, kad vaiko tėvai kartais patys nutraukia jo gydymą pastebėję, jog vaikas pasijuto geriau. Mikobakterijos aprimsta, tačiau lieka gyvos. Kai vaikas suaugs, liga gali atsinaujinti – virsti atsparia vaistams forma.

„Mano nuomone, sergamumą tuberkulioze galima sumažinti tik visiškai išgydžius visus ligonius. Tuos, kurie nutraukia gydymą, reikėtų priverstinai gydyti, kol jie visiškai pasveiks. Kuo mažiau liks tuberkuliozės platintojų, tuo mažiau bus ir ligonių”, – mano D.Steponavičienė.

Sukrusti turi ir bendruomenės

Tokios pat nuomonės laikosi ir gydytoja E.Davidavičienė. „Ligonius reikia paskatinti gydytis, ir tuo turėtų būti suinteresuotos savivaldybės – duoti taloną maistui ar sumokėti už kelionę pas gydytoją. Nuo to visiems bus geriau, nes nesigydantis ligonis platina ligą kitiems”, – įsitikinusi gydytoja.

Labai svarbu ir įtarti ligą, tad daugiau dėmesio tuberkuliozei turėtų skirti ir pirminės grandies gydytojai.

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tuos, kurie priklauso rizikos sirgti grupei, – mėgėjus išgerti, bendraujančius su sergančiais tuberkulioze, sergančius lėtinėmis ligomis, vartojančius vaistus, slopinančius imuninę sistemą.

E.Davidavičienė mano, kad labiau sukrusti galėtų bendruomenės ar seniūnai – tie, kurie pažįsta gyvenančius šalia. Dėl savo pačių saugumo jie turėtų paraginti ar nuvesti įtartinus asmenis pasitikrinti, pakalbėti su medicinos personalu.

„Geriausia tuberkuliozės profilaktika – išgydytas ligonis, baigtas visas gydymo kursas”, – įsitikinusi E.Davidavičienė.

E.Davidavičienė mano, kad ligonių gydymas turi rūpėti ir tiems, kurie gyvena šalia, – kaimynams, medikams, seniūnijų darbuotojams.

D.Steponavičienės teigimu, vienas atvirąja tuberkulioze sergantis ir nesigydantis ligonis per metus užkrečia 25–35 asmenis.

Į ką atkreipti dėmesį tėvams?

Nėra specifinių tuberkuliozės simptomų, tačiau sunerimti reikėtų, jeigu vaikas:

šiek tiek karščiuoja – dažniausiai popietės valandomis temperatūra pakyla iki 37,5 laipsnio; neturi apetito, mažėja jo svoris; naktimis prakaituoja; jį kamuoja nuovargis, irzlumas, padidėjęs nervingumas; apima varginantys, dažni galvos skausmai.

Susirūpinti, ar vaikas neserga tuberkulioze, būtina, jei išryškėja šie simptomai:

kosulys, trunkantis ilgiau nei 3 savaites; krūtinės ląstos skausmas; jei vaikas alsuodamas švokščia; skrepliuoja; atsikosėja krauju.

Tokiais atvejais reikėtų skubiai kreiptis į šeimos gydytoją ir paprašyti siuntimo pas vaikų pulmonologą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.