Lietuvių medikai kepenų vėžį gydo radiacijos smūgiu

Vakar vilniečiai onkologai atliko sudėtingą procedūrą, kokios iki šiol dar nebandė jų kolegos Baltijos šalyse, – gydydami kepenų vėžį panaudojo radiacijos smūgį.

Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė („Lietuvos rytas“)

Mar 20, 2013, 2:31 PM, atnaujinta Mar 9, 2018, 3:41 PM

„Tikiu, kad viskas bus gerai”, – prieš procedūrą kalbinama 74 metų moteris nuleido akis. Ašaros? Jos byra kaskart, kai tenka kalbėti apie vėžį.

Pernai lapkritį šeimos gydytojos, įvertinusios tyrimų duomenis, ištarti žodžiai „bloga žinia” jos galvoje aidi iki šiol.

Ši Suvalkijoje gyvenanti moteris daugybę metų dirbo finansininke, mėgo keliauti, dažnai mindavo dviratį. Tai, kad kepenis pažeidė liga, ji sužinojo prieš pusmetį pasiskundusi gydytojai, kad maudžia dešinį šoną.

Naviką sunaikina itris

Vakar šiai moteriai Vilniaus universiteto Onkologijos institute pirmą kartą per Baltijos šalių medicinos istoriją atlikta sudėtinga vėžio gydymo procedūra – vadinamoji radioembolizacija.

Į kirkšnies arteriją įleidžiamas kateteris stumiamas aukštyn, o pasiekus kepenis į naviką maitinančią arteriją suleidžiamos tam tikros dalelės, į kurių sudėtį įeina radionuklido itrio.

Radioaktyvusis preparatas apšvitina naviką ir jį sunaikina.

Procedūra atliekama kateterio kelią nuolat stebint rentgeno įrangos ekranuose.

„Kiekvieno žmogaus kraujotaka yra savita, kiekvieną ligonį prieš tokią procedūrą būtina nuodugniai ištirti, nustatyti, kiek kraujagyslių maitina naviką.

Atsižvelgiant į jo dydį ir paciento duomenis, paruošiama individuali radionuklido dozė”, – aiškino intervencinis onkoradiologas Ramūnas Ambrozaitis.

Branduolinės medicinos gydytojas radiologas Sigitas Tiškevičius priminė, kad radioaktyviosios dalelės skleidžia spinduliuotę tik aplink save.

Kadangi jų suleidžiama keletas milijonų, apšvitinamas visas navikas.

„Mūsų tikslas – sunaikinti vėžį. Jei to padaryti ir nepavyksta, vėžys toliau nebeplinta. Pacientai gali gerokai ilgiau gyventi”, – kalbėjo S.Tiškevičius.

Kepenų vėžys arba vėžio metastazės, kepenis pasiekusios iš kitų organų, – tai radioaktyviųjų dalelių taikinys.

Kitokios pagalbos nebuvo

„Radioembolizacija – brangus gydymo metodas. Tačiau jis labiausiai praverčia tuomet, kai auglio neįmanoma išoperuoti, skirti įprastinės radioterapijos arba taikyti chemoterapijos, nes vėžys jai būna nejautrus”, – kalbėjo intervencinis onkoradiologas Mantas Trakymas.

Toks gydymas ligonį mažiau traumuoja nei įprasti būdai.

Pacientei, kuriai pirmajai Baltijos šalyse atlikta radioembolizacija, kitaip pagelbėti buvo neįmanoma ir dėl solidaus amžiaus, ir dėl naviko specifikos, nes jis buvo įaugęs kone į visas kepenis.

Operacinėje dirbo komanda

Atlikdami radioembolizaciją Vilniaus universiteto Onkologijos instituto operacinėje pacientę iš Suvalkijos buvo apsupę daugybė gydytojų. Tai procedūra, kurią įmanoma atlikti tik įvairių sričių onkologams dirbant išvien.

Kartu su R.Ambrozaičiu, S.Tiškevičiumi, M.Trakymu operacinėje darbavosi ir jų kolega iš Vokietijos. Itrio dozę, kuri buvo sušvirkšta ligonei, paruošė inžinierius radiochemikas Marius Stalnionis.

„Patirtis liudija, kad tam tikrais atvejais ligoniai, ypač jauni žmonės, taip parengiami tolesniam gydymui. Apnykusį, susitraukusį naviką galima pašalinti operuojant”, – sakė M.Trakymas.

Vakarų patirtis

* Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse tokios procedūros atliekamos jau kelerius metus.

* Lenkijoje irgi yra trys onkologijos centrai, kuriuose, gydant kepenų vėžį, pradėta taikyti radioembolizacija.

* Vokietijoje, kur intervencinės onkoradiologijos specialistai turi daugiausia šio gydymo metodo patirties, mokėsi ir M.Trakymas.

* Pacientų, kurie serga kepenų vėžiu ir kuriems joks kitas gydymo metodas, išskyrus radioembolizaciją, negali būti taikomas, per metus Lietuvoje būtų keletas dešimčių.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.