Mažylės širdžiai plakti padeda po oda įsiūtas stimuliatorius

Luka buvo vos kilogramo svorio, o jos krūtinėje jau buvo sudėtingas prietaisas, visą gyvenimą reguliuosiantis jos širdies darbą. Lietuvoje tai antras atvejis, kai neišnešiotam naujagimiui įsiūtas stimuliatorius.

Daugiau nuotraukų (1)

Danutė Jonušienė („Lietuvos rytas")

May 18, 2013, 8:42 PM, atnaujinta Mar 6, 2018, 1:39 PM

Dukters Lukos gimimą Raseiniuose gyvenanti Loreta Beržeckaitė vadina stebuklu. Į pasaulį vos 28-ąją nėštumo savaitę pasibeldusi mergaitė yra rami, leidžia motinai išsimiegoti naktį.

2013-ųjų sausio 4-ąją gimusi Luka svėrė vos 1000 gramų. Praėjus penkiems mėnesiams mergaitė nesiskundžia apetitu ir jau sveria keturis kartus daugiau.

Tačiau du pirmieji mėnesiai buvo sunkiausi ne tik Lukos, bet ir jos motinos gyvenime.

Pirmosios neišnešiotos mergaitės dienos slinko vėžlio žingsniu, nes gydytojai grūmėsi dėl jos gyvybės.

„Neklauskite, kaip buvo. Mums pasisekė, bet gal dar anksti tuo džiaugtis”, – susijaudinusi kalbėjo raseiniškė Loreta.

Reta liga mergaitei buvo nustatyta gruodžio 18-ąją, kai ji dar buvo įsčiose. Paaiškėjo, kad vaisiaus širdis plaka per lėtai.

Visą nėštumo periodą moteris jautėsi gerai, o iki gimdymo buvo likę beveik trys mėnesiai.

Norėdama įamžinti įsčiose bręstantį vaisių būsima motina nuvažiavo pasidaryti trimačio ultragarso tyrimo – norėjo namuose pasikabinti būsimos dukters nuotrauką.

Ji neįtarė, kad po šio tyrimo gaus siuntimą skubiai vykti į Kauno, o vėliau – į Vilniaus miesto universitetines klinikas. Čia iš visos šalies siunčiamos nėščiosios, kurioms aptiktos rečiausios ir sunkiausios patologijos.

„Nieko apie tai neįtardami norėjome pasižiūrėti, koks žmogutis gyvena mano pilve. Atrodė, dar toli iki dienos, kai gimdysiu, bet netrukus atsidūriau sostinės klinikoje”, – pasakojo Loreta.

Kadangi vystėsi preeklampsija – būklė, pavojinga ir nėščiajai, ir vaisiui, moteriai skubiai buvo atliktas cezario pjūvis.

Preeklampsija daliai moterų pasireiškia nėštumo metu, dažniausiai antrojoje nėštumo pusėje.

Šios būklės požymis – padidėjęs būsimos gimdyvės arterinis kraujospūdis, sutrikusi inkstų veikla, kojų tinimas. Preeklampsija – viena dažniausių priežasčių, nusinešančių nėščiosios gyvybę.

Kai Loreta pateko į sostinės medikų rankas, jie atvirai kalbėjo apie susidariusią situaciją. Vilties, kad po gimdymo motina ir vaikas bus sveiki, buvo nedaug.

Preeklampsija pavojinga ir vaisiui, nes ji sutrikdo placentos aprūpinimą krauju.

Dėl pablogėjusio aprūpinimo deguonimi bei maisto medžiagomis kūdikis gali mirti.

Neretai vienintelė išeitis yra gimdymas taikant cezario pjūvį.

„Man gydytojai paaiškino, kad pirmiausia gelbės mano gyvybę, o ne vaiko, nes tai itin reta patologija. Laimė, viskas baigėsi gerai”, – vieną sunkiausių savo gyvenimo akimirkų prisimena Loreta.

Luka gimė Vilniaus universiteto Motinos ir vaiko klinikoje, tuomet įsikūrusioje Antakalnyje.

Tą pačią dieną naujagimė buvo išgabenta į Vaikų ligoninę, kur jai buvo įsiūtas elektrinis širdies stimuliatorius.

Loreta sunkiai tramdė ašaras – jai buvo sunku ištverti išsiskyrimą su kūdikiu.

Tik po dviejų mėnesių, kovo 14-ąją, abi jos iš ligoninės grįžo į namus. Jeigu nėštumas būtų buvęs normalus, tikėtina, kad tądien mergaitė būtų gimusi.

Retą širdies patologiją turintis naujagimis dažnai negali gyventi be stimuliatoriaus, toks svetimkūnis – vienintelė viltis.

„Įsiūti elektrinį širdies stimuliatorių vos 28 savaičių neišnešiotam naujagimiui – savotiškas techninis iššūkis. Tokio žmogaus gyvenimas visą likusį laiką priklauso nuo stimuliatoriaus, nes nėra kitokio gydymo metodo”, – pripažino Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas medicinos mokslų daktaras Virgilijus Tarutis.

Veikiant stimuliatoriui nyksta širdies nepakankamumo požymiai, tačiau tokiam vaikui neretai būtinas intensyvus gydymas ir slauga.

Įgimtas širdies laidumo sutrikimas (III laipsnio atrioventrikulinė blokada) – reta patologija.

Ši diagnozė Lietuvoje per metus nustatoma vos vienam naujagimiui, o kartais – ir nė vienam.

Nedažnas atvejis, kai pirmosiomis paromis naujagimiui yra implantuojamas elektrinis stimuliatorius.

Vaikų ligoninės vaikų kardiologė medicinos mokslų daktarė Ramunė Vankevičienė tvirtino, kad Luka – antras neišnešiotas naujagimis Lietuvoje, kuriam buvo įsiūtas elektrinis stimuliatorius.

Pirmas Lietuvoje neišnešiotas naujagimis, gydytas tokiu metodu, gimė 2010-ųjų pabaigoje po 29 nėštumo savaičių ir svėrė 1070 gramų.

Ligos priežastis – motinos kraujyje cirkuliuojantys specifiniai junginiai – medžiagos, naikinančios savo organizmo baltymus.

Tokių antikūnų būsimos motinos kraujyje atsiranda dėl imuninių ligų, pavyzdžiui, sisteminės raudonosios vilkligės, įvairių jungiamojo audinio ligų.

„Įdomu tai, kad moteris gali nesirgti, nieko neįtarti, bet antikūnai jau būna susiformavę kraujyje”, – įspėjo kardiologė R.Vankevičienė.

Nėštumo metu antikūnai per placentą patenka į vaisiaus organizmą, pažeidžia jo širdies audinius, širdies laidžiąją sistemą. Tai atsitinka ankstyvame nėštumo etape – atrioventrikulinio mazgo širdyje pažeidimas prasideda nuo 11–12 nėštumo savaitės.

Šią ligą išduoda labai retas vaisiaus širdies susitraukimų dažnis – ji plaka 50–60 kartų per minutę. Tai pagrindinis ligos požymis.

Kai būklė normali, ramybės metu vaisiaus širdis susitraukia 110–150 kartų per minutę.

Retą vaisiaus širdies susitraukimų dažnį įmanoma nesunkiai užfiksuoti, pavyzdžiui, klausant vaisiaus širdies tonų, atliekant ultragarso tyrimą.

Tačiau dažnai tokia vaisiaus patologija aptinkama netikėtai, kai tyrimai atliekami dėl kitų priežasčių.

Nepaisant to, vaisius vystosi normaliai.

Retas vaisiaus širdies ritmas nesikeičia visą nėštumo laikotarpį, o gydymas vaistais nėra veiksmingas. Todėl elektrinis stimuliatorius lieka vienintelė išeitis tokiam naujagimiui.

Stimuliatorius būtinas iki paskutinės dienos

Kasmet šalyje gimsta 200–300 naujagimių, kuriems nustatomos įvairios širdies ydos – tiek nepavojingos, tiek kritinės patologijos, dėl kurių kūdikius tenka operuoti pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.

2011-ųjų sausį pirmą kartą Lietuvoje neišnešiotam naujagimiui buvo implantuotas elektrinis širdies stimuliatorius. Jis gimė 29-ąją nėštumo savaitę ir turėjo retą širdies patologiją.

Atlikti tokią operaciją neišnešiotiems naujagimiams įmanoma tik Vaikų ligoninės Neonatologijos centre.

Stimuliatoriaus darbą nuo pat kūdikystės kontroliuoja gydytojai elektrofiziologai. Išsekus baterijai būtina keisti stimuliatorių. Jis bus reikalingas visą gyvenimą.

Retai susitraukiančią širdį pažadina elektriniai impulsai, nes stimuliatorius veikia kaip kompiuteris, turintis savo programinę įrangą.

Į krūtinę įsodintas įtaisas reaguoja į elektromagnetinį lauką. Todėl tokiems pacientams negalima atlikti tyrimo magnetinio rezonanso aparatu.

Pasaulyje pirmasis elektrinis širdies pagalbininkas buvo implantuotas beveik prieš pusę šimto metų vienam Švedijos medikų pacientui. Nors prietaisas ne kartą buvo keičiamas, žmogus su juo dar gyveno 52 metus.

Lietuvoje toks gydymo metodas taikomas nuo 1961-ųjų. Kasmet širdies stimuliatorius įsiuvamas maždaug 1,5 tūkstančio suaugusių pacientų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.