Gyvsidabrio sukeltos kančios – visam gyvenimui

„Gyvsidabris tarsi antras Černobylis. Jis sudrebina žmogaus organizmą, o bėgant metams pakerta silpniausias vietas”, – sakė šio nuodingojo metalo garais apsinuodijusi jonaviškė Auksė Stašionienė.

Daugiau nuotraukų (1)

Daiva Zimblienė

2013-06-29 15:50, atnaujinta 2018-03-05 02:17

68 metų A. Stašionienė jautriai sureagavo į žinią apie tai, kad Ukmergės teisme gyvsidabrio garais bene dešimtmetį buvo nuodijami teisėjai, prokurorai, advokatai – iš viso per keturiasdešimt žmonių.

Daugiau nei trečdaliui šių teisininkų nustatyti skydliaukės sutrikimai, daugelis jų ilgą laiką jaučia nuovargį, bendrą organizmo silpnumą, juos kankina kosulys, sloga, kartojasi gerklės skausmai, svaigsta galva, pablogėjo regėjimas.

Prieš Jonines netikėtai reanimacijos palatoje atsidūrė Ukmergės teisėjas Evaldas Pašilis.

Gyvsidabris – iš termometrų

„Noriu tikėti, kad gyvsidabrio ataką patyrusiems ukmergiškiams nebus taip kaip man”, – „Lietuvos rytui” ištarė A. Stašionienė.

Nei kvapo, nei skonio neturinčiais gyvsidabrio garais A. Stašionienė apsinuodijo dirbdama laborante Jonavos baldų fabrike. Fabriko medienos džiovyklose, kur dirbo moteris, buvo įrengti 28 gyvsidabrio pripildyti termometrai.

„Sugedę ar sudužę termometrai būdavo pakeičiami naujais, o neveikiantys būdavo laikomi kur papuola.

Daugiausia jų – apie 70 – buvo spintoje, vos kelių kvadratinių metrų ploto patalpoje, kurioje, mes, laborantės, praleisdavome daugiausia laiko.

Kad šioje patalpoje būtų šilta, jos langų plyšiai buvo užkamšyti vata, aptraukti polietilenu, o per šalčius dar įsijungdavome elektrinius šildytuvus”, – pasakojo A. Stašionienė.

Nurodymų niekas nepaisė

Pirmuosius apsinuodijimo požymius moteris pajuto šioje laboratorijos patalpoje išdirbusi vos trejus metus, 1989-aisiais.

Pirmiausia ji pajutusi metalo skonį burnoje, o vėliau pastebėjo, kad jos auksiniai dantys įgavo negražų violetinį atspalvį ir atrodė tarsi būtų aptraukti kažkokiomis apnašomis.

Nuskubėjusi pas stomatologą moteris sužinojo, kad auksas taip stipriai reaguoja tik su gyvsidabriu.

A. Stašionienės iškviesti higienistai visuose laboratorijoje paimtuose mėginiuose aptiko didelę gyvsidabrio garų koncentraciją.

Buvo nurodyta kruopščiai išvalyti patalpas: nugrandyti stipriai gyvsidabrio garų prisigėrusį sienų ir lubų tinką, išardyti bei pašalinti grindis.

Bet niekas tų nurodymų nepaisė.

Kankino įvairūs negalavimai

Maždaug po metų A. Stašionienei diagnozuoti gleivinės pakitimai – buvo rasta žaizdų gimdos kaklelyje ir gerklėje, ypač gomuryje. Moterį kamavo kosulys, per metus po 4–5 kartus ji sirgo bronchitu, negalėjo ilgai gulėti ant nugaros – pradėdavo dusti.

1992 metais jos šlapimą ištyrę Kauno klinikų medikai nustatė, jog rastas gyvsidabris viršijo leistinas normas.

Jautėsi kaip prieš mirtį

Po metų gyvsidabrio nuodai A. Stašionienei smogė dar smarkiau.

Per kelias savaites moteris neteko beveik 16 kilogramų, kartą iš burnos iškrito abi plokštelės su visais dantimis, gausiai pradėjo slinkti plaukai.

A. Stašionienei buvo nustatyta ketvirto laipsnio parodontozė ir antro laipsnio skydliaukės patologija.

„Man nieko neskaudėjo, aš tik silpau, nejaučiau jokio alkio jausmo, mane buvo apėmęs begalinis mieguistumas. O iš veidrodžio į mane žvelgė dvidešimčia metų vyresnė moteris.

Medikai paaiškino, jog esu nusilpusi kaip kokia senutė prieš mirtį, kuri vis miega”, – prisiminė A. Stašionienė.

Išgelbėjo atleidimas?

Tais pačiais metais grįžusi po vasaros atostogų A. Stašionienė sužinojo, kad yra atleidžiama iš darbo pagal etatų mažinimą.

Moteriai pavyko išsikovoti, kad vietoj laborantės leistų dirbti bent valytoja – po 4 valandas kasdien.

„Dėl pasikeitusio darbo ir sutrumpėjusio jo laiko aš pradėjau pamažu atsigauti, sustiprėjau.

Dabar pagalvoju – jei tąsyk nebūtų manęs atleidę, gal jau nebūčiau tarp gyvųjų”, – kalbėjo moteris.

Kūnas dreba iš vidaus

A. Stašionienė gyvsidabrį ir skaudžius jo padarinius junta iki šiol.

Ji jau priprato prie kasdienio akių ašarojimo – ašaros bėga upeliais be jokios priežasties, tam netgi nereikia stipriai susijaudinti.

O dėl sutrikusios kraujotakos jai nuolatos šąla ir tirpsta galūnės.

„Jau daugiau nei dešimt metų kasdien jaučiu baisų vidinį purtymą, kratymą.

Jis išoriškai nematomas, kūnas nedreba ir nevirpa – viskas vyksta viduje, paprastai esant ramybės būsenos, atsigulus ir tęsiasi tol, kol užmiegi.

Tai sunkiai pakeliama ir suvaldoma būsena, tarsi būtum ant bėgių padėta lenta, per kurią ką tik pervažiavo traukinys”, – sakė pašnekovė.

Kodėl teisėjus pakerta kraujo krešuliai

* Keturias paras Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologinės reanimacijos skyriuje praleidusiam Ukmergės teisėjui 39 metų E. Pašiliui diagnozuota masyvi trombolija – kairės kojos kraujagyslėje aptiktas stambus krešulys.

* Išgirdęs šią diagnozę E.Pašilis iškart prisiminė, kad per pastarąjį dešimtmetį anapilin iškeliavę du jo kolegos galbūt tapo pirmosiomis iki šiol nenustatyto nuodytojo gyvsidabriu Ukmergės teisme aukomis.

* Ir 2006 metų kovą ilgametį Ukmergės teismo vadovą R.Kliaugą, ir 2011 metų sausį buvusią teisėją S. Petraškaitę pakirto kraujagyslėse susidarę ir iki gyvybiškai svarbių organų nukeliavę krešuliai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.