Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 3 tūkstančius naujų odos vėžio atvejų. Maždaug 300 jų yra melanomos – pačios agresyviausios odos piktybinės ligos.
Tačiau ir melanoma yra įveikiama, tereikia laiku ją pastebėti. Apie tai – pokalbis su profesore M. Bylaite.
– Kai vasara Lietuvoje tokia trumpa, ir saulės tiek nedaug, norisi sugaudyti kuo daugiau jos spindulių. Ką vertėtų apie tai žinoti?
– Odos reakcija į saulės spindulius yra dvejopa – ūmi ir atoki.
Ūmi reakcija – tai stiprus nudegimas, kai nudegama iki raudonumo, pūslių. Tai ypač pavojinga vaikams, paaugliams, mat jų odos apsauginė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi.
Kuo daugiau stiprių odos nudegimų vaikas patirs, tuo didesnė bus rizika ateityje susirgti melanoma ar kitu odos vėžiu.
Tai ir yra atoki reakcija į saulės spindulius.
Be to, ultravioletiniai spinduliai kartais sukelia alerginę reakciją – pabuvus saulėje, ima niežėti odą, atsiranda bėrimų. Tai gali būti reakcija į spindulius arba bendras spindulių ir geriamų ar tepamų vaistų, kai kurių augalų poveikis.
Kita saulės spindulių pasekmė, kuri pasireiškia ne iškart, – greitesnis odos senėjimas. Kuo daugiau ir kuo dažniau oda gauna ultravioletinių spindulių, tuo labiau spartėja jos senėjimo procesas – oda storėja, šiurkštėja, atsiranda daugiau raukšlių, pigmento, įvairių darinių, daugėja šlakų, apgamų.
Šie pokyčiai ir vėžys dabar užklumpa jaunesnius žmones nei prieš šimtą metų, kai moterys paplūdimyje sėdėdavo ir net maudydavosi vilkėdamos ilgas sukneles.
Anksčiau vėžys ar kiti odos dariniai atsirasdavo žmonėms, kurie būdavo perkopę 60 metų slenkstį. Dabar ateina daug jaunesni, nes saulės spinduliams atveriama vis daugiau kūno.
Be to, keičiasi žmonių galimybės, įpročiai – dabar ir žiemą galima gauti saulės spindulių, mat galime atostogauti, kur tik norime.
Odos vėžio atvejų daugėja visame pasaulyje, jis užklumpa vis jaunesnius žmones. Nėra kito paaiškinimo – tik saulė ir pasikeitę žmonių įpročiai.
– Ar, be saulės, nėra kitų odos vėžio veiksnių?
– Ultravioletiniai spinduliai lemia daugiau nei 90 procentų odos vėžio atvejų. Melanoma atsiranda dėl anksčiau patirtų stiprių nudegimų, kitos odos vėžio rūšys – dėl ilgalaikio buvimo saulėje.
Svarbios ir asmeninės savybės – sveikata, odos fototipas, paveldėti genai, lemiantys onkologines ligas, amžius. Nemažai įtakos turi ir stresas.
Jei šių veiksnių žmogus negali visiškai išvengti, jis gali sumažinti saulės poveikį.
Pirmiausia reikia pasirūpinti vaikais. Turbūt daugeliui teko matyti mamą, sėdinčią po skėčiu, ir vaiką šalia, kuris visą dieną taškosi vandenyje.
Dermatologai nerekomenduoja vaikams iki trejų metų būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Nereikėtų leisti mažylių į lauką be kepurės, drabužiai turi būti su rankovėmis, o atviros kūno vietos – išteptos apsauginiu kremu nuo saulės.
Štai neseniai JAV viename paplūdimių atėjo būrys vaikų iš stovyklos ir visi į vandenį paniro su marškinėliais – ultravioletiniai spinduliai atsispindi nuo vandens. Daug kur vaikai nuo mažens įspėjami apie pavojų, kurį sukelia ultravioletiniai spinduliai.
– Lietuvoje saulės nėra tiek daug. Ar vis tiek reikia jos saugotis?
– Net ir mažai saulės sukelia didelių bėdų. Pavyzdžiui, šiemet saulė yra daug aktyvesnė, ir pacientai tai pastebėjo.
Paprastai saulė aktyviausia būdama zenite – nuo 11 iki 16 valandos.
Tačiau šiemet žmonės net ir tuomet, kai į pajūrį ėjo po septynioliktos valandos ištepę kūną specialiais kremais, namo grįžo stipriai nudegę. Vadinasi, šiemet saulė aktyvesnė.
Kremas nėra šimtaprocentė apsauga, bet jis sugeria ar atspindi didžiąją dalį spindulių, saugo odą nuo nudegimo.
Išsitepti kremu nuo saulės turi kiekvienas, kuris ilgiau negu valandai eina į lauką dirbti ar sportuoti. Patariu apsauginio kremo visada turėti ir automobilyje, nes niekada negali žinoti, kur ir kada teks būti saulėje.
Ne mažiau svarbu ir tinkamai naudotis kremu – išsitepti prieš einant į paplūdimį, pakartoti tai po poros valandų, naudoti pakankamą kremo kiekį. Ir atminti, kad maudantis, gulint ant smėlio ar rankšluosčio, taip pat prakaituojant kremas nusitrina.
Be to, svarbu žinoti savo odos savybes, jos tipą ir būti budresniam, jeigu oda priklauso pirmajam ir antrajam fototipui, kai ji neturi pakankamai apsaugos ir dega raudonai.
Trečiojo ir ketvirtojo tipo oda saulėje ruduoja. Tokiems žmonėms rizika susirgti mažesnė, tačiau išlieka.
Nepaisant visų apsaugos priemonių, reikia stebėti savo kūną ir odos pokyčius.
– Į ką patartumėte atkreipti dėmesį?
– Odos vėžys nesukelia skausmo, bet jis visuomet matomas, nes atsiranda ant odos, o ne kur nors kūno viduje.
Didžiausia problema – kad žmogus nepastebi ant savo kūno nieko įtartina. O jeigu pastebi, neretas nieko nedaro bijodamas vėžio diagnozės.
Bent du kartus per metus reikėtų atidžiai apžiūrėti savo ir artimųjų kūno odą – prieš vasaros sezoną ir jam pasibaigus.
Ar ant odos neatsirado įtartinų darinių, ar nesikeičia apgamas.
Žmonės, kuriems yra daugiau nei 50 metų, tai daryti turėtų kas mėnesį.
O tie, kurių rizika susirgti didesnė, kartą per metus turėtų apsilankyti pas odos ligų gydytoją, kuris išmano apie odos vėžį.
Pavyzdžiui, Vokietijoje veikia prevencinė programa, pagal kurią dermatologai kas porą metų tikrina žmones, sulaukusius 35-erių. Prevencija – pats pigiausias būdas užkirsti ligai kelią.
– Daugelis bijo melanomos diagnozės, nes tai pats pavojingiausias odos vėžys.
– Noriu nuraminti – šis vėžys įveikiamas. Jei melanoma diagnozuojama ankstyvos stadijos, beveik 100 proc. atvejų ją galima išgydyti.
Jeigu liga nustatoma antrosios stadijos – 70 proc. žmonių gyvena iki penkerių metų. Trečiosios – 60–40 proc.
Tad nustačius melanomą pačioje ligos pradžioje, ją pašalinus, žmogus lieka sveikas. Jam nereikia taikyti jokio kito gydymo, tik toliau stebėti.
Lietuvoje pastaruoju metu daugėja ankstyvosios stadijos melanomų. Žmonės sukruto – jie stebi save, o gydytojai sugeba diagnozuoti šią ligą anksti.
Tačiau liūdina nemažėjančios toli pažengusios melanomos stadijos – labai didelė pacientų dalis pas medikus patenka per vėlai.
Šiais laikais niekas neturėtų mirti dėl odos vėžio, nes tai – ne skrandžio ar plaučių vėžys, kurį iškart pamatyti sunku. Tai liga, kuri gali būti visiškai sunaikinama.
Tačiau vis dar būna atvejų, kai ateina žmogus, nepastebėjęs didžiulės melanomos. Neretai atkreipia į ją dėmesį tik tada, kai ji pradeda kraujuoti ir tepti drabužius. Tuomet melanoma ir per pusmetį gali nusinešti žmogaus gyvybę.
Reikia stebėti savo odą, laiku pastebėti naujus darinius, apgamus. Jeigu atsiranda bent menkiausias neįprastas apgamo kontūro, spalvos ar dydžio pokytis, būtina kreiptis į gydytojus – tai gali išgelbėti gyvybę arba padėti išvengti ilgo varginančio gydymo.
– Kokios pagalbos gali tikėtis žmogus, kuriam ligos nepavyko pagauti anksti? Kas jo laukia?
– Be chirurginio gydymo, taikoma imunoterapija, chemoterapija ir taikinių terapija.
Mokslininkams atradus melanomos ląstelių genų DNR pakitimus, vadinamąsias mutacijas, buvo sukurti vaistai, kurie veikia tiktai taikinius – genetiškai pakitusias ląsteles. Jų veikimas skiriasi nuo įprastos chemoterapijos poveikio.
Maždaug pusei melanoma susirgusių pacientų nustatomas vėžio atsiradimą skatinantis BRAF geno pakitimas. Taikinių terapija veikia tik tas ląsteles, kurios turi pakitusį geną.
Pastaruoju metu atsirado pokyčių gydant ne tik melanomą, bet ir bazaliomą – atsirado biologinių vaistų, kurie tam tikriems pacientams, sergantiems išplitusia ligos forma, padeda pratęsti gyvenimą metus ar ilgiau.
Kam kyla didesnė rizika?
Budresni turėtų būti žmonės, kurių oda yra šviesi, greitai nudeganti.
Vaikystėje buvo stipriai nudegę saulėje.
Dabar daug laiko praleidžia saulėje.
Yra veikiami intensyvios saulės trumpuoju periodu (pavyzdžiui, atostogų metu).
Reguliariai lankosi soliariume.
Turi daugiau nei 50 apgamų.
Kurių šeimoje yra ar buvo sergančių odos vėžiu ar melanoma.
Vyresni nei 50 metų.
Tie, kuriems buvo persodintas organas.
Reguliariai vartoja imunitetą slopinančius vaistus.
Pastebėję bet kokį naują odos darinį, savaime neišnykstantį ar neužgyjantį per 1–2 mėnesius, kreipkitės į specialistą, dirbantį odos navikų diagnostikos ir gydymo srityje.
Patarimai, kaip apsisaugoti nuo odos vėžio
Leisdami į saulę vaikus, juos maksimaliai apsaugokite – naudokite apsauginius kremus (SPF daugiau kaip 30), aprenkite marškiniais, uždėkite kepurę.
Venkite saulės, kai jos spinduliai stipriausi, tai yra tarp 12 ir 16 valandų.
Odą prie saulės pratinkite laipsniškai – venkite nudegimų.
Saugokite ne tik odą, bet ir akis.
Venkite soliariumų.
Naudokite didelio SPF apsauginius kremus nuo saulės (SPF daugiau kaip 30) kas dvi valandas.
Odos paraudimas, atsiradęs po saulės poveikio, reiškia, kad ji buvo nudeginta.
Stiprus nudegimas iki pūslių ar skausmo, išliekantis dvi dienas, yra pavojingas.