Du lamų augintojai – Niki ir Jeffas Kuklenskiai – reguliariai lankosi reabilitacijos klinikose, senelių globos namuose ir mokyklose. Kartu, žinoma, jie atsiveda ir savo keturkojus augintinius.
Niki ir Jeffas teigia, kad šie draugiški gauruoti žinduoliai išties neįtikėtinai veikia negaluojančius pacientus.
Štai pensininkė Holly Barton, kuri šiuo metu gyvena Belingemo senelių namuose, tikina, kad dėl lamų dydžio gyvūną nesunku apkabinti, pabučiuoti ir netgi sulaukti bučinio atgal – esą tai suteikia vidinę ramybę.
„Galimybė paliesti ir netgi apsikabinti šį gyvūną yra tikra palaima. Didelė dovana matyti, kaip lamos vaikšto senelių globos namų koridoriais“, – džiaugsmo neslepia dar vienas senelių globos namų gyventojas Jackas Houstonas.
Norint gauti oficialų sertifikatą, leidžiantį šiuos žvėrelius naudoti žmonių terapijai, lamas reikia gerai ištreniruoti. Lamos turi išmokti puikiai jaustis skirtingose aplinkose: nuo judrių gatvių iki ligoninės palatų. Žvėreliai taip pat turi būti įpratę, kad juos nuolat liečia.
Globos namų darbuotojai stebisi neįtikėtinu lamų terapijos poveikiu. Žmonės, kurie ilgą laiką neištarė nė žodžio ir ištisus mėnesius nereaguodavo į kitus terapijos būdus, išvydę lamas kaip įmanydami stengėsi prabilti, o štai nuolat gulintys pacientai bandė atsisėsti, tiesė rankas, kad paliestų gyvūną.