- Kokios pėdos deformacijos pasitaiko dažniausiai?
- Dažniausiai pasitaikančios ir matomos – pėdos pirštų deformacijos. Tokių deformacijų turi apie trečdalis žmonių. Ypač jos dažnos tarp moterų.
- Dėl ko jos vystosi? Kokio amžiaus žmonėms gali deformuotis pėdos?
- Deformacijų priežastys gali būti įgimtos ir įgytos. Dėl įgimtų priežasčių dažniausiai tenka kaltinti savo genetiką, o įgytos priežastys priklauso nuo mūsų aplinkos, gyvenimo būdo, patirtų traumų, dėvimos avalynės ir kitų veiksnių.
Kai deformacija paveldima, vos gimęs vaikas jau turi tam tikrą deformacijos formą. Jei tai yra kompensuota deformacija ir ji neskausminga bei neprogresuoja, pėdas galima tiesiog stebėti.
Pavyzdžiui, daugiau nei 20 proc. žmonių yra plokščiapadžiai, bet dauguma jų nejaučia jokių simptomų arba tie simptomai yra minimalūs. Jei pėdos deformacija progresuoja, dažniausiai atsiranda tam tikri skausmai, o tai jau požymis, kad tam tikros pėdą stabilizuojančios struktūros yra dekompensavusios ir reikia kažką daryti.
Jei tai yra įgyta deformacija, dažniausiai dėl to kaltos įvairios ligos – neurologinės arba sąnarių, tokios kaip reumatoidinis artritas, patirtos traumos, dėvima avalynė.
- Kokie simptomai yra signalas, kad reikia kreiptis į gydytoją?
- Pirmiausia, pėdos deformacijos yra matomos. Jei deformacija buvo nežymi ir pradėjo progresuoti – tai matoma plika akimi. Taip pat vienas iš esminių simptomų – skausmas. Kai jis atsiranda, tai yra požymis, kad pėdoje kažkas išsibalansavo ir tai sukelia skausmą.
- Kaip gydomos pėdos deformacijos?
- Jeigu tai nedidelė neskausminga deformacija, su kuria žmogus gyvena daugybę metų, ir ji neprogresuoja, galima taikyti konservatyvias priemones – ortopedinę avalynę, įvairius vidpadžius ir panašiai. Jei šios priemonės padeda, to pakanka.
Bet jeigu deformacija tampa skausminga ir ima progresuoti, o konservatyvios priemonės nebepadeda, reikalinga operacija.
- Plokščiapėdystė arba pilnapadystė – ar dažnos šios deformacijos? Kokios jų atsiradimo priežastys?
- Tai vienos dažniausiai pasitaikančių deformacijų. Vaikams iki tam tikro metų amžiaus plokščiapėdystė normali būklė. Vėliau plokščiapėdystė išaugama: augant puraus audinio, užpildančio pėdutės skliautą, mažėja, todėl padas įgauna genetiškai užprogramuotą formą.
Bet jei plokščiapėdystė yra paveldėta, o kitiems šeimos nariams pėdos skliautas taip pat nesusiformavęs, galima tikėtis, kad ir vaikui jis liks toks. Kol tai nekelia simptomų, neriboja aktyvumo, specifinio gydymo taikyti nereikia. Bet atsiradus simptomams, o deformacijai progresuojant kartais ir vaikams taikomas chirurginis gydymas.
Įgyta plokščiapėdystė kartais išsivysto po įvairių persirgtų ligų, pavyzdžiui, rachito, poliomielito, po patirtų traumų ir kitų.
Nustatyta, jog plokščiapėdystė gali išsivystyti ne tik silpnesniems vaikams, bet ir žmonėms, kurie ilgai stovėdami dirba, daug sveria, nes perkraunami jų tam tikri raumenys ir raiščiai.
- Ar reikalinga profilaktiškai tikrintis ir, jei taip, kokiais atvejais?
- Masinė profilaktinė patikra šiuo atveju neegzistuoja. Bet jei pastebima, kad pėdos forma pakito, atsiranda diskomfortas, nuovargis, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali būti pirmieji progreso simptomai. Labai svarbu kreiptis į gydytoją, kol pėdos sąnariai dar nėra sudėvėti. Didžiausia blogybė yra tada, kai dėl tam tikrų deformacijų ir netaisyklingo pėdos sąnarių apkrovimo sąnariai visai sudėvimi. Tuomet galimybės padėti yra ribotos ir tenka stabilizuoti pakenktus sąnarius.
Pėdos ir čiurnos sąnario segmentas yra unikalus tuo, kad tai yra 30-ties smulkesnių ir stambesnių kaulų sistema, kuri turi būti mobili bei stabili, taip pat turi būti teisingos ašys, kad paskirstytų visą mūsų kūno svorį.
Jeigu vienas iš svarbiausių sąnarių yra stabilizuojamas, ši funkcija iš esmės nukenčia. Todėl svarbu per ilgai nelaukti, o atsiradus tam tikriems simptomams ateiti konsultacijai pas ortopedą.
- Kas dažniau kenkia pėdai – sėdimas ar stovimas darbas? Ar intensyvus judėjimas gali padėti išvengti pėdos deformacijų? - Ir ilgalaikis sėdimas, ir ilgalaikis stovimas darbas turi neigiamo poveikio pėdoms. Visur turi būti pusiausvyra.
Žmogus yra sutvertas judėti, fizinis aktyvumas yra viena iš pagrindinių kokybiško gyvenimo sąlygų. Optimaliam žmogaus vystymuisi, kad normaliai formuotųsi jo kūno sistemos, kad žmogus būtų visapusiškai sveikas ir darbingas, būtinas žmogaus galimybes atitinkantis fizinis aktyvumas. Dėl nepakankamo fizinio aktyvumo žmogus tampa silpnesniu, negali patenkinti savo socialinių ir biologinių poreikių.
Pėdos segmentas taip pat nėra išimtis. Sąnariai privalo judėti. Protingas judėjimas yra visų sąnarių ligų prevencija. Tačiau sąnariai neturi gauti nepagrįstai didelio krūvio. Pavyzdžiui, sportininkų sąnariai nors dažniausiai būna nedeformuoti, nukenčia nuo besaikių perkrovų.
Ilgalaikis fizinis krūvis, neatitinkantis žmogaus adaptacinių savybių, neigiamai veikia sąnario kremzlę. Prasideda degeneraciniai procesai, atsiranda kremzlinio paviršiaus pakenkimo židinių, susiformuoja fiksuotos nepaslankios deformacijos, reikalaujančios operacinio gydymo.
