Dėl vaikų nutukimo kalti ir suaugusieji

Dažniausiai kalbėdami apie vaikų nutukimą prisimename amerikiečius. Šioje šalyje antsvorio problema itin aktuali. Tačiau per didelį svorį turinčių vaikų ir paauglių grėsmingai daugėja ir Lietuvoje. Suaugusieji skėsčioja rankomis – vaikus sunku atpratinti nuo greitojo maisto ir saldžiųjų gėrimų, juolab kai aplink tiek daug tokių produktų reklamų.

Daugiau nuotraukų (1)

Giedrė Balčiūtė

Oct 11, 2013, 5:21 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 6:12 AM

Ką daryti tėvams, kurių vaikas turi antsvorio? Juk jis gali lemti ne tik psichologines problemas, bet ir rimtai pakenkti vaiko sveikatai.

Apie šiuolaikinių vaikų ir paauglių nutukimo priežastis ir galimus kovos su tuo būdus kalbėjomės su Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos gydytoja, dietologe Evelina Cikanavičiūte.

Maistas lengviau prieinamas

– Kodėl vis daugiau vaikų yra nutukę? Juk anksčiau dauguma kasdien mokykloje nusipirkdavo bandelių ar pyragaičių, bet antsvorio turėjo vos vienas-kitas vaikas. Ar tai reiškia, kad dabartinis maistas kitoks?

– Tikra tiesa, kad nutukimas vis labiau plinta ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų. Kaip rašoma literatūroje, nuo 1980 iki 2002 m. JAV patrigubėjo antsvorio turinčių vaikų ir paauglių. Europoje skaičiai kiek mažesni, bet taip pat keliantys labai didelį susirūpinimą. Su sparčiu antsvorio ir nutukimo procento augimu pasaulyje mokslininkai stengiasi kovoti, ieškodami svorio didėjimo priežasčių. Pagrindinė priežastis yra ta, kad kalorijų suvartojama daugiau negu išeikvojama.

Ankščiau, nors nusipirkdavome bandelių ar pyragaičių kasdien, juos valgydami neužsigerdavome saldžiaisiais gėrimais – tiesiog išgerdavome arbatos mokyklos valgykloje. Kita vertus, tam, kad nusipirktumei bandelę mokykloje, reikėdavo atstovėti ilgiausią eilę per ilgąją pertrauką. Šiais laikais greitojo maisto nusipirkti labai paprasta dėl daug kur pastatytų užkandžių ir gėrimų automatų. Net ir greitiesiems patiekalams priskiriamos picos nebereikia užsisakinėti kavinėje – tereikia įmesti į automatą kelis litus. Kiekviename žingsnyje skatinamas kuo paprastesnis ir greitesnis maisto prieinamumas, o tuo pačiu ir jo vartojimas: akcijos, kai už vieno kainą galima nusipirkti du, ir panašiai. Pati imliausia rinkos dalis yra vaikai ir paaugliai, kuriems toks maistas siejasi su smagia ir skania pramoga.

Dabartinis maisto racionas yra kitoks nei ankščiau. Patiekalai kaloringesni, juose daugiau cukraus, riebalų, druskos, porcijos didesnės, dedama skonio stipriklių, dažiklių, kurie per mūsų pojūčius dar labiau skatina vartojimą. Šiais laikais suvartojama daugiau ne tik greitojo maisto, pusfabrikačių ir saldumynų, bet ir raudonos mėsos, riebalų, mažiau grūdinių patiekalų, vaisių ir daržovių.

Kita priežastis, skatinanti vaikų ir paauglių nutukimą, sumažėjęs fizinis aktyvumas. Dabartiniai vaikai daugiau laiko praleidžia neaktyviai: žiūrėti televizorių, leisti laiką prie kompiuterio yra galimybė visą parą. Vaikai, gyvenantys toliau nuo mokyklos, į pamokas nuvežami, – jiems nereikia keliauti kelis kilometrus. Visa tai diktuoja mūsų gyvenimo sąlygos, vakarėjanti visuomenė. Todėl, kalbant apie svorį, tokiam gyvenimo būdui reikia rasti atsvarą, siekiant geros vaiko sveikatos.

Yra dar ne viena priežastis, didinanti vaikų ir paauglių nutukimą, tokia kaip, pavyzdžiui, pusryčių praleidimas, valgymas rečiau negu 3 kartus per dieną, valgymas ne su šeima prie vieno stalo. Nereikia pamiršti ir genetinių faktorių, ligų, vartojamų vaistų sukeliamo nutukimo. Visas šias galima priežastis turėtų įverti gydytojas.

Net mėsainiai gali būti sveikesni

– Kas vaikus taip traukia prie greitojo maisto?

– Kaip jau minėjau, greitojo maisto reklamai prekybininkai skiria labai didelį dėmesį. Jo pateikimas yra labai žaismingas, spalvotas, inovatyvus ir, jeigu galima taip sakyti, madingas. Atėjus į greitojo maisto restoraną dažnai galima gauti animacinių filmų veikėjų suvenyrų, kitų dovanėlių, kurios taip pat vaikus skatina rinktis būtent tokį maistą. Greitojo maisto rinka savo reklamai netiesiogiai pasitelkia į pagalbą vaikams ir paaugliams įtaką darančius žmones: dainininkus, aktorius, sportininkus, sporto komandas.

Be to, greitasis maistas dėl skonio stipriklių, dažiklių yra ypač skanus, siejasi mums su švente ir smagumu. Tai ir yra keletas priežasčių, kodėl vaikus taip traukia prie greito maisto.

Kita vertus, negalima kaltės versti vaikams, nes dažniausiai mes, suaugusieji, rodome jiems pavyzdį, aiškiname ir mokome. Pripažinkim, juk ir patiems kartais taip skanu suvalgyti bulvių traškučių. Auklėjant vaikus ir paauglius, reikia nepamiršti pirmiausia rodyti jiems sveiką pavyzdį.

– Kaip elgtis tėvams, kurių vaikai prašo nuvesti juos į greitojo maisto restoranus ar nupirkti traškučių? Ar reikėtų visiškai drausti tokį maistą? O gal saikingai galima leisti vaikui kartais suvalgyti ir mėsainio?

– Keblus ir visiems labai rūpimas klausimas, kaip elgtis teisingai. Visų pirma vaikui nieko negalima drausti, nes draudimai sukelia ne tik dar didesnį norą, bet kartu ir pyktį.

Kitas žingsnis – vaikui nuo mažens reikia aiškinti, kurie produktai yra sveiki, kurie – ne, ir būtent kodėl. Priklausomai nuo amžiaus, tai galima daryti žaidimo forma ir panašiai.

Kaip minėjau, vaikai ima pavyzdį iš tėvų, todėl sveikas maitinimasis turėtų būti visos šeimos politika. Vaikui nuo mažens formuojasi jo maitinimosi įpročiai, kurie išlieka visą gyvenimą, todėl labai svarbu padėti stiprius pamatus vaikystėje, kad vėliau kiltų kaip įmanoma mažiau problemų susijusių su maitinimusi.

Reikėtų žaismingai ieškoti greitojo maisto alternatyvų. Pavyzdžiui, saldumynus pakeisti džiovintais vaisiais, šaldytomis uogomis ar sultimis ant pagaliuko, mėsainius pagaminti iš orkaitėje keptos vištienos krūtinėlės, suvožiant duona ir salotų lapais bei kitomis daržovėmis, užtepant neriebiu jogurto padažu, paskanintu žalumynais ir patiekiant su keptomis orkaitėje bulvėmis. Reikia prisiminti, kad vaikus ypač vilioja spalvos ir žaismingumas, todėl, jeigu lėkštėje vaikas pamatys iš maisto sudėliotą plaukiantį jūroje laivą, manau, visi greitojo maisto restoranai bus pamiršti.

Jei visgi atsisakyti greitojo maisto restoranų nepavyksta, stenkitės susitarti su vaiku, kiek kartų per tam tikrą laiką galite kartu ten nueiti. Venkite ten švęsti gimtadienius ar greitą maistą pateikti kaip dovaną ar nuopelną.

Valgyti – po keturis kartus per dieną

– Kaip turėtų atrodyti vaiko racionas?

– Pirmiausia tiek vaiko, tiek suaugusiojo racionas turi būti labai įvairus tam, kad gautume visas reikalingas maisto medžiagas, vitaminus, mineralus.

Angliavandeniai yra pagrindinis mūsų energijos ir skaidulų šaltinis ir jų produktai turėtų sudaryti daugiau nei pusę dienos raciono, todėl labai svarbu, kad vaikas valgytų pakankamai grūdinių patiekalų, kruopų, daržovių ir vaisių.

Augančiam organizmui kaip statybinė medžiaga yra labai svarbūs baltymai, todėl tiek neriebios mėsos, neriebių pieno produktų turi būti pakankamai.

Lietuvoje ir Europoje suvartojama per mažai jūrinės žuvies, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, todėl svarbu, kad vaikas jos valgytų bent 2 kartus per savaitę.

Vaikas ir paauglys turėtų valgyti suplanuotai, ne mažiau nei 4 kartus per dieną ir būtinai pavalgyti pusryčius.

Labai svarbu išgerti pakankamai skysčių – 8 stiklines vandens per dieną.

Blogybes reikia keisti pamažu

– Ką daryti tėvams, pastebėjus, kad vaikas per daug priaugo svorio? Riboti maistą? Keisti racioną? Versti vaiką sportuoti? O gal padėti gali tik specialistai?

– Pirmiausia, atkreipti dėmesį į vaiko valgymo bei dienos režimą: ar jis reguliarus, ar valgomi pusryčiai, ar valgoma daugiau nei 4 kartus per dieną, ar vaikas neplanuotai neužkandžiauja sėdėdamas prie televizoriaus, kompiuterio. Svarbu atkreipti dėmesį, ar užkandžiavimas yra dėl alkio, ar jau dėl įpročio. Taip pat ypač svarbu įsigilinti, ką vaikas valgo: ar valgo pakankamai kruopų, grūdinių patiekalų, vaisių ir daržovių, ar jo racione nėra daug pusfabrikačių, saldumynų, saldžiųjų gėrimų.

Visų blogybių vienu metu vaikui nerekomenduojama keisti. Tai turėtų būti laipsniškas, nuoseklus darbas, pirmiausiai sutvarkant maitinimosi režimą, vėliau kaloringus mažos maistinės vertės produktus, tokius kaip greitas maistas, pusfabrikačiai, saldumynai, saldieji gėrimai, keičiant aukštos maistinės vertės produktais, pavyzdžiui, kruopomis, grūdų produktais, daržovėmis, vaisiais, neriebia mėsa ir neriebaus pieno produktais.

Dar vienas žingsnelis yra fizinio krūvio didinimas, prie kurio pratint reikėtų lygiai taip pat pamažu, siekiant sukelti kuo mažesnį stresą vaikui.

Svarbu neakcentuoti vaikui jo svorio, blogų mitybos įpročių, o labiau skatinti valgyti sveikai, teikiant vaiko amžių atitinkančią informaciją. Beje, vėlgi grįžtame prie šeimos politikos, kad tėvai taip pat turi dalyvauti, nes nebus jokio efekto, arba jis bus netgi priešingas, jeigu vaikas bus varomas sportuoti, o tuo tarpu tėvai sėdės prie televizoriaus ir valgys bulvių traškučius.

Specialistai šiuo atveju galėtų būti problemos vedliai, kurie pateikia koncentruotą informaciją tiek vaikui, tiek tėvams, suteikia kryptingą ir nuoseklų gydymą.

Lietuva dar ne tarp blogiausių

– Visuomet kalbama apie nutukimo problemą kitose šalyse: JAV, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje. Kaip pasauliniame kontekste atrodo Lietuva? Ar mūsų šalyje irgi yra daug nutukusių vaikų? Ar jų daugėja?

– Tendencijos, kaip ir visame vakarų pasaulyje, yra didėjančios, bet Lietuva kol kas yra tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, kuriose nutukimas mažiausias. Vieno tarptautinio mokinių tyrimo duomenimis, Lietuva pagal antsvorį ir nutukimą iš 39 tyrime dalyvavusių šalių buvo 26 vietoje. Taigi, nors skaičiai kol kas nėra grėsmingi, bet visgi didėjantys ir tai kelia susirūpinimą.

– Kas gresia nutukusiems vaikams?

- Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nutukimas siejamas su širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, sąnarių ligų, vėžio vystymusi, moterų nevaisingumu, ateityje – silpnesniu imunitetu, sutrikusiu virškinimu, lėtesniu augimu, blogesniais rezultatais mokykloje. Nereikia pamiršti psichologinių ir socialinių problemų susijusių su nutukimu. Tokiems vaikams reikalinga ne tik gydytojo dietologo, bet dažnai ir psichologo ar psichiatro pagalba.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.