Spindulinė terapija – svarbi onkologinių pacientų gydymo dalis. Daugiau kaip prieš 100 metų kilo idėja panaudoti jonizuojančios spinduliuotės šaltinius lokaliam vėžio gydymui, rašo „Lietuvos rytas".
Onkologinėmis ligomis sergančių žmonių gydymas taikant brachiterapiją sparčiai plečiasi visame pasaulyje, ir Kauno klinikų medikai stengiasi žengti išvien su naujovėmis.
Kauno klinikose kasmet įdiegiami nauji onkologinių ligų gydymo metodai, susiformavo specialios komandos, kai gydant onkologinį pacientą dalyvauja įvairių sričių specialistai.
Brachiterapija – sudėtinga spindulinės terapijos rūšis, nes jonizuojančios spinduliuotės šaltinis nukreipiamas į naviką ar greta jo esančius audinius.
Kauno klinikose brachiterapija taikoma ginekologiniams navikams, prostatos vėžiui, galvos ir kaklo, kitoms onkologinėms ligoms gydyti.
Siekiant pagelbėti krūties vėžiu sergančioms pacientėms šiais metais pirmą kartą Baltijos šalyse Kauno klinikose pradėtos taikyti krūties vėžio brachiterapijos procedūros.
Kodėl šis gydymo būdas tampa vis svarbesnis ir ko gali tikėtis ligoniai?
„Pagrindinis spindulinės terapijos principas – kuo daugiau spinduliuotės navikui ir kuo mažiau aplinkiniams audiniams. Tuomet galima sėkmingai gydyti onkologines ligas“, – kalbėjo profesorė E.Juozaitytė.
Kauno klinikose brachiterapija pradėta gydyti ginekologines ligas – gimdos kaklelio ir gimdos kūno vėžį.
„Tyrimais įrodyta – gydant gimdos kaklelio vėžį pasiekiama gerų rezultatų. Po radikalaus spindulinio ar chemospindulinio gydymo pasveiksta dauguma ligonių“, – sakė profesorė.
Gimdos kūno vėžys gydomas chirurgiškai, tačiau daliai pacienčių operacija negalima dėl galimų komplikacijų rizikos. Tuomet vienintelė galimybė padėti – brachiterapija.
Gimdos kūno vėžio brachiterapija Lietuvoje taikoma tik Kauno klinikose, ši įstaiga priima pacientes iš visos šalies. Po šio gydymo nuo gimdos kūno vėžio pasveiksta 70 proc. moterų.
Naujos galimybės prostatos vėžio brachiterapijai atsirado, kai į klinikinę praktiką buvo įdiegtas jodo-125 jonizuojančios spinduliuotės šaltinių implantavimas į priešinę liauką.
Jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai lieka prostatoje, tačiau jų aktyvumas pamažu mažėja, o nuolatinis poveikis į vėžines ląsteles padidina galimybę išgydyti pacientą.
Pripažįstama, kad brachiterapija nuolatiniais jonizuojančios spinduliuotės implantais yra puikus neišplitusio prostatos vėžio gydymo būdas, patraukli alternatyva pacientams dėl mažai traumuojančios procedūros, trumpos gulėjimo stacionare trukmės ir gerų ilgalaikio stebėjimo rezultatų.
Kartais prostatos vėžys pasižymi agresyvia eiga, o ligos diagnozė gali būti nustatoma pavėluotai, kai liga jau būna išplitusi. Tada reikia agresyvesnio gydymo – nuotolinė spindulinė terapija derinama su didelės dozės galios brachiterapija.
Procedūros metu į priešinę liauką įvedamas mažas, bet galingas radioaktyvusis iridžio šaltinis ir per keliolika minučių tiksliai apšvitina numatytą taikinį. „Kai kuriais atvejais brachiterapija efektyvesnė nei chirurginis gydymas“, – įsitikinusi E.Juozaitytė.
Galvos ir kaklo navikų brachiterapija yra veiksmingas, bet sudėtingas gydymo metodas. Lietuvoje didelės dozės galios intraaudininė brachiterapija gydant galvos ir kaklo srities navikus taikoma tik Kauno klinikose.
Glaudžiai bendradarbiaujant su Ausų, nosies, gerklės ligų klinikos specialistais, anesteziologais, veido ir žandikaulių chirurgais, dietologais, plastinės chirurgijos specialistais, radiologais per penkerius metus sukaupta nemaža patirtis šioje srityje.
Medikai žengia optimizuoto spindulinio gydymo planavimo link – naudojant šiuolaikines diagnostines technologijas galima tiksliai matyti, kur yra navikas, kaip įstatomi aplikatoriai, per kuriuos radioaktyvusis šaltinis jį pasiekia. Pagal tai suplanuojama, kuriai vietai turėtų tekti maksimali dozė.
Brachiterapija reikšminga ir trumpinant gydymo laiką. Krūties vėžiu sergančios moterys gydomos vidutiniškai 5 savaites, o taikant brachiterapiją užtenka savaitę praleisti ligoninėje.
„Skirtingi organai, skirtingi ir navikai. Ne visiems ir ne visada toks gydymas tinka. Viską gerai apsvarstome, aptariame. Visada renkamės saugiausią ir geriausią gydymo metodą“, – kalbėjo profesorė E.Juozaitytė.