Kardiologai pataria, kaip maitintis ir sportuoti, kad išvengtume ligų

Kaip išvengti širdies ligų? Ar būtina atsisakyti protėvių pamėgtų riebių maisto produktų? Patarimais dalijasi Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius Audrius Aidietis ir kardiologė Sigita Aidietienė.

Daugiau nuotraukų (1)

Danutė Jonušienė

Oct 22, 2013, 4:26 PM, atnaujinta Feb 20, 2018, 10:49 PM

Medikai pateikia pavyzdį: Šiaurės Karelijoje mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų per 20 metų sumažėjo 75 proc. Kaip tai pavyko padaryti per tokį trumpą laiką?

Suomijos mokslininkai paragino nerūkyti, mažinti cholesterolio kiekį, reguliuoti padidėjusį kraujospūdį ir didinti fizinį aktyvumą.

„Jie ėmė kontroliuoti tik kelis rizikos veiksnius. Tuo buvo suinteresuota ir valstybė, tad šis eksperimentas buvo remiamas. Rezultatai daug ką nustebino. Tai rodo, kad išleidžiant santykinai nedaug pinigų galima daug nuveikti“, – sakė gydytojas.

Kokia mityba kenkia širdžiai?

Juk mūsų protėviai valgė nenugriebtą pieną, lašinius, rūkytą mėsą, o dabar gydytojai pataria to vengti.

„Anksčiau žmonės daug dirbo fiziškai, nepatirdavo didelio streso, po pietų numigdavo“, – pabrėžė S.Aidietienė.

Ankstesnės kartos valgė mažiau apdorotą maistą, pavyzdžiui, duoną kepdavo iš rupių miltų. Dėl šiuolaikinių maisto gamybos technologijų daugybė maisto produktų dabar turi aukštą glikemijos indeksą.

„Patekęs į organizmą toks maistas greitai skyla, kraujyje smarkiai padidėja gliukozės kiekis.

Užuot deginęs kalorijas, organizmas gamina riebalus.

Pavyzdžiui, aukštą glikemijos indeksą turi alus. Nors alaus energetinė vertė nėra didelė, dažnai jį gerdamas žmogus gali nutukti“, – aiškino A.Aidietis.

Pasak jo, persivalgymas, nuolatinis stresas, riebus ir smarkiai apdorotas maistas, mažas fizinis aktyvumas – tai paankstina širdies negalavimus.

Pastaruoju metu mokslininkai kur kas atidžiau nagrinėja streso įtaką širdies ligoms.

„Širdį gali pažeisti ne tik aterosklerozė, bet ir stresas. Tačiau skirtingos lytys kitaip reaguoja į stresą. Moteris nori atsikratyti streso išsikalbėdama, o vyras – tylėdamas. Todėl streso ir barnių šeimoje nekils, jeigu žmonės daugiau žinos apie kitos lyties psichologiją.

Pavyzdžiui, norėdama geriau suvokti savo jausmus moteris stengiasi išsikalbėti. Jai to reikia, ir tai teisinga.

Tačiau vyrui tai svetima. Grįžęs namo vyras nori bent 15 minučių pabūti ramiai, o ne klausytis skundų. O moteris dažnai neturi kantrybės palaukti“, – A.Aidietis patarė labiau įsiklausyti į artimųjų poreikius.

Ir jis, ir jo žmona kardiologė Sigita ligoninėje nesinaudoja liftu – net į devintą aukštą kopia laiptais. Jei reikia – ir dešimt kartų per dieną. Net ir labai neturėdami laiko.

Kardiologai tikina, kad taip elgdamiesi jie naudojasi proga pajudėti ir kartu sudeginti kalorijas.

Tačiau gydytojas A.Aidietis atkreipė dėmesį į tai, kad fizinis aktyvumas gali būti ir vaistas, ir nuodas.

„Profesionalūs sportininkai daug rizikuoja, dažnai sau pakenkia. O normalus fizinis aktyvumas turi stiprinti sveikatą“, – sakė gydytojas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?