Vilniuje, V.Grybo gatvėje įsikūrusio Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė pasakojo, kad pastaruoju metu pasaulyje ši liga diagnozuojama vis dažniau.
„Per pastaruosius trisdešimt metų sergamumas šia liga ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse išaugo 2-3 kartus“, – minėjo medikė.
Naktį niežulys sustiprėja
Svarbiausi atopinio dermatito požymiai yra niežulys ir lėtiniai ar pasikartojantys egzeminiai odos pažeidimai.
Gydytoja L.Malinauskienė pasakojo, kad niežulys gali kamuoti visą dieną, tačiau paprastai jis sustiprėja vakare arba naktį. Jį gali sukelti įvairios priežastys: alergenai, išsausėjusi oda, prakaitas ar koks nors dirgiklis, pavyzdžiui, šiurkštus audinys.
Dėl kasymosi dermatito pažeistose vietose oda sustorėja, paryškėja raukšlės.
Kuriose kūno vietose atsiras pažeidimų, priklauso nuo paciento amžiaus ir ligos sunkumo.
Kūdikystėje atopinis dermatitas dažniausiai būna ūmus ir labiausiai pažeidžia veidą, plaukuotąją galvos dalį bei tiesiamuosius galūnių paviršius.
Vyresniems vaikams bei esant ilgai ligos eigai, dažniausiai oda sustorėja, išsausėja ir būna išberta lenkiamuosiuose galūnių paviršiuose.
Suaugusiems atopinis dermatitas gali pasireikšti lėtine plaštakų egzema.
Ne tik vaikiška liga
Atopinis dermatitas neretai laikomas vaikiška liga, nes dažniau šia niežulį sukeliančia uždegimine odos liga sergama kūdikystėje ir vaikystėje.
Ir išties dažniausiai šia liga serga vaikai. Visame pasaulyje atopiniu dermatitu serga apie 10-20 proc. vaikų. Mūsų šalyje šios ligos požymiai nustatyti 17 proc. vaikų.
Apie 90 proc. vaikų šią ligą išauga iki 15 metų.
Bet kartais atopinis dermatitas nepraeina net užaugus. Maža to, kai kurie šia liga suserga jau būdami suaugę. Nustatyta, kad iš viso šia liga liga serga apie 1-3 proc. suaugusiųjų.
Liga gali būti ir paveldėta
Atopinį dermatitą gali lemti keletas skirtingų veiksnių. Vienas jų – gyvenimo būdas.
Kažkada Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad buvusios Vakarų Vokietijos teritorijoje žymiai daugiau vaikų sirgo atopiniu dermatitu, nei ten, kur buvo Rytų Vokietija. Tai rodo, kad nemažai įtakos ligai gali turėti vakarietiškas gyvenimo būdas, tai yra, mažos šeimos, aukštesnis išsilavinimas, didesnės pajamos, gyvenimas mieste ir dažnesnis antibiotikų vartojimas.
Svarbus yra ir paveldėjimas. Pastebėta, kad jeigu vienas iš tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, tikimybė, kad liga persiduos ir vaikui, išauga apie 30 proc. Jeigu šia liga sirgo arba serga abu tėvai, atopinio dermatito rizika išauga iki 70 proc.
Paūmėti gali ir dėl pleiskanų
Sukelti atopinį dermatitą arba pabloginti jo eigą gali įvairūs alergenai, tarp jų – ir maisto, tokie kaip kiaušiniai, karvės pienas, kviečiai, soja ar žemės riešutai. Šie alergenai sukelia bėrimus beveik 40 proc. vaikų, kurie serga sunkiu ar vidutinio sunkumo atopiniu dermatitu.
Kai kuriems pacientams liga gali paūmėti ir nuo namų dulkių erkių, žiedadulkių, naminių gyvūnų plaukų. Net kelios studijos parodė, kad pradėjus naudoti namų dulkių erkėms nepralaidžius pagalvių ar čiužinių apvalkalus pagerėjo sergančiųjų atopiniu dermatitu būklė.
Sergantiems sunkiu atopiniu dermatitu alergija gali paūmėti net ir dėl žmogaus pleiskanų.
Taip pat sergančiųjų būklė gali pablogėti ir dėl emocinių veiksnių. Dažnai niežulys ir kasymasis sustiprėja, kai žmogus išgyvena stresą. Todėl tiems, kurie serga atopiniu dermatitu, reikėtų vengti to, kas sukelia stresą.
Labiau puola bakterijos
Dėl atopinio dermatito gali paūmėti įvairios virusinės, grybelinės bei bakterinės ligos. Viena tai lemiančių priežasčių yra ta, kad šia liga sergančių žmonių oda išskiria mažiau antimikrobinių medžiagų, padedančių apsisaugoti nuo pavojingų užkratų.
Neretai ant sergančiųjų atopiniu dermatitu odos randama ir auksinio stafilokoko bakterijų, kurios paprastai ramiai gyvena nosiaryklėje, bet, susiklosčius palankioms aplinkybėms, pavyzdžiui, nusilpus imunitetui, suaktyvėja, sukeldamos pūlinį įvairių organų uždegimą.
Šių bakterijų randama ant daugiau kaip 90 proc. sergančiųjų atopiniu dermatitu odos. Sveikus žmonės ši bakterija puola kur kas rečiau. Auksinio stafilokoko pasitaiko tik ant 5-30 proc. sveikų žmonių odos.
Atopinis dermatitas gali lemti ir kitas ligas. Apie pusei sergančių šia liga vaikų ateityje išsivysto bronchinė astma, maždaug 75 procentams – alerginis rinitas. Šios ligos dažniausiai pasireiškia pacientams jau išaugus atopinio dermatito simptomus.
Naudinga pagulėti vonioje
Atopinis dermatitas nėra neišgydomas. Ši liga gydoma vaistais, bet ne mažiau svarbi yra ir tinkama ilgalaikė odos priežiūra, taip pat ligą provokuojančių faktorių pašalinimas.
Sergančiųjų atopiniu dermatitu oda išsausėja, ypač susidūrus su įvairiais dirgikliais, tokiais kaip kosmetikos priemonės, skalbimo milteliai, cheminės medžiagos, dūmai, alkoholis, šiurkštūs audiniai ir kita. Todėl pacientams reikėtų naudoti neutralaus pH muilą ir šampūną, vengti šampūnų riebiems plaukams.
Nepatartina sergantiems atopiniu dermatitu ilgai stovėti po dušu, ypač karštu, nes tai džiovina odą. Tačiau naudinga pagulėti vonioje, prileistoje šilto vandens, į kurį galima įpilti sodos ar avižų nuoviro, aliejaus niežuliui sumažinti.
20-30 min. pagulėjus vonioje būtina kuo greičiau patepti odą drėgmę epidermyje sulaikančiomis medžiagomis, kurios padeda ne tik sudrėkinti odą, bet ir suteikia jai antibakterinį poveikį.
Jeigu oda ypač sausa, arba ant jos yra senų bėrimų, gydytoja patarė naudoti drėgnus kompresus. Jie padeda apsaugoti odą nuo nuolatinio niežulio bei pagreitina nukasytų vietų užgijimą.
Atopinio dermatito sukeltą niežulį efektyviai slopina ir šaltis. Todėl rekomenduojama miegoti vėsesniame kambaryje, ne šiltuose pataluose.
Svarbus ir fizinis aktyvumas. Sergantiems atopiniu dermatitu ypač rekomenduojamas plaukimas, tačiau iškart išlipus iš baseino būtina tučtuojau nusiprausti po dušu ir odą sutepti emolientais.
