Likimas šiam žmogui rengė baisių išbandymų. Nelaimės užklupo tada, kai, rodos, sekėsi labiausiai.
Ėmė persekioti nelaimės G.Paltanavičius, važiuodamas kolegos vairuojamu automobiliu, pateko į avariją ir susižalojo stuburą, vėliau neteko dukrelės, kurią dievino, o galiausiai smogė ir nepagydoma liga.
Šį pavasarį G.Paltanavičius vėl pateko į medikų rankas – vyrą ištiko miokardo infarktas. Po to sekė net kelios operacijos, ilgos reabilitacijos savaitės. Visa tai vyras vadina košmaru, po kurio pamažu atsigauna. Dabar ir vėl gali dirbti, nors tik pusę dienos.
Jis kalba atvirai – būdamas jaunas niekada net nesusimąstė, kad gali tekti ištverti tiek nelaimių, po kurių gyvenimas tiesiog apsivertė aukštyn kojomis, kurios itin skausmingai privertė pagalvoti svarbiausius dalykus – sveikatą ir gyvenimą be skausmo, kai gali šuoliuoti kojomis nesiekdamas žemės, o visi sunkumai atrodo be vargo įveikiami.
Gydymas - 5000 Lt per mėnesį
Pristigęs pinigų, vyras nusprendė parduoti 3 ha nuosavos žemės netoli Trakų. Jis džiaugėsi pataikęs parduoti palankiu metu, kai kainos buvo sukilusios. Už gautus pinigus G.Paltanavičius prisipirko vaistų, likusius skyrė sveikatai stiprinti. Investicija atsipirko – vyro savijauta smarkiai pagerėjo, o ir liga nebe taip sparčiai progresavo.
Prieš 11 metų jam diagnozuota Bechterevo liga arba ankilozinis spondiloartritas – stuburo liga, pažeidžianti sąnarius ir vidaus organus, progresuodama sukelianti neįgalumą.
Vyrui neliko kito išeities, kaip ieškoti pinigų ir bandyti gydytis biologiniais vaistais. Toks gydymas per mėnesį atsiėjo apie 5 tūkst. litų. Savų pinigų užteko neilgai, tačiau pasiduoti nevilčiai neleido pagalbos šauksmą išgirdę aplinkiniai.
„Pamenu, atėjo laikas leistis vaistus, o pinigų nėra. Tada labai padėjo ne tik giminės, bendradarbiai, bičiuliai, o ir nepažįstamieji. Tai vadinu tikru stebuklu. Kartą atvyko iš Kauno žmonės, padėjo pinigų ant stalo ir išvažiavo, neleidę net padėkoti už paramą. Iki šiol nežinau, kas jie, bet kad ir kur bebūtų – ačiū jiems už jų gerumą, niekada to nepamiršiu“, - susijaudinęs kalbėjo trakiškis.
Dabar vyrui leidžiama dirbti ne daugiau kaip keturias valandas per dieną – nustatytas vos 40 proc. darbingumas. Visą gyvenimą skubėjęs ir savęs netausojęs trakiškis šiandien priverstas sulėtinti tempą. Lakstyti taip, kaip jaunystėje, nebėra jėgų.
„Į darbą eidamas bent porą kartų pailsiu, bet šiaip taip, palinguodamas ateinu, po truputį viskas į gera“, - net ir sunkiausiomis valandomis stengiasi neprarasti optimizmo. Malšino netekties skausmą
Kodėl mus užklumpa sunkios ligos, kurių priežasčių iki šiol nesugeba paaiškinti net mokslininkai? Kas tai – atsitiktinumas? O gal priešingai – dėsninga seka to, kas jau padaryta ir ką pakeisti ne mūsų valioje. „Niekas gyvenime nepraeina be pasekmių“, - šiuos žodžius jau ne kartą sau ir kitiems ištarė 61 metų Gintautas Paltanavičius.
G.Paltanavičius iš gydytojų taip ir neišgirdo aiškaus atsakymo, kodėl susirgo nepagydoma liga. Tikslių artrito priežasčių medikai ir mokslininkai iki šiol negali paaiškinti. Tačiau vyras tikino radęs savo atsakymus. Jis neabejojo, kad įtakos reumatinės ligos pradžiai turėjo kadaise patirta automobilio avarija, kai lūžo du stuburo slanksteliai. Ši sunki trauma, jo manymu, negalėjo nepalikti pėdsakų.
Bet kur kas daugiau negyjančių žaizdų sieloje paliko šeimą užklupusi tragedija – G.Paltanavičius neteko mylimos dukrelės.
„Ji buvo mano gyvenimo šviesa, viltis, didžiausia meilė. Net baisiausiame sapne negalėjau įsivaizduoti, kad jos neteksiu. Tarp mudviejų buvo toks tvirtas ir gilus ryšys, kad net žmona negalėjo suprasti“, - pasakojo vyras. Netekties skausmas darėsi nepakeliamas, gedintis tėvas jau buvo pasiryžęs baisiausiam – galvojo apie savižudybę. Tačiau vienas visiškai svetimas žmogus sugebėjo atkalbėti nuo šio pragaištingo žingsnio.
Bet tuštumos širdyje niekas negalėjo užpildyti. Nusiraminimo vyras ieškojo beprotišku greičiu lakstydamas keliais. Tuokart, prisipažino, nevažiuodavęs lėčiau kaip 160 km/h greičiu, o neretai spausdavo ir virš 200 km/h.
„Kiek automobilis traukė, tiek lėkiau apie jokį pavojų nesusimąstydamas. Bet kokiu oru, iki pirmųjų šalnų, plaukdavau per ežerą pirmyn ir atgal po keturis kartus. Maudynės šaltame vandenyje tikrai nepridėjo sveikatos“, - svarstė G.Paltanavičius.
Jis neabejojo - visa tai, o taip pat ir gili dvasinė kančia, išpureno dirvą sunkiai ligai.
Sukaustė liga
Į medikų rankas prieš 11 metų trakiškis pateko itin sunkios būklės – kraujo spaudimas buvo pasiekęs pavojingą gyvybei ribą, sutriko vidaus organų veikla, kamavo nugaros skausmai. Kauno klinikose gydytojų konsiliumas patvirtino diagnozę – Bechterevo ligą. Paaiškėjo, kad liga jau gerokai pažengusi ir toliau greitai progresavo. G.Paltanavičius prisipažino, kad išgirdęs šią žinią, reagavo ramiai, nes tiesiog nežinojo, kas tai per liga. Jos pavadinimą išgirdo pirmą kartą.
Nors Bechterevo ligos progresavimą Lietuvoje jau buvo galima sėkmingai pristabdyti naujos kartos biologiniais vaistais, trakiškiui nepavyko jų gauti – paaiškėjo, kad liga per daug pažengusi, o pagal nustatytus kriterijus šie vaistai pirmumo tvarka skiriami tiems, kuriems diagnozuota pirmoji ligos stadija, nes tada vaistai veikia efektyviausiai.
Liga sukaustė vyro judesius, darėsi sunku atsikelti rytais – stiprūs nugaros ir sąnarių skausmai varė į neviltį. Tabletes nuo skausmo ir uždegimo teko ryti saujomis. Tačiau ir tai nepadėjo – skausmas nemažėjo, o dėl stipraus šalutinio poveikio ėmė streikuoti vidaus organai.
Biologinius vaistus juos vartojantieji vadina išsigelbėjimu. Užtenka vos vienos injekcijos, po kurios skausmai nuslopsta, o neretai ir visai išnyksta. Juos vartodamas nuolat ligonis jaučiasi lyg būtų sveikas, gali dirbti, gyventi visavertį gyvenimą ir negalvoti apie gresiančią fizinę negalią.
Neįgalumas – našta sau ir valstybei
Jau kelerius metus G.Paltanavičius kartu su bendražygiais siekia, kad kaulų ir raumenų ligos, tarp kurių ir įvairios artrito formos, būtų įtrauktos į mūsų šalies prioritetinių ligų sąrašą, šalia onkologinių, širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų. Tai reikštų ir didesnį finansavimą, vadinasi daugiau sergančiųjų artritu galėtų gauti naujausius biologinius vaistus, kurie sugrąžina darbingumą ir visavertį gyvenimą.
Nustatyta, kad pusė visų nedarbingumo pažymų išrašoma būtent kaulų-raumenų ligomis sergantiems žmonėms. Apie pusė visų profesinių susirgimų atvejų diagnozuojama dėl šių ligų. Jomis sergantieji keturis kartus dažniau tampa fiziškai neįgalūs.
Pasak G.Paltanavičiaus, valstybė dėmesį turėtų sutelkti ne į pašalpų mokėjimą jau neįgaliais tapusiems ligoniams, o į gydymą ankstyvojoje ligos stadijoje. Esą svarbu išsaugoti šių žmonių darbingumą, o tai įmanoma tik skiriant didesnį finansavimą biologiniams vaistams pirkti.
„Mūsų gydymas kainuoja brangiai, bet invalidumas dar brangiau. Jei gydytum biologiniais vaistais, žmogus galėtų dirbti, valstybė sutaupytų pinigų. Daugelis tai supranta, bet niekas nesiima kontroliuoti šio proceso. Vaistus perka Sveikatos apsaugos ministerija ir taupo, o neįgaliesiems pašalpas moka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Apie tai, kad jei būtų nupirkta brangesnių vaistų, kitai ministerijai nebereikėtų skirti didelių sumų pašalpoms, niekas negalvoja“, - problemą įvardijo G.Paltanavičius.
Skaičiuojama, jog vien dėl kaulų-raumenų ligų valstybė kasmet praranda apie 1,8 mlrd. litų.
