Susirgęs asmuo per paskutiniąsias 10 dienų iki ligos požymių
atsiradimo nebuvo išvykęs į užsienį, nesinaudojo Lietuvoje esančių
vandens pramogų parkų, sporto klubų ir kitų apgyvendinimo paslaugas
teikiančių objektų paslaugomis, teigiama Užkrečiamųjų ligų ir AIDS
centro (ULAC) pranešime.
2012 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 9 šios ligos atvejai.
Susirgimai legionelioze mūsų šalyje nėra dažni, per paskutinius
aštuonerius metus (2006-2013 m.) Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų
valstybės informacinėje sistemoje buvo užregistruoti 22 šios ligos
atvejai.
Ši ūminė infekcinė liga pasireiškia ūminės pneumonijos ar
ūminės respiracinės ligos požymiais. Jai būdingos dvi kliniškai ir
epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji - Legionierių
liga, kuriai būdingas karščiavimas, raumenų skausmai, kosulys,
plaučių uždegimas ir antroji - Pontiako karštligė, pasižyminti
lengvesne eiga be pneumonijos.
Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia Legionella
pneumophila bakterijos.
Žmogus šiomis bakterijomis užsikrečia aerogeniniu būdu,
įkvepiant aerozolio (smulkių lašelių), kuriame yra ligos sukėlėjų.
Legionella bakterijų randama natūralioje ir žmogaus sukurtoje
aplinkoje: upių, ežerų, vandentiekio vandenyje. Vandens sistemose
nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas joms daugintis.
Palankiausia tam vandens temperatūra yra 20 - 45 laipsniai
Celsijaus, žemesnėje nei 20 ir aukštesnėje nei 45 laipsnių
temperatūroje legionelės nesidaugina.
Dažniausiai Legionella bakterijų randama oro kondicionieriuose,
aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse bei baseinuose.
Šiai infekcijai jautresni vyresnio amžiaus žmonės.