Susirgęs asmuo per paskutiniąsias 10 dienų iki ligos požymių atsiradimo nebuvo išvykęs į užsienį, nesinaudojo Lietuvoje esančių vandens pramogų parkų, sporto klubų ir kitų apgyvendinimo paslaugas teikiančių objektų paslaugomis, teigiama Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) pranešime.
2012 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 9 šios ligos atvejai. Susirgimai legionelioze mūsų šalyje nėra dažni, per paskutinius aštuonerius metus (2006-2013 m.) Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje buvo užregistruoti 22 šios ligos atvejai.
Ši ūminė infekcinė liga pasireiškia ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos požymiais. Jai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji - Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, raumenų skausmai, kosulys, plaučių uždegimas ir antroji - Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne eiga be pneumonijos.
Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia Legionella pneumophila bakterijos.
Žmogus šiomis bakterijomis užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio (smulkių lašelių), kuriame yra ligos sukėlėjų.
Legionella bakterijų randama natūralioje ir žmogaus sukurtoje aplinkoje: upių, ežerų, vandentiekio vandenyje. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas joms daugintis.
Palankiausia tam vandens temperatūra yra 20 - 45 laipsniai Celsijaus, žemesnėje nei 20 ir aukštesnėje nei 45 laipsnių temperatūroje legionelės nesidaugina.
Dažniausiai Legionella bakterijų randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse bei baseinuose.
Šiai infekcijai jautresni vyresnio amžiaus žmonės.
