Šventinio šurmulio palydovė – depresija. Kaip jos išvengti?

Kalėdų bei Naujųjų metų šventės dovanoja ne tik puikią nuotaiką ir gerumo jausmą. Nemažą dalį žmonių apima nepaaiškinamas liūdesys, nuovargis, tuštuma. Praūžus šventiniam šurmuliui, grįžus į kasdienį darbo ritmą, grįžta ir gera nuotaika. Per linksmybes užklumpantį liūdesį psichologai vadina šventine depresija.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jan 2, 2014, 12:44 PM, atnaujinta Feb 18, 2018, 1:03 AM

Kaip ją atpažinti? Iš pradžių žmonės tampa kiek nepakantūs skubėjimui, dovanų pirkimo maratonui, mašinų bei žmonių spūstims. Netikėtai tai virsta depresija, kuri tęsiasi apie dvi savaites.

„Iš pradžių tai ne depresija, o tiesiog nemalonus įtampos jausmas. Švenčių dienos tampa nebe poilsio bei atsipalaidavimo periodu, bet švenčių perdozavimu. O visi perdozavimo atvejai yra pavojingi“, – aiškino depresijos ir nerimo formas tiriančio instituto Milane (Italija) viceprezidentas psichiatras Claudio Mencacci.

Moterims pavojingos dienos

Šventinė depresija gali apimti visus, nepaisant amžiaus ir lyties. Ji pasireiškia net vaikams. Giminaičių gausa, kelias dienas trunkantys šventiniai ritualai yra malonūs. Tačiau tai sukelia ir nerimą, kuris yra viena depresijos priežasčių. Pavojingiausios yra pirmosios švenčių dienos. Tuomet daugelį apima sumišimas, gali ištikti net panikos priepuoliai.

Ši būsena dažniau pasireiškia moterims, kurios privalo rūpintis darbu, namais, vaikais, senyvais tėvais. Papildomi pirkinių, šventinio stalo ruošimo, taip pat svečių priėmimo rūpesčiai gali skatinti šventinę depresiją.

Be to, moterų nuotaikai labiau įtakos turi ir metų laikų kaita. Žiemą dienos trumpos, mažai saulės šviesos, šalta, todėl dažniau apima nepagrįstas liūdesys, melancholija, energijos trūkumas ir vienatvės troškimas.

Susitikimai - ne tik džiaugsmas, bet ir įtampa

Nors šventės, atrodytų, turi dovanoti daug laimės, džiaugsmo, realybėje nuolatinis buvimas tarp žmonių, kuriuos švenčių metu privalu aplankyti ar priimti savo namuose, paverčia šį periodą psichologiškai įtemptu. Šiuo metu reikia susitikti su daugybe žmonių, kurių dažniausiai nematome ištisus metus. O tai neišvengiamai sukelia nuobodžių ar keblių situacijų.

Jei svečius tenka priimti namuose – dar pavojingiau. Nes taip prarandama asmeninė aplinka, intymumas. O smegenys priverstos įtemptai dirbti, kad sugebėtume greitai prisitaikyti prie įvykių. Šventinei depresijai įtakos turi ir cheminiai organizmo veiksniai. Dirbant pasigamina daugiau kortizolio ir adrenalino, o atostogos tampa priverstiniu sustojimu, kurį kūnas jaučia kaip tuštumą.

Būtina kasdien atsipalaiduoti

„Švenčių chaose reikėtų pasilikti ir asmeninės erdvės“, – pataria psichiatras C.Mencacci. Jis ragina nepamiršti kasdienių atsipalaidavimo įpročių. Nesaikingas maisto, gėrimų vartojimas ne tik apsunkina skrandį, bet ir sutrikdo miego ritmą. O tai kelia nerimą ir turi neigiamos įtakos nuotaikai.

Jei tik įmanoma, geriausia išeitis yra bent trumpam „atsijungti“ nuo šventinio šurmulio ir pabūti vieniems arba tik su mylimais žmonėmis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.