Šios moterys gimdų neturėjo nuo gimimo arba joms šis organas
buvo pašalintas dėl gimdos kaklelio vėžio. Daugumai jų yra virš
30 metų.
Moterys pačios sutiko dalyvauti pirmame tokio pobūdžio
eksperimente, kuriuo siekiama nustatyti, ar donorės gimdą
nešiojančios moterys gali sėkmingai išnešioti vaisių ir
susilaukti savo kūdikio.
Tokių gyvybiškai svarbių organų kaip širdis, kepenys ir
inkstai persodinimas atliekamas jau kelis dešimtmečius. Chirurgai
vis dažniau imasi rankų, veido ir kitų kūno dalių, kurie gali
pagerinti paciento gyvenimo kokybę, persodinimų. Gimdos persodinimai
– pirmieji turėtų būti laikini, tik leisiantys motinoms
susilaukti vaikų – šią ribą pastūmėja dar toliau ir kelia
naujų rūpesčių.
Anksčiau dvi gimdos persodinimo operacijos jau buvo atliktos
Turkijoje ir Saudo Arabijoje, tačiau recipientės kūdikių
nesusilaukė. Britanijos, Vengrijos, JAV ir kitų šalių mokslininkai
taip pat jau planuoja atlikti panašias operacijas, tačiau Švedijos
medikai kol kas šioje srityje yra pažangiausi.
„Tai naujo pobūdžio chirurgija, – sakė Dr. Matsas
Brannstromas (Matsas Branstriomas) iš Geteborgo. – Neturime
vadovėlių, iš kurių galėtumėme mokytis“.
Projektui vadovaujantis Dr.M.Brannstromas yra Geteborgo
universiteto Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjas. Kitą
mėnesį jis su kolegomis ves pirmą pasaulyje seminarą apie gimdos
persodinimą ir netrukus turėtų paskelbti mokslinį straipsnį šia
tema.
Pasak M.Brannstromo, visos devynios gimdos recipientės jaučiasi
gerai. Daugeliui jų po šešių savaičių nuo persodinimo įvyko
mėnesinės – vienas iš požymių, kad jų gimdos yra sveikos ir
veikia gerai. Tik vienai moteriai po persodinimo buvo prasidėjusi
gimdos infekcija, kitos sulaukė nestiprios atmetimo reakcijos,
tačiau nė vienai iš pacienčių arba donorių intensyvios terapijos
po operacijų neprireikė, pridūrė jis. Visos jos po kelių dienų
išėjo iš ligoninės.