Mažamečių brolio ir sesers gydymo sėkmė pateko į medicinos istoriją

Sūnui Alantui persodinta donoro širdis, dukteriai Aurelijai dėl epilepsijos atlikta reta neurochirurginė operacija – Kaune gyvenantys Ingrida ir Arūnas Lisinskai dėl abiejų vaikų patyrė nemažai vargų. Dabar jie žino, kad viskas bus gerai, nors anksčiau tokie mažamečiai būdavo pasmerkti. Šių vaikų gydymo sėkmė jau pateko į Lietuvos medicinos istoriją.

Daugiau nuotraukų (1)

Danutė Jonušienė

Jan 26, 2014, 12:31 PM, atnaujinta Feb 17, 2018, 2:30 AM

Neurochirurginę operaciją patyrusi šešiametė Aurelija pagaliau gali išsimiegoti.

Tai daug vilties teikiantis ženklas, kad mažametė ims kalbėti, orientuotis erdvėje, einančios jos nebereikės vesti už rankos.

Sparčiai gerėjančia dukters būkle džiaugiasi jos tėvas A.Lisinskas, nei dieną, nei naktį nesitraukiantis nuo jos palatoje.

„Nors Aurutė dar elgiasi kaip dvejų metų vaikas, ją reikia pamaitinti, po operacijos ji jau siekė šaukšto, tapo ramesnė“, – pasakojo A.Lisinskas.

Sunkia epilepsijos forma sergančiai mažametei nepadėjo nei stiprūs vaistai nuo traukulių, nei maksimalios jų dozės – dėl priepuolių jos vystymasis smarkiai atsiliko. Aurelija nustojo kalbėti, ją reikėdavo maitinti, ji sunkiai valdė savo emocijas.

„Linkiu kiekvienam tėvui nežinoti ir nematyti, kaip atrodo epilepsijos priepuoliai. Geriau nepatirti tų akimirkų, kai tavo vaikui naktį pasidaro bloga, kūnas ima tirtėti, o tu niekuo negali padėti“, – prisimena kaunietis.

Priepuoliai pasikartodavo dažnai – jie trukdavo iki 10 minučių.

Jiems pasibaigus mergaitė būdavo išsekusi.

Dažnėjant priepuoliams, smarkiai nukentėjo šešiametės pažintinė raida – encefalograma rodė beveik nuolatinę bioelektrinę epilepsinę būklę lėtojo miego metu.

Operacija buvo vienintelė viltis išgelbėti Aureliją nuo traukulių.

Aurelija – viena iš nedaugelio šalies vaikų, kuriems atskirta galvos smegenų pusrutulius siejanti didžioji jungtis. Mergaitė serga išplitusia epilepsija, tokia jos forma, kai nėra aiškaus ligos židinio galvos smegenyse.

Reta operacija (kaliozotomija) sėkmingai atlikta 2013-ųjų gruodžio 10-ąją Vaikų ligoninėje.

Tokių operacijų griebiamasi, kai ligos priepuolių nebeįmanoma pašalinti medikamentais.

Kur kas dažniau operacijos sergantiems epilepsija atliekamos, kai norima sunaikinti vienoje vietoje randamą ligos židinį.

Aureliją operuojantys chirurgai siekė stabdyti epilepsijos plitimą smegenyse.

Operaciją kartu su Vaikų ligoninės neurochirurgu Ramūnu Raugalu atlikęs Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos docentas Saulius Ročka pripažino, kad kuo sudėtingesnis gydymas, tuo didesnė komplikacijų tikimybė.

„Atliekant kaliozotomiją būna daug rizikos. Juk suardomi ryšiai tarp smegenų pusrutulių, o tai gali paveikti mąstymą, atmintį. Kita vertus, žinant sunkią paciento būklę, renkamasi mažesnė blogybė iš dviejų“, – pripažino gydytojas S.Ročka.

Beveik tris valandas trukusi sudėtinga operacija baigėsi laimingai, mergaitė sveiksta, tačiau jai dar ilgai bus reikalinga reabilitacija, įvairių specialistų pagalba.

Vaikų ligoninės neurologė Asta Judickienė pripažino, kad labai svarbu laiku atlikti tokią operaciją. Kuo ilgiau delsiama, tuo labiau nukenčia vaiko pažintinės funkcijos.

Epilepsijos priepuoliai ypač žalingi bręstančio nepilnamečio smegenims, nes trikdo pažintinių funkcijų raidą.

Anksčiau tokiems vaikams galėdavo padėti tik užsienio medikai.

Yra puikių pavyzdžių, kaip svetur operuoti nepilnamečiai iš Lietuvos ilgainiui užmiršdavo, kas yra traukuliai.

Neseniai devynmetis berniukas, kuris daug metų buvo gydomas Vaikų neurologijos skyriuje, grįžo iš Vokietijos, kur jam buvo atlikta neurochirurginė operacija.

Iki operacijos paauglio būklė buvo varginanti – padažnėjus traukuliams, jis nustojo kalbėti, atsirado mokymosi sunkumų, pykčio ir agresijos priepuolių.

Tik iš vaiko žvilgsnių, jo veido mimikos medikai suprasdavo, ką devynmetis norėdavo pasakyti, jis tylėdavo ir kalbinamas, todėl nereaguodavo klausiamas: „Kaip tu gyveni?“

Po kelionės į Vokietiją paauglys pravėrė kabineto duris ir sklandžiai prabilo: „Laba diena, aš grįžau.“ Ta diena gydytojai A.Judickienei tapo didžiausia švente.

Tokio pagerėjimo gydytoja linki ir Aurelijai, kurią traukuliai kankina nuo mažumės.

Mergaitei buvo vos pusantrų metų, kai tėvus užklupo pirmieji įtarimai, kad kažkas negerai. Ramybės jiems nedavė retkarčiais drebanti viena dukters ranka.

Iš pradžių tėvai ramino save, kad taip atsitinka vaikui susijaudinus.

Bet rankos drebėjimas kartojosi vis dažniau, ir Aurelija atsidūrė Kauno klinikose. Kai sulaukė antrojo gimtadienio, mergaitei buvo nustatyta epilepsija. Ši žinia buvo netikėta jauniems tėvams.

Vėliau juos prislėgė ne tik Aurelijos, bet ir sūnaus Alanto, kuris gimė ketveriais metais vėliau nei duktė, liga. Tėvai ilgai sielvartavo, nežinodami, ar jis liks gyvas.

Antrąjį žmonos nėštumą lydėjo gydytojų įspėjimas.

Paskutinėmis nėštumo savaitėmis paaiškėjo, kad vaisius turi širdies defektą.

Jau keturių dienų naujagimiui medikai bandė koreguoti jo širdies vožtuvą, o vėliau plėtė aortą.

Tai šiek tiek palengvino berniuko būklę, bet gydytojai neslėpė – būtina persodinti širdį.

Tai pavyko padaryti 2012-ųjų birželį. Alantui buvo vos 3,5 mėnesio, kai jo krūtinėje ėmė plakti svetima širdis.

Šiai operacijai vadovavo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas Virgilijus Tarutis. Alantas – mažiausias toks pacientas Baltijos šalių medicinos istorijoje.

Neseniai berniukui sukako metai ir septyni mėnesiai. Nuo bendraamžių jis skiriasi tiktai tuo, kad turi vartoti imunitetą slopinančius vaistus. Jie būtini, kad organizmas neatmestų donoro širdies.

„Mes su žmona nežinome, kas yra gyventi be ligų, auginti sveikus vaikus. Gal todėl mums lengviau ištverti sunkumus. Jeigu augtų sveiki vaikai ir staiga juos užkluptų tokios sunkios ligos, nežinotume, ką daryti“, – atvirai kalbėjo A.Lisinskas.

Dabar Alantas jaučiasi kur kas geriau negu jo sesuo Aurelija, nors prieš pusantrų metų berniukas atrodė pasmerktas – niekas negalėjo pasakyti, kada atsiras tinkama donoro širdis.

„Vieną vaiką ištraukėme iš bėdos, dabar traukiame kitą.

Manau, kad mums pavyks“, – atsisveikindamas tikino A.Lisinskas.

Medikai jau gali išlaisvinti iš epilepsijos gniaužtų

Epilepsija – lėtinė liga, kuriai būdingi pasikartojantys traukulių priepuoliai, tam tikri asmenybės pakitimai.

Liga išsivysto dėl įvairių priežasčių: sutrikusio galvos smegenų vystymosi, kraujo išsiliejimo į smegenis ar deguonies trūkumo gimimo metu, smegenų auglių ar medžiagų apykaitos sutrikimų, įgimtų ligų, traumų, apsinuodijimo, meningito, encefalito.

Gydant epilepsiją dažniausiai stengiamasi traukulius malšinti vaistais, kai tai nepadeda, atliekama operacija, šalinami židiniai smegenyse. Smegenų pusrutulių didžiosios jungties atskyrimas (kaliozotomija) yra reta operacija – siekiama užkirsti takus, kuriais plinta traukulius sukeliantys impulsai.

Lietuvoje kasmet dėl epilepsijos chirurginiu būdu galėtų būti gydoma 20–30 pacientų – ir suaugusiųjų, ir vaikų.

2013 metais vien Vilniuje buvo atliktos šešios tokios operacijos: penkios – suaugusiam žmogui ir viena – vaikui.

Epilepsija sergantys vaikai nėra pasmerkti. Atlikus neurochirurginę operaciją neurologų, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų, psichologų ir specialiųjų pedagogų prižiūrimi mažieji pacientai gali normaliai augti ir mokytis.

Iki šiol sunkia epilepsijos forma sergantys vaikai operuoti būdavo siunčiami į užsienio klinikas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.