Įveikti žiemos negalias padeda ir senolių patikrinti metodai

Kokie vaistai žiemą praverstų namų vaistinėlėje ir kada juos geriau vartoti? O gal galima apsieiti be vaistų?

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jan 29, 2014, 7:48 AM, atnaujinta Feb 16, 2018, 11:47 PM

Vaistų nuo karščiavimo reikėtų visuomet turėti namų vaistinėlėje. Jie ne tik mažina temperatūrą, bet ir pasižymi uždegimą slopinančiu, skausmą malšinančiu poveikiu. Tačiau medikamentų nereikėtų vartoti savo nuožiūra. Geriau visada pasikonsultuoti su specialistu.

Kokie vaistai žiemą praverstų namų vaistinėlėje ir kada juos geriau vartoti? O gal galima apsieiti be vaistų?

Vaistinėje gali apsisukti galva

Karščiavimą slopinančių vaistų pasirinkimas – didelis. Visi jie veikia panašiai, bet skiriasi jų stiprumas, veikimo trukmė, nepageidaujami reiškiniai, vartojimo būdas.

Į vaistų nuo karščiavimo sudėtį paprastai įeina viena iš šių veikliųjų medžiagų – paracetamolis, ibuprofenas arba acetilsalicilo rūgštis, kitaip – aspirinas.

Bet aspirino ir ibuprofeno nerekomenduotina vartoti jautrų skrandį turintiems žmonėms, aspirinas netinka jauniems pacientams – vaikams ir paaugliams.

Yra įvairių formų vaistų – geriamųjų tablečių, tirpiųjų tablečių, žvakučių, mišinių karštiesiems gėrimams ruošti.

Karštuosius gėrimus, į kuriuos įeina keletas veikliųjų medžiagų, reikia gerti tuomet, kai pasireiškia ne vienas, o keletas peršalimo simptomų – aukšta temperatūra, sloga, kosulys.

Jei tik pakyla temperatūra arba tik užklumpa sloga, geriau rinktis vaistus iš vieno komponento – malšinančius tik kosulį ar slogą arba mažinančius temperatūrą.

Kada malšinti temperatūrą?

Pirmiausia reikėtų pasimatuoti temperatūrą. Pakilusi kūno temperatūra rodo, kad organizmas pats kovoja su liga. Kartais tereikia leisti jam tai daryti.

Vaistus nuo karščiavimo rekomenduojama gerti tada, kai temperatūra viršija 38 laipsnius Celsijaus. Jei ji žemesnė, gerkite vaistažolių arbatos su medumi, vartokite vitamino C ir gulėkite lovoje.

Jeigu kūno temperatūra pakyla iki 39-40 laipsnių, tai jau pavojingas signalas. Būtina kviesti gydytoją, gerti karščiavimą mažinančius vaistus.

Naudingos papildomos priemonės

Karščiuojant reikia gerti daug šiltų skysčių – prakaitavimą skatinančios, atsikosėjimą lengvinančios, uždegimą mažinančios arbatos. Pavyzdžiui, aviečių, liepų žiedų, ramunėlių, šeivamedžių arba jų mišinių.

Jei žmogus gydosi pats, turėtų atidžiai perskaityti vaistų informacinį lapelį ir laikytis jame pateiktų nurodymų. Negalima didinti vaistų dozės, gerti juos dažniau nei nurodyta, vartoti keletą tokio pat poveikio medikamentų.

Daugiau vaistų – dar nereiškia geriau. Taip tik be reikalo apkraunamas organizmas, daugiau darbo turi kepenys.

Pirkdami vaistus nuo peršalimo ar gripo būtinai pasakykite vaistininkui, jei esate kam nors alergiškas arba vartojate kokius nors kitokius vaistus, net nebūtinai nuo peršalimo. Pavyzdžiui, kai kurių kompleksinių vaistų nuo peršalimo, lašiukų nuo slogos, kuriuose yra pseudofedrino, vartoti negalima, jeigu dabar ar prieš keletą savaičių vartojote vaistus nuo kai kurių nervų ligų – depresijos, Parkinsono ligos.

Savarankiškai gydytis peršalimo nepatartina ir žmonėms, sergantiems kepenų, inkstų, širdies ligomis, turintiems padidėjusį kraujo spaudimą, sergantiems skydliaukės ligomis, diabetu, glaukoma, lėtiniu bronchitu.

Neskubėkite iš namų

Viena dažnų klaidų - kai žmonės išgeria vaistų, palaukia, kol nukris temperatūra, ir išeina į darbą. Sunegalavus reikėtų bent kelias dienas pagulėti lovoje, gerti arbatą, gerai išsimiegoti, dažnai vėdinti patalpas.

Be gydytojo priežiūros patys nesigydykite antibiotikais. Nesvarbu, kad anksčiau jų buvo paskyręs gydytojas. Net jei jums ir atrodo, kad simptomai panašūs, antibiotikai kartais gali labiau pakenkti nei padėti.

Jeigu gydantis per tris dienas būklė nepagerėja, liga neatslūgsta, temperatūra nekrinta, kreipkitės į gydytoją.

Kas padeda įveikti slogą?

Populiariausi yra purškalai arba lašai į nosį, mažinantys nosies gleivinės paburkimą ir leidžiantys skysčiams lengviau pasišalinti. Bet neįpraskite jų vartoti per dažnai ir per ilgai, nes gali išsivystyti pripratimas, sausėti nosies gleivinė. Paprastai tokias priemones rekomenduojama naudoti ne ilgiau kaip penkias dienas.

Lašų ar purškalų į nosį reikėtų stengtis naudoti kuo mažiau. Verčiau plauti nosį specialiu jūros druskos tirpalu, daryti inhaliacijas.

Jei nosies gleivinė džiūsta, yra sudirgusi, galima naudoti specialius aliejus arba tepalus, tinka ir preparatai su jūros druska nosies higienai palaikyti.

Į nosį nerekomenduojama lašinti česnakų, svogūnų ar kitų sulčių. Tai gali pažeisti, sudirginti nosies gleivinę. Česnakus ar svogūnus naudinga tiesiog valgyti.

Jei kamuoja gerklės skausmas ir kosulys

Gerklės skausmą reikėtų gydyti priklausomai nuo jo pobūdžio. Kai gerklė yra vos paraudusi, šiek tiek perši, nemalonius pojūčius numalšins pastilės su augalų ekstraktais – šalavijų, mėtų, eukaliptų arba su medumi, vitaminu C.

Jeigu skausmas stiprus, reikia ir stipresnių priemonių – pastilių, purškalų, tirpalų skalavimui. Tai gali būti augaliniai arba cheminiai vaistai. Šios priemonės dezinfekuoja, naikina mikrobus, grybelius, malšina skausmą, uždegimą.

Taip pat profilaktiškai gerklę galima skalauti ramunėlių, medetkų nuoviru.

Labai svarbu panaudojus bet kokią priemonę nuo gerklės skausmo bent valandą nieko negerti ir nevalgyti, kad spėtų pasireikšti gydomasis ir dezinfekuojamasis priemonės poveikis.

Kosulio gydymas priklauso nuo to, sausas jis ar drėgnas. Paprastai pirmiausia kosima sausai, vėliau, dažniausiai po 2-3 dienų, kosulys tampa drėgnas.

Užsitęsęs sausas kosulys, kai žmogus negali atsikosėti, gali labai varginti, trukdyti miegoti. Tuomet reikalingi jį slopinantys vaistai. Padeda ir šiltas pienas su medumi.

Kai kosulys tampa drėgnas, atsikosima gleivėmis, reikalingi vaistai, skystinantys gleives ir lengvinantys atsikosėjimą. Tokiu atveju veiksmingi ir populiarūs preparatai su augalinėmis medžiagomis – gebenėmis, čiobrelių ekstraktu.

Kosinčiam žmogui reikia gerti daug skysčių, nes jie skystina gleives. Tam tinka vaistažolių arbatos – anyžių, pankolių, raktažolių, saldymedžio, čiobrelių, pušų pumpurų – arba jų mišiniai.

Prisiminkite senolių metodus

Nepelnytai pamiršta priemonė - kvėpavimas garais, kuriuose yra gydomųjų medžiagų. Tai efektyvus ir neturintis šalutinio poveikio gydymo metodas.

Jis geras tuo, kad, kvėpuojant per nosį, burną, gydančios medžiagos gali patekti į gilesnes gerklės, nosies ertmes, o tai ne visuomet pavyksta naudojant purškalus ar lašiukus, čiulpiant tabletes.

Inhaliacijoms galima naudoti šalavijų, mėtų, eukaliptų, pušų pumpurų ekstraktus arba šių vaistažolių nuovirus.

Gerklei tiks ramunėlių, medetkų nuoviro inhaliacijos.

Naudingos ir karštos vonelės kojoms, ypač ligos pradžioje. Vonelėms taip pat galima naudoti įvairias vaistažoles, druską.

Atsikosėjimą ir kvėpavimą lengvina ir tepalai, kuriais reikia įtrinti krūtinės ląstą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.