Jeigu ne vilniečių Aleksandro (62 m.) ir Anos (57 m.) Ciupijų kelionė į Indiją praėjusių metų pabaigoje, Mosarafas gal niekada nebūtų pažinęs Lietuvos. Tuomet gimtinėje viešėjęs indas „Stiklių“ bendraturčiams parodė ajurvedos rojų.
Lengvumas, švari galva, atvirumas įspūdžiams ir jausmams – atrodė, kad grįžo antra jaunystė. Tokiais atsiliepimais dalijosi A.Ciupijus apie savo patirtį Indijoje, kai stiprino sveikatą pas M.Ali.
Po dviejų savaičių vilnietis verslininkas pasijuto lyg naujai gimęs. Masažai su aliejumi, procedūros su ryžiais, žolelėmis, kokosų pienu, žolelių antpilai, arbatos ir ypatingos sriubos greitai padėjo pamiršti nuovargį.
Kaip rašoma "Lietuvos ryto" priede "Gyvenimo būdas", A.Ciupijų ypač sužavėjo marmos masažas. Tai skausminga, bet labai naudinga procedūra.
Išbandę indų mediko sveikatingumo programą, Ciupijai liko taip sužavėti, kad ėmė įkalbinėti M.Ali atidaryti SPA centrą „Stiklių“ viešbutyje Vilniuje. O šią savaitę indų medikas jau viešėjo Vilniuje.
Kuklus M.Ali nemėgsta didžiuotis, kad pas jį lankosi karališkosios šeimos nariai, modeliai, aktoriai. Mano susitikimas su juo prasidėjo nuo praktinės pamokos. Svečias patikino, kad jam lengviau parodyti, kaip dirba, nei dėstyti sausą medicinos teoriją.
Paėmęs mane už rankos ir suskaičiavęs pulso tvinksnius, paprašęs parodyti liežuvį, apžiūrėjęs akių raineles gydytojas M.Ali aiškino, kad jam svarbu pajusti kiekvieną žmogų.
Jis nemėgsta specialistų, kurie konsultuodami netgi neprisiliečia prie paciento, nes visą dėmesį sutelkia į diagnostinius tyrimus.
Daug akademinių titulų turintis medikas ne kartą savo praktikoje įsitikino, kad vartant ligos istoriją ir tyrimų rezultatus galima nepastebėti esminio dalyko – kaip žmogus jaučiasi. Išblyškusi oda, paraudusios akys, apnašos ant liežuvio, sūrus prakaito kvapas – tai gali būti lėtinio nuovargio ženklai.
„Kiek per dieną išgeriate vandens?
Ar turėjote operacijų, ar sirgote kokia nors infekcine liga? Ar skundžiatės galvos skausmais? Atsipalaiduokite, pasuksiu kaklą. Jaučiate, kaip raumenys įsitempę? Ar dabar galvoje šiek tiek šviesiau?“ – klausė gydytojas ir neskubėjo berti medicinos terminų.
Kai jautrūs jo pirštai spūstelėjo kaklą, man iš akių pasipylė ašaros.
„Matote, siųsdamas skausmo signalus pats kūnas nurodo, kur silpnoji vieta, tik mokėkime tai perskaityti“, – pamokė mane M.Ali.
Jis buvo teisus – man surambėjusį sprandą pastaruoju metu mausdavo vis dažniau.
Indų gydytojui nereikėjo jokių kompiuterinės tomografijos nuotraukų, jo pirštai buvo kaip neregio, kuris „mato“ lytėdamas.
Ne veltui vienas talentingiausių roko operų kūrėjų britų kompozitorius Andrew Lloydas Weberis rašė apie savo apsilankymą pas M.Ali: „Šis gydytojas apie negalavimus pasako viską, ko tu nenori išgirsti. Bet jis pasako ir tai, kodėl liga išsivystė ir kaip įmanoma ją išsigydyti.“
Daug kančių regėjęs gydytojas nesipuikuoja savo profesija. Himalajuose įkūręs labdaros kliniką jis stengiasi padėti neturtingiems žmonėms be atlygio. Dažniausiai tai būna pagyvenę žmonės, taip pat jaunos šeimos su mažais vaikais, pasmerktais likti neįgaliais. „Jie kenčia nuo cerebrinio paralyžiaus, autizmo, epilepsijos – šių ligų medicinos mokslas dar negali išgydyti, bet aš jiems padedu, nes be mano pagalbos jų niekas nesiimtų gydyti.
„Kaimo žmonės dažnai neturi į ką kreiptis, todėl aš padedu jiems išsivaduoti iš skausmų. Matau jų akyse dėkingumą, džiaugsmo ašaras – tikram gydytojui nieko daugiau nereikia, tik klausytis širdies ir eiti ten, kur veda pašaukimas.“
M.Ali bent dukart per metus lankosi Indijoje.
Su žmona jis užaugino du sūnus, kurių vienas tapo kamieninių ląstelių tyrinėtoju, o kitas Kembridžo universitete pasirinko humanitarinių mokslų doktorantūrą.
M.Ali daug metų paskyrė tyrinėdamas kaklo kraujagysles ir smegenų kraujotaką. Jo įsitikinimu, silpniausia žmogaus vieta – kaklas.
„Antikos poetas Homeras epe apie Odisėjo keliones aiškino, kad strėlei pataikius į Achilo kulną šį didvyrį gali bet kas mirtinai sužeisti. Bet nutrūkus Achilo sausgyslei žmogus negalės tik atsistoti ir paeiti.
O kaklo slanksteliams užspaudus kraujagyslę, ligonis ne tik skųsis galvos skausmais, bet ir negalės miegoti“, – priminė gydytojas, kad kaklo pažeidimai gali gerokai apkartinti gyvenimą.
Mosarafas gimė Indijoje, jo tėvas buvo gydytojas, tad sūnus nuo 12 metų irgi svajojo tapti mediku. Bet anksti tapęs našlaičiu jis baiminosi, kad nepavyks įgyvendinti savo svajonės.
Gabiam jaunuoliui pasisekė laimėti stipendiją studijuoti Maskvoje. Taip Mosarafas atsidūrė tuometės Sovietų Sąjungos sostinėje. Gavęs gydytojo diplomą, indas dar įstojo į Gydytojų tobulinimosi institutą Maskvoje, kad galėtų save paskirti mokslui.
1982 metais grįžęs į Indiją jis įkūrė kliniką. Garsas apie M.Ali nuvilnijo per visą Indiją, kai 1989 metais apie jį buvo sukurtas dokumentinis televizijos filmas.
M.Ali nepajėgė atsiginti pacientų, kurie miniomis plūdo prie jo namo. Vėliau gydytojas persikėlė į Honkongą, o nuo 1991 metų pradėjo dirbti vienoje Londono klinikų.
Likimas lėmė, kad indų gydytojas susitiko su Velso princu Charlesu, kuris labai domėjosi Rytų medicina ir stengdavosi išsiversti be tablečių.
„Princas man paliko didelį įspūdį, nes tai žmogus eruditas, kuris domisi ne tik medicina, bet ir ekologija“, – sakė M.Ali apie garbų pacientą, su kuriuo iki šiol sieja nuoširdi draugystė.
– Kodėl princas Charlesas tikina, kad jūsų darbai gali padaryti perversmą žmogaus gyvenime?
– Žmogus gali pasveikti be tablečių, injekcijų, pakanka sužadinti gyvybines jėgas, kurios padeda įveikti negalavimus. Sąmonė ir pasąmonė turi skirtingą kraujotaką. Mano moksliniai darbai skirti šiai problemai. Natūraliais metodais aš atkuriu kraujotaką, todėl pagerėja posmegeninės liaukos hipofizės kraujotaka, o tai lemia hormonų gamybą.
Pastaruoju metu į mane kreipiasi daug žmonių, patyrusių įvairias kaklo traumas. Tai gali būti ne tik nelaimingas atsitikimas, bet ir gimdymo traumos, kaklo išvaržos, susijusios su organizmo senėjimu, vadinamosiomis druskomis.
Atkūrus kraujotaką, žmogus pradeda geriau jaustis. Nebelieka skausmų, silpnumo, galvos svaigimo, prastos nuotaikos, lėtinio nuovargio, streso. Tai įmanoma padaryti gydomosiomis procedūromis, masažu, kai stimuliuojami biologiškai aktyvūs taškai. Šioje srityje dirbu daugiau nei 30 metų.
Net gyvūnai atlieka tam tikrus gydomuosius judesius, kurie jiems padeda išvengti išvaržų. Pasižiūrėkite, šunys ir katės rąžosi, tiesina nugarą, o visą dieną prie kompiuterio dirbęs žmogus vakare gulasi į lovą ir bijo dėl skausmo apsiversti ant kito šono. Ar tai gyvenimas? Tai kančia.
Yra keli veiksniai, padedantys išvengti ligų. Vienas jų – mityba. Daugelis žmonių neturi laiko pavalgyti, todėl stengiasi maistą kramtyti labai greitai, dėl to blogėja virškinimas, nes nepakankamai išsiskiria seilių.
Jei mityboje vyrauja daug saldumynų, angliavandenių, sunkiai virškinamų gyvūninės kilmės riebalų, gero nelauk. Nėra gerai, kai valgoma daug duonos, kuri kildinama mielėmis, – tai apsunkina organizmą. Mielės, kaip ir grybeliai, nėra naudingi. Tai svetimkūniai, nes organizmas pats turi naudingų bakterijų – tik reikia nepalikti jų be darbo.
Slogą taip pat įmanoma įveikti natūralios medicinos metodais. Daug pacientų skundžiasi dėl nepaaiškinamų priežasčių, nes neįmanoma atsakyti, kokios priežastys lemia prastą savijautą. Tokiems žmonėms taip pat įmanoma padėti.
– Kodėl susidomėjote sveikatingumo metodais?
– Man artimas požiūris, kad sveikatos neįmanoma susigrąžinti vien vaistais. Pasaulyje kur kas daugiau žmonių, kurie dar neserga, bet riba tarp sveikatos ir ligos labai trapi. Daugelis tokių negalavimų kaip nuovargis, prislėgta nuotaika, apatija yra subjektyvūs.
Mes neturime būdų laboratorijose išmatuoti šių negalavimų, nes tai funkciniai sutrikimai, neturintys organinių pakitimų. Net daugelis virškinimo sutrikimų yra susiję su gyvenimo būdu ir įpročiais, kurių atsikračius viskas būna gerai.
Turėtume kur kas daugiau skirti dėmesio ligų prevencijai, nes tokia pagalba efektyvesnė ir pigesnė. Kiekvieno išsilavinusio žmogaus pareiga – mokėti sau padėti.
– Jei kamuoja bloga nuotaika, ar tai jau ligos ženklas?
– Aš sukūriau sveikatinimo sistemą, kaip tokiais atvejais padėti. Prieš 24 metus pirmą kartą surinkau grupę žmonių, su kuriais Himalajuose patraukiau į kalnus.
Per dvi savaites jie negavo nė vienos tabletės, bet grįžo namo sveiki.
Mintis apie tokį SPA centrą kalnuose kilo todėl, kad visi profesionalūs sportininkai, kuriems reikia ugdyti fizinę ištvermę, treniruojasi aukštikalnėse, kur būna išretėjęs oras.
Todėl organizmas būna priverstas prisitaikyti prie kitokių sąlygų.
– Ar Vilniuje lankotės pirmą kartą?
– Seniai norėjau čia atvažiuoti, bet sovietų laikais studijuojant Maskvoje tai nebuvo paprasta. Dabar norėčiau sugrąžinti laiką atgal. Džiaugiuosi, kad aš susipažinau su Aleksandru. Kartu steigsime SPA centrą, kuriame bus taikomi mano sukurti metodai.
– Daugeliui žmonių antsvoris yra rizikos veiksnys. Kaip galima jiems padėti?
– Vilniuje pradėsime nuo lieknėjimo programos, kuri trunka dvi savaites. Italijoje ši programa labai populiari, nes daugelis žmonių nesikankindami atsikrato svorio.
Programos esmė – gerinti virškinimą, padėti atsikratyti vidurių užkietėjimo, mažinti apetitą. Tai įmanoma taikant fizinius pratimus, kurie degina kalorijas, išskiriamas iš riebalų, taip pat mažinant organizmo rūgštinę terpę. Viduržemio jūros regione, kur mitybos pagrindą sudaro daržovės, mums tai nebuvo sunku padaryti.
Dar vienas žingsnis – gerinti galvos smegenų kraujotaką, reguliuoti hormonų pusiausvyrą, nes nuo to priklauso gliukozės kiekis kraujyje.
Kai žmonės gerai jaučiasi, dingsta potraukis prie saldumynų, jie nesikankina, kad nevalgo šokolado.
Daug dėmesio skirsime masažui, nes tai padeda užmiršti lėtinį nuovargį, apatiją. Mano programos esmė nėra dieta, kuri varžo žmogaus pasirinkimą.
Dieta negali tęstis iki gyvenimo pabaigos, naudingiau ugdyti naujus įpročius, keisti gyvenimo būdą.
Žmogaus organizmas unikalus. Gydytojas tik gali padėti. Dar medicinos tėvu vadinamas Hipokratas rašė, kad nereikia pervertinti gydymo, nes svarbiausią vaidmenį atlieka natūralios organizmo apsauginės jėgos.
Mano patirtis rodo, kad antsvoris auga ne tik dėl mitybos. Kūno masė gali didėti ir dėl hormonų veiklos.
Pavyzdžiui, vegetarai gali turėti didelį cholesterolio kiekį, nors maitinasi vien augaliniu maistu. Kai žmogų ištinka stresas, hormonus gaminančios liaukos taip pat nesnaudžia.
Turiu pacientų vegetarų, kurie kenčia nuo antsvorio. Jie net pieno nevartoja, bet jų kraujyje vis tiek būna didelis kiekis „blogojo“ cholesterolio. Indijoje apie 60 procentų gyventojų yra vegetarai, bet jie kenčia nuo cholesterolio. Tai susiję su stresu.
Mes, gydytojai, manau, negalime skirti vaistų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje, nes niekas neįrodė, kad cholesterolis yra mirtinai pavojingas, be jo organizmas neišsivertų. Kita vertus, turime patarti žmonėms, kaip vengti streso, nes stresas gali prišaukti mirtį.
– Kaip pats kovojate su stresu?
– Kai daug dirbu, nevartoju cukraus, druskos, negeriu kavos, nes tai dirgina nervų sistemą. Renkuosi žaliąją arbatą. Kasdien praktikuoju jogą, bent 10–15 minučių medituoju.
Kai būnu pavargęs, darau kvėpavimo pratimus – lėtai įkvepiu, tai turi trukti ne mažiau kaip šešias sekundes, tiek pat laikau užgniaužęs kvėpavimą, o vėliau lėtai iškvepiu. Tai taip pat trunka ne mažiau kaip šešias sekundes.
Tokiais ciklais po šešias sekundes įmanoma normalizuoti širdies darbą, sulėtinti pulsą, giliai atsipalaiduoti, atsikratyti nerimo, baimės.
Nuo nervinės įtampos man padeda ir toks savitaigos pratimas. Atsisėdu ant kėdės, nuleidžiu žemyn pečius, įsivaizduoju mintyse, kad iš pradžių atpalaiduoju vieną raumenį, vėliau kitą. Kai suima mieguistumas, užmerkiu akis ir pailsiu. Nėra nuodėmė ilsėtis.
– Ar po pietų einate nusnausti?
– Kai dirbu Londono klinikoje, pietauju namuose, nes netoli gyvenu. Jei pavalgęs turiu šiek tiek laiko, atsigulu ant sofos, ilsiuosi maždaug 10–15 minučių. Tai nepavadinsi miegu. Bet sugrįžęs į kliniką jaučiuosi žvaliai, lyg būčiau miegojęs gerą valandą.
Galima atsipalaiduoti ir sėdint prie kompiuterio, pavyzdžiui, sutelkus dėmesį į kaktą, į viršugalvį daryti kvėpavimo pratimus.
– Kodėl žmonės, net žinodami, kaip sau padėti, dažnai tingi reguliariai atlikti pratimus?
– Trūksta motyvacijos. Gydytojas turi būti kaip dvasininkas, kurio žodžiai kaip įstatymas. Kai kuriuos pacientus konsultuoju jau kelis dešimtmečius, ir jie patenkinti.
Turiu daug mokinių Indijoje ir Londone. Tad tikiu, kad tokių sekėjų sutiksiu ir Lietuvoje.