Profesoriaus A.Marcinkevičiaus darbai įamžinti nuotraukose

Šalia skausmo ir mirties - viltis ir stebuklingas išsigelbėjimas. Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos akademikas 92 metų Algimantas Marcinkevičius, kurio gyvybė užgeso vasario 19-ąją, paliko ryškų pėdsaką šalies medicinos istorijoje. Vilniečiui fotomenininkui Petrui Katauskui teko dirbti kartu su profesoriumi A.Marcinkevičiumi. Jo archyve – sustabdytos akimirkos, fiksuojančios susikaupimą, nuovargį, baimę, džiaugsmą. Tai nepagražinta istorija apie širdies chirurgijos raidą Lietuvoje, kuri neįsivaizduojama be akademiko A.Marcinkevičiaus.

A.Marcinkevičius išugdė daug gabių medikų.<br>P.Katausko nuotr.
A.Marcinkevičius išugdė daug gabių medikų.<br>P.Katausko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Feb 19, 2014, 4:42 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 3:09 AM

„Tada viskas atrodė kaip kosmosas – daug vamzdelių, įvairios medicininės įrangos”, – apie pirmąją savo darbo dieną tuometėse Antakalnio klinikose kalbėjo P.Katauskas.

Jį pakvietė dirbti profesorius A.Marcinkevičius, vadovavęs Širdies ir kraujagyslių laboratorijai. Lietuvių chirurgų svajonė persodinti širdį atrodė kaip idėja, kuri nežinia, kada išsipildys.

1967 metais, kai Pietų Afrikos Respublikoje Christiaanas Barnardas pirmasis pasaulyje persodino donoro širdį, bet šis pacientas mirė. Nesėkmingos buvo ir kitų chirurgų pirmosios operacijos. Dėl to daug kur pasaulyje jos buvo pristabdytos, o Sovietų Sąjungoje – uždraustos. Bet lietuvių chirurgai nesėdėjo sudėję rankų, toliau eksperimentavo.

Pasiruošimas pirmajai širdies persodinimo operacijai Lietuvoje truko ne vienerius metus.

Iš tikrųjų šiam žingsniui buvo ilgai ruošiamasi. Po darbo ligoninėje A.Marcinkevičius kartu kitais gydytojais greitosios pagalbos automobiliu vykdavo praktikuotis į tuometį mėsos kombinatą.

Ne paslaptis, kad mėsos kombinate jie mokėsi operuoti kiaulės širdį, chirurgai iš plastiko pasidarydavo net dirbtinių kraujagyslių. Jie mokėsi taip pat operuodami šunis – vivariume dirbo ne tik A.Marcinkevičius, bet ir vėliau profesoriais tapę Vytautas Sirvydis, Giedrius Uždavinys.

Šie eksperimentai prasidėdavo vakare, po darbo Santariškių klinikose. Tik tada, kai Maskvoje pavyko atlikti kelias sėkmingas širdies persodinimo operacijas, leidimą jas daryti gavo ir lietuviai.

A.Marcinkevičius 1987-ųjų rugsėjo 2-ąją kartu su medikų brigada atliko pirmą širdies persodinimo operaciją Liietuvoje. 

 „Niekas nežinojo, kada išauš ta diena, kai bus atlikta pirmoji širdies persodinimo operacija Lietuvoje. Todėl tvyrojo įtampa. Nebuvo aišku, pagal kokius kriterijus nustatyti donoro smegenų žūtį.Buvo delsiama tai padaryti, todėl kelis kartus buvo atliekami smegenų tyrimai. O donoro širdies įsiuvimas truko šiek tiek ilgiau nei valandą“, - prisiminė fotografas P.Katauskas.

Tuomet daugelis stebėjosi, kam operacinėje reikia fotografo. Slaugytojos nuogąstavo, kad jis gali prie ko nors prisiliesti ir pažeisti sterilumo zoną. Buvo gydytojų, abejojančių, ar reikia jo paslaugų. Ar reikia medikų portretų? O profesorius A. Marcinkevičius tylėjo ir nieko nesakė.

Todėl šiandien mes turime galimybę dar kartą pažvelgti į unikalias istorines nuotraukas. Ir prisiminti profesoriaus indėlį į Lietuvos medicinos pasiekimus.

A.Marcinkevičius - modernios atviros širdies chirurgijos pradininkas, pašventęs savo gyvenimą šiai profesijai. Jis sukūrė Vilniaus širdies ir kraujagyslių chirurgijos mokyklą,  atliko pirmąsias inksto bei širdies persodinimo operacijas.  Tai padaryta sunkiomis sąlygomis - tuo metu, kai Lietuva buvo okupuota ir izoliuota nuo pasaulio.

Dešimtmečius medicinai atidavęs  profesorius ne tik išugdė būrį gabių gydytojų, bet ir į chirurgijos kelią atvedė savo sūnus Rimtautą ir Algį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.