- Kas yra ūminis bronchitas?
- Ūminis bronchitas – ūminis įvairios kilmės, dažniausiai infekcinis, apatinių kvėpavimo takų uždegimas. Bronchitas atsiranda dėl trachėjos ir bronchų uždegimo. Remiantis amerikiečių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais, ūminiu bronchitu suserga vidutiniškai apie 90 asmenų iš 100 000 gyventojų per savaitę, o žiemą – apie 150 asmenų iš 100 000 gyventojų per savaitę. Paprastai ūminiu bronchitu sergama šaltuoju metu laiku.
- Kas sukelia ūminį bronchitą?
- Dažniausiai ūminį bronchitą sukelia virusinė infekcija (rinovirusinė, adenovirusinė, respiracinė sincitinė, gripo, paragripo, Herpes simplex ir kiti), tačiau kartais virusinė infekcija gali komplikuotis bakterine infekcija. Šią ligą taip pat skatina tokie veiksniai, kaip aplinkos teršalai, rūkymas, nuovargis, kenksmingos medžiagos (įvairios augalinės ir mineralinės medžiagos, organiniai tirpikliai, chloras). Bronchitas gali pasireikšti ir sergant gastroezofaginio refliukso liga (GERL).
- Kaip išsivysto ūminis bronchitas?
- Mikroorganizmai ar kiti veiksniai sukelia uždegimą kvėpavimo takuose. Bronchų gleivinė ir pogleivis paburksta, gleivinė storėja, atsisluoksniuoja virpamasis epitelis, bronchų gleivinė infiltruojama uždegiminėmis ląstelėmis, sutrinka mukociliarinis klirensas, bronchai siaurėja arba užsikemša – dėl to atsiranda kosulio priepuoliai su skrepliavimu ir dusuliu. Kvėpavimo takuose nuolat gaminasi sekretas, tačiau esant kvėpavimo takų uždegimui, sekreto gamyba labai suintensyvėja. Kosulio metu organizmas bando atsikratyti kvėpavimo takuose susikaupusio sekreto. Jei bendra imuninė būklė yra normali, gleivinės membrana grįžta į pradinį lygmenį po pradinės infekcijos, kuri dažniausiai trunka kelias dienas.
- Kokie ūminio bronchito simptomai?
- Ūminis infekcinės kilmės bronchitas dažniausiai yra ūminės virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos dalis, todėl pirmieji simptomai gali būti bendras negalavimas, sloga, gerklės skausmas, raumenų skausmai, krūtinės spaudimo pojūtis, nedidelis karščiavimas. Sergant ūminiu bronchitu kosulys iš pradžių dažnai būna sausas, varginantis, jaučiamas deginančio pobūdžio skausmas už krūtinkaulio, vėliau gali atsirasti skreplių. Kosulys, kurio metu atkosima skaidrių, gelsvų ar žalsvų skreplių, yra vienas pagrindinių bronchito simptomų. Vaikai skreplius neretai gali nuryti, todėl tėvai jų nepastebi.
Rūkalius gali varginti rytinis kosulys. Rūkantieji neretai šį kosulį laiko visiškai normaliu ir dažnai nekreipia į jį dėmesio. Pasikartojantis stiprus kosulys gali sukelti kvėpavimo raumenų skausmą. Simptomai neretai prasideda praėjus 3–4 dienoms po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir trunka 2–3 savaites. Apie 50 proc. sergančiųjų kosti iki 2 savaičių, o apie 25 proc. – ilgiau kaip vieną mėnesį. Pasikartojantys ūminio bronchito atvejai gali nulemti lėtinį bronchitą.
- Ar rūkaliai bronchitu serga dažniau?
- Nustatyta, kad 50 proc. rūkalių serga lėtiniu bronchitu ir rūkymas sukelia 75 proc. mirčių dėl lėtinio bronchito. Apie 1,1 mlrd. pasaulio gyventojų rūko. Bendrasis rūkalių mirtingumas yra 1,7 karto didesnis už nerūkančiųjų mirtingumą. Tabako produktuose yra apie 4000 įvairių cheminių medžiagų. Nustatyta, kad 40 iš jų – žinomi kancerogenai.
Rūkant į kraują patenka šios cheminės medžiagos: nikotinas – itin stipraus poveikio nuodinga medžiaga, kuri pagreitina širdies plakimą; dervos – jas sudaro keliolika vėžį sukeliančių medžiagų ir dirginančios medžiagos, kurios pažeidžia plaučius, sutrinka plaučių valymosi funkcija, todėl žmogus ima kosėti; anglies monoksidas – labai nuodingos dujos, dėl kurių kraujas blogiau aprūpina organizmą deguonimi. Cigarečių dūmai paralyžiuoja bronchų valymosi mechanizmą, todėl juose sparčiai kaupiasi kenksmingosios medžiagos bei ligų sukėlėjai, kurie vėl gali sukelti uždegimus. Rūkaliaus kosulys yra ne kas kita, kaip beviltiškas organizmo mėginimas pačiam išvengti šio pavojaus.
- Kaip gydytis susirgus bronchitu? Ar būtina kreiptis į gydytoją?
- Pajutus pirmuosius ligos požymius rekomenduojama neiti į darbą, gerti vaistus nuo kosulio, kas porą valandų išgerti vaistažolių arbatos, puikiai padedančios ne tik nuo bronchito, bet ir nuo visų kvėpavimo takų ligų, atlikti inhaliacijas su vaistažolėmis. Mėginant bronchitą gydytis patiems, reikia būti atidiems renkantis vaistus nuo kosulio. Nežinant jų veikimo ypatybių, lengva pasirinkti netinkamus vaistus. Kai trachėjoje ir bronchuose susikaupia daug gleivių, jas reikia iškosėti, o ne slopinti kosulį.
Jeigu kosulys užtrunka ir nepraeina po savaitės, ypač jeigu įkvėpiant ir iškvėpiant girdisi nemalonus švilpimas ir švokštimas, atsiranda dusulys, kyla kūno temperatūra, būtina kreiptis į gydytoją.
- Kokios komplikacijos gali išsivystyti nesigydant šios ligos?
- Kvėpavimo takų gleivinės uždegimą būtinai reikia visiškai išgydyti, nes laikui bėgant, iš ūminės ligos gali išsivystyti lėtinis bronchitas. Tada bronchai užsikemša skrepliais. Iš pradžių tik protarpiais, vėliau jau ilgesnį laiką trūksta oro, dėl to gali prasidėti net dusulio priepuoliai. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) specialistai teigia, jog žmogus, kuris bent tris mėnesius per metus kosti su skrepliais, jau serga lėtiniu bronchitu. Kad taip neatsitiktų, jau iš pat pradžių ūminį bronchitą būtina gydyti.
- Kada bronchitas laikomas lėtiniu?
- Lėtinis bronchitas – tai lėtai progresuojantis difuzinis bronchų gleivinės uždegimas, dėl kurio sutrinka gleivių sekrecija ir drenažinės bronchų funkcijos. Liga diagnozuojama tuomet, kai ne mažiau kaip 2 metus iš eilės ir ne mažiau kaip po 3 mėnesius (nebūtinai iš eilės) daugumą dienų pasikartoja kosulys ir skrepliavimas. Žinoma, šie kriterijai yra taikomi, jeigu pacientas neserga tuberkulioze ar kitomis kvėpavimo takų ligomis.
Lėtinį bronchitą dažnai sukelia ne infekcijos, o nuolat kvėpavimo takus dirginantys žalingi veiksniai. Bene svarbiausias bronchus žalojantis veiksnys – tabako dūmai, nepriklausomai nuo to, ar rūkoma aktyviai, ar pasyviai. Mokslininkų manymu, jų kenksmingas poveikis beveik 6 kartus didesnis negu kitų veiksnių, sukeliančių šią ligą.
Taip pat lėtinio bronchito rizikos veiksniai yra profesiniai kenksmingi veiksniai, aplinkos teršalai (sieros dioksidas, gamtinių dujų degimo produktai, naftos perdirbimo įmonių atliekos), klimatas (šaltis, drėgmė, debesuotumas), socialinės problemos (badavimas, alkoholizmas), ilgą laiką sutrikęs kvėpavimas pro nosį.
Pagrindiniai lėtinio bronchito simptomai – kosulys, skrepliavimas ir dusulys. Kosulys prasideda iš lėto ir tolydžio stiprėja, dažniau pasireiškia rytais. Ligos pradžioje kosulys paprastai pasireiškia keičiantis sezonui – rudenį ir pavasarį. Ligai progresuojant jis tampa nuolatinis. Be specifinių lėtinio bronchito simptomų, ligoniai skundžiasi padidėjusiu prakaitavimu, bendru silpnumu, padidėjusia kūno temperatūra, greitu nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu. Ilgalaikis plaučių ventiliacijos sutrikimas sąlygoja negrįžtamus plaučių audinio pokyčius ir skatina plaučių emfizemos, pneumosklerozės vystymąsi. Lėtiniam bronchitui būdingi remisijų ir paūmėjimų periodai. Jo paūmėjimą dažniausiai sukelia kvėpavimo takų infekcijos.
Sergant lėtiniu bronchitu, būtina mesti rūkyti. Pastebėta, kad metus rūkyti ligonių būklė pagerėja praėjus vos 1–2 mėnesiams. Po 6–24 mėnesių atsinaujina pažeistos bronchų gleivinės. Lėtiniu bronchitu sergantiems žmonėms patartina vengti peršalimo ir infekcinių kvėpavimo takų ligų. Rekomenduojama visavertė, organizmo atsparumą stiprinanti mityba. Patartina gausiai vartoti skysčių.
- Kokios profilaktikos priemonės galėtų padėti išvengti bronchito?
- Pačios paprasčiausios priemonės – kambarių drėkinimas ir vėdinimas. Rekomenduočiau nusipirkti oro drėkintuvą (santykinė oro drėgmė turi būti 35–60 proc.) ir vėdinti kambarius mažiausiai tris kartus per dieną po 5–10 minučių. Optimali namų oro temperatūra yra 17–20 laipsnių. Valyti dulkes reikėtų drėgnomis priemonėmis, o kilimus geriausia dulkinti lauke, nes smulkios nenusėdančios dalelės išsisklaido patalpų ore ir patekusios į kvėpavimo takus sudirgina juos.
Rūkantiems patarčiau kuo greičiau mesti rūkyti. Nusprendusiems tai padaryti, siūlyčiau pasidalinti šiuo sprendimu su šeimos nariais ir draugais, nes viešas įsipareigojimas suteikia daugiau ryžto. Taip pat reikėtų vengti prirūkytų patalpų ir dulkinų darbo vietų.
Labai svarbu ir taisyklingas kvėpavimas. Įkvėpti reikia ne pro burną, o pro nosį, nes tik šitaip kvėpuojant oras iš pradžių sušildomas, o paskui – išfiltruojamas. Taip pat rekomenduočiau treniruoti kvėpavimo organus. Rytais ir vakarais tris minutes atlikite tokius kvėpavimo pratimus: iškvėpkite ir giliai įtraukite pilvą, tada 6 sekundėms sulaikykite orą, po to giliai įkvėpkite ir išpūskite pilvą. Pratimą kartokite tris minutes.
Taip pat reikėtų stiprinti imuninę sistemą. Dažna orų kaita vasaros-rudens pereinamuoju laikotarpiu labai kenkia visam organizmui ir ypač – imuninei sistemai ir padaugėja virusų ir bakterijų aplinkoje. Galimi tokie organizmo grūdinimo bei imuninės sistemos stiprinimo būdai: grūdinamosios oro vonios, kūno masažas sausu šepečiu, kontrastinis (šilto bei šalto vandens) dušas ir pan.
