Graikiškas ligos pavadinimas – akromegalija – reiškia dideles galūnes. Liga priskiriama prie retųjų – per metus suserga maždaug trys gyventojai iš milijono, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Gyvenimo būdas".
Apie šią retą ligą - pokalbis su Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovu profesoriumi Vaidotu Urbanavičiumi.
– Kodėl susergama akromegalija? Kas ją paskatina?
– Įtakos jai atsirasti turi pernelyg didelis augimo hormonų kiekis. Augimo hormonai reikalingi žmogui, jie gaminasi visą gyvenimą, bet su amžiumi jų kiekis mažėja.
Šie hormonai reguliuoja įvairių medžiagų – baltymų, angliavandenių, riebalų – apykaitą, suteikia jėgos, palaiko tonusą, netgi, kaip manoma, atitolina senėjimo procesus.
Padidėjęs augimo hormonų kiekis ankstyvame amžiuje, dar nepasibaigus augimui, lemia amžiaus neatitinkantį augimą, vadinamą gigantizmu. Jei augimo hormonų kiekis išlieka didesnis ir vyresniame amžiuje, tai vadinama akromegalija.
Kai augimo hormonų yra per daug, atsiranda neigiamų pasekmių – didėja galūnės, apima sąnarių skausmai.
Į per didelį augimo hormono kiekį reaguoja ir minkštieji audiniai, įvairūs organai – jie taip pat gali didėti.
Už augimo hormonų gamybą atsakingos ląstelės yra hipofizėje – šalia galvos smegenų. Liga atsiranda iš vienos mutavusios ląstelės. Ji ima daugintis ir pamažu tokių ląstelių atsiranda daugiau. Šios ląstelės yra gerybinės, tačiau jų dauginimosi procesas progresuoja, kartu vis daugėja augimo hormonų.
Kai organizme susidaro kritinė jų masė, atsiranda neigiamų pasekmių.
– Kodėl tuomet žmogus neauga? Kodėl augimo hormono perteklius pasireiškia augimu ne į ūgį, o į plotį?
– Kai žmogui yra 30 ar 40 metų, jo kaulų augimo zonos yra užsidariusios. Tačiau į plotį jie dar gali šiek tiek didėti – ir tai ypač būdinga akromegalija sergančiam žmogui: jo galūnės yra platesnės, jam tenka keisti batus, žiedus, padidėja žandikaulis, tarp dantų atsiranda tarpų, nes dantys nedidėja. Padidėja ir liežuvis.
Liga paveikia ir sąnarius – jie deformuojasi, žmonės jaučia skausmus, ypač naktį.
Pokyčiai trunka ilgai. Iš pradžių, kol jie nėra labai ryškūs, žmogus to net nepastebi. Pokyčių nemato ir tie, kurie šalia šio žmogaus leidžia ištisas dienas.
Neretai pirmieji pokyčius pastebi tolimesni giminaičiai ar draugai, pamatę žmogų po ilgesnės pertraukos.
Augimo hormono perteklius paveikia ir vidaus organus – širdį ir kraujagysles.
Širdis padidėja, dėl to gali atsirasti rimtų problemų.
Padidėja kraujospūdis, pakitimų atsiranda ir kituose vidaus organuose – kepenyse, inkstuose.
Ir, žinoma, atsiranda pokyčių, kurie nematomi plika akimi, – nukenčia medžiagų apykaita, kurią reguliuoja augimo hormonas. Ne vienas pacientas gali susirgti cukriniu diabetu, nes per didelis augimo hormonų kiekis slopina insulino veikimą.
– Jeigu pacientai taip ilgai nežino, kad serga, dažnas jų turbūt ilgai neranda kelio pas endokrinologus? Kaip dažniausiai nustatoma akromegalija?
– Kartais pacientai kreipiasi į mus kur nors perskaitę, pamatę, sužinoję apie ligą ir nujausdami, jog ji juos kamuoja.
Bet dažniausiai žmonės, nežinantys aiškios diagnozės, aplanko daugybę medikų, nes ligos simptomai gali būti labai įvairūs – jie lankosi pas neurologus, reumatologus ir kitus specialistus.
Dėl to liga dažniausiai nustatoma praėjus 10–12 metų nuo ligos pradžios. Taip yra visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje.
Anksti nustatyti ligą vertinga tuo, kad pacientą galima išgydyti, kitas dalykas – liga nespėja smarkiai pakeisti jo išvaizdos.
Laiku užkirtus kelią augimo hormonams, galima išvengti kai kurių ligos pasekmių.
Pavyzdžiui, išnyksta minkštųjų audinių paburkimas, tinimas, grįžta kai kurie veido bruožai, kurie buvo pakitę dėl minkštųjų audinių paburkimo. Tačiau kaulų, žinoma, nebepakeisime. Jeigu jie padidėjo, buvusių formų nesugrąžinsime.
– Ar galima iš viso atsisveikinti su šia liga? O gal ji lieka visam gyvenimui?
– Vienu atveju gali pakakti chirurgo pagalbos.
Jeigu hipofizės adenoma – gerybinis auglys – yra tokioje vietoje, kurioje ją galima pasiekti ir visiškai pašalinti, yra tikimybė, kad žmogus bus išgydytas.
Dabar tokios operacijos atliekamos per nosį, nereikia atverti kaukolės.
Po operacijos liga gali atsinaujinti tik tuomet, jeigu lieka pažeistų ląstelių ir jos toliau išskiria augimo hormonus.
Jeigu lieka pažeisto audinio, žmogaus negalima operuoti arba jis atsisako operacijos, taikoma spindulių terapija, taip pat skiriami vaistai.
Vaistais galima pristabdyti ligą – jie neišgydo, bet prislopina augimo hormonų veiklą ir neigiamą jų poveikį organizmui. Vaistus tenka vartoti visą gyvenimą.
Akromegalija veikia daugelį organų. Jeigu ši liga negydoma, žmogus gali anksti mirti dėl širdies kraujagyslių komplikacijų.
Nestabdomai augantis auglys taip pat gali užspausti gyvybiškai svarbius centrus smegenyse.
– Ar šiais laikais yra daug pacientų, kurie nėra gydomi nuo šios ligos?
– Dar yra tokių, bet toks dažniausiai būna pačių pacientų sprendimas. Žinau žmonių, kurie neigia savo ligą. Jiems atrodo, jog jie sveiki.
