Gydytojo diplomą turinti moteris labiau nerimauja ne dėl savęs, o dėl jaunųjų šokėjų sveikatos. Pasak jos, aukštumų siekiantys treneriai dabar nualina dar bręstančių vaikų kūnus, todėl jiems anksti prireikia medikų pagalbos.
Kojoje - svetimkūnis
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kur buvo atlikta operacija, šokių trenerė J.Norvaišienė ilgai neužsibuvo – po vasario 24-ąją, pirmadienį, atliktos operacijos jau penktadienį ji krovėsi daiktus namo.
Moters dar laukė trijų savaičių reabilitacija, nors ji jautėsi taip puikiai, kad net abejojo, ar jai dar reikalinga specialistų pagalba. „Bet turbūt mankšta ir masažai padės organizmui greičiau priimti svetimkūnį – juk kelio sąnarys nėra mažas“, – kalbėjo mediko išsilavinimą turinti kaunietė.
Ši operacija – sporto pasekmė. J.Norvaišienė visuomet gyveno aktyviai: daugiau nei tris dešimtmečius ji su vyru Česlovu sukosi ant parketo, prieš tai lankė gimnastikos treniruotės, o sportinei karjerai pasibaigus ėmėsi trenerės darbo.
Pamažu susidėvėjo dešiniojo kelio sąnario kremzlė. Šis sąnarys nukentėjo labiau, nes dešinioji šokėjų koja labiau apkraunama, ji daugiau dirba atliekant tam tikrus sukinius ar pozas.
Operacija - proga pailsėti
Skausmą – pirmąjį ženklą, kad sąnariui reikia pagalbos, J.Norvaišienė juto jau seniai. Skausmas stiprėjo, tapo vis sunkiau sulenkti koją, teko riboti judesius. Iš pradžių moteris bandė gydytis konservatyviai – vaistais, procedūromis, bet tai nepadėjo.
„Pasirinkau operaciją, kurios metu įsodinti sąnarį padeda individualiai pagaminti instrumentai.
Tereikia gamintojams į Belgiją nusiųsti kelio kompiuterinę tomografiją, ir jie, taikydami trimatę metodiką, sukuria šiuos prietaisus“, – pasakojo buvusi šokėja.
Profesoriaus Narūno Porvanecko atlikta operacija neprailgo. „Gerai pamiegojau ir pailsėjau“, – prisipažino J.Norvaišienė.
Kai atslūgs audinių patinimas, sugis randai, kaulai priims naują sąnarį, prie jo adaptuosis kūnas, neliks jokių problemų, tada trenerė galės grįžti prie darbų.
Dėl savo kojos J.Norvaišienė dabar visiškai rami. Kur kas labiau jai skauda širdį matant, kaip žalojami jaunų šokėjų kūnai.
„Aš šokau 32 metus, prieš tai lankiau gimnastiką. Net ir tuomet, kai prasidėjo kelio sąnario skausmai, dar galėjau dirbti. O dabar sąnarių skausmais skundžiasi penkiolikos šešiolikos metų jaunuoliai. Kas laukia jų?“ – klausė patyrusi trenerė.
Auklėtiniams - ne tik šokių pamokos
Savo mokiniams ji griežtai nurodo gerti daug vandens, mat jis sudaro apie 90 proc. sąnarių kremzlės.
„Kremzlė – tarsi kempinė. Jeigu išdžiūva, tampa trapi ir pradeda trūkinėti. Sveika kremzlė – tarsi pagalvėlė tarp dviejų kaulų, neleidžianti jiems trintis.
O kremzlėms suirus kaulas ima trintis į kaulą, todėl pradeda kamuoti skausmai. Su vyru Česlovu reikalaujame, kad auklėtiniai į repeticijas ir treniruotes atsineštų gerti“, – patirtimi dalijosi J.Norvaišienė, kuriai žinios apie žmogaus kūno sandarą, sveikatą padeda ir asmeniškai, ir treniruojant vaikus.
Aktyviai judantiems žmonėms ne mažiau svarbi ir mityba. Norint aprūpinti kremzles kolagenu reikia stengtis valgyti daugiau maisto, kuriame yra šios medžiagos – šaltienos, želė.
„Kai kurie treneriai klysta kaip apšilimą jauniems šokėjams skirdami daug pritūpimų. Pritūpimas – tai didžiulis krūvis jaunam nesusiformavusiam kelio sąnariui. Jam apšilti visiškai pakanka lėtų šokių“, – kalbėjo kaunietė.
Žmogaus kūnui, kaip ir bet kuriam aparatui, duotas garantinis laikas. Kai išnaudojame gamtos duotus išteklius, kūnas pradeda byrėti. Kiekvienas sąnarys užprogramuotas tam tikram judesių skaičiui. Negerai, jeigu jis bus viršytas labai anksti“, – kalbėjo medikė ir trenerė.
Nerimas dėl jaunųjų šokėjų
Jai neramu, kad dėl netaisyklingos stovėsenos kenčia jaunų šokėjų stuburai.
„Šokančios mergaitės nugara turi būti atlošta. Dėl to pasikeičia svorio centras, stuburui tenka didžiulis krūvis. Jeigu taip šoka dar nesubrendusi mergaitė, kai jos stuburas ir raumenys dar nesusiformavę, pradeda darytis išvaržos.
Mano manymu, nusikalstama versti taip šokti vaikus, kurių kūnas dar nėra iki galo susiformavęs“, – piktinosi J.Norvaišienė.
Trenerių pora bandė atkreipti Tarptautinės šokių federacijos dėmesį – siuntė medicininiais tyrimais pagrįstą medžiagą apie žalojamus jaunų šokėjų kūnus. Bet problema, atrodo, rūpi tiktai jiems vieniems.
J.Norvaišienė pastebi, kad smarkiai atsilošti šokdami jau verčiami ir berniukai. Arba jiems liepiama atstatyti krūtinę.
Dėl to netaisyklingai vystosi ne tik krūtinė, bet ir stuburas.
„Visus trenerius raginu pažiūrėti į geriausius pasaulyje profesionalus. Pavyzdžiui, į Arūną Bižoką, kuris penkerius metus iš eilės tapo pasaulio čempionu – nepamatysite jo šokančio atsilošusio, jo kūnas visuomet tiesus.
Jaunieji treneriai gal ir ieško naujų tendencijų, bet negalima to daryti jaunų žmonių sveikatos sąskaita.
Šokdami vaikai turi stovėti kuo natūraliau. Eksperimentuoti su stuburo padėtimi, kol vaikai dar nesubrendę, negalima“, – įsitikinusi šokių trenerė. Ji neabejoja, kad karjerą pradedantys jauni šokėjai dėl tokių eksperimentų labai anksti taps medikų pacientais.
Operacijos pasižymi tikslumu
Pažangios kelio sąnario endoprotezavimo operacijos, kai naudojami konkrečiam pacientui sukurti specialūs instrumentai, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centre atliekamos jau trejus metus.
„Operuojant įprastai ortopedas-traumatologas operaciją planuoja ir tinkamą endoprotezo padėtį nustato naudodamasis dvimatėmis rentgeno nuotraukomis, - sakė šio centro vadovas profesorius Narūnas Porvaneckas. - Taikant personalizuotą sistemą, atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas, skenuojami šlaunikaulio, blauzdos kaulai, nustatoma tiksli kelio anatomija. Gaunamas trimatis vaizdas siunčiamas į laboratoriją Belgijoje. Ten gaminami unikalūs šlaunikaulio ir blauzdikaulio poziciniai instrumentai, kurie leidžia tiksliai priderinti endoprotezą prie žmogaus audinių, anatomiškai atkurti tas pačias kelio sąnario struktūras".
Kartu su operacijai reikalingais prietaisais gydytojas gauna ir plastikinį kelio modelį – jis skirtas pasitreniruoti prieš operaciją, išbandyti veiksmus. Bet patyrusiems ortopedams-traumatologams to dažniausiai nereikia.
Operacijos, kai taikoma personalizuota sąnario implantavimo sistema, pasižymi tikslumu. Tačiau norint jas atlikti būtinas magnetinio rezonanso tyrimas, po kurio iki operacijos turi praeiti ne daugiau kaip šešios savaitės, tad būtina derinti tyrimų ir operacijos laiką.
Visiems pacientams, nesvarbu, kokią operaciją jie pasirinko, dabar įsodinami naujos kartos kelio sąnario endoprotezai, tačiau tiems, kurie pasirenka personalizuotą implantavimo metodiką, tenka primokėti maždaug pusantro tūkstančio litų.
„Per trejus metus tokiu būdu kelio sąnarį atkūrėme kelioms dešimtims pacientų, visi jie džiaugiasi esantys sveiki ir laimingi“, - patikino Prof.N.Porvaneckas.
