Norintiems išsaugoti sveiką širdį – keturiolika taisyklių

Viena stiklinė vynuogių sulčių

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 11, 2014, 6:15 PM, atnaujinta Feb 15, 2018, 12:43 PM

Viena stiklinė vynuogių sulčių

Jeigu kiekvieną dieną išgersite po vieną stiklinę raudonųjų vynuogių sulčių, tai jus apsaugos nuo infarkto.

Mokslininkai jau įrodė, kad vynuogėse esančios medžiagos saugo nuo trombų, galinčių užkimšti širdį maitinančias arterijas, susidarymo.

Šios medžiagos net 75 procentais sumažina trombocitų aktyvumą.

Du puodeliai pieno

Nuo įvairiausių širdies bėdų apsaugos ir du puodeliai pieno, jei juos gersite kasdien.

Amerikiečių mokslininkai 22 metus stebėjo 3150 emigrantų iš Japonijos nuo 55 iki 68 metų sveikatą.

Paaiškėjo, kad tie, kurie kasdien išgerdavo po dvi stiklines neriebaus pieno, du kartus rečiau sirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis nei tie, kurie ignoravo šį gėrimą.

Trys patiekalai su vitaminu E

Širdžiai ir kraujagyslėms triskart per dieną reikia produktų, kuriuose yra daug vitamino E – įvairių daržovių, sūrio, varškės, augalinio aliejaus.

JAV nacionalinio gerontologijos centro sudarytos dietos laikęsi 11 tūkstančių vyresnių nei 67 metų amerikiečių du kartus rečiau skundėsi širdies skausmais, palyginti su bendraamžiais, kurie buvo ne tokie atidūs mitybai.

Keturi gabalėliai žuvies

Jei per savaitę suvalgysite bent keturis gabalėlius žuvies, 44 procentais sumažinsite riziką mirti nuo miokardo infarkto.

Tai paaiškėjo atlikus vieną didelį tyrimą, kurio metu 30 metų buvo stebima 2 tūkstančių įvairaus amžiaus žmonių sveikata.

Jūros dovanų naudai liudija ir vadinamasis Grenlandijos fenomenas: nors ten yra suvartojama daug gyvulinių riebalų ir baltymų, prie jūros gyvenantys eskimai itin retai serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kaip svarbiausią eskimų mitybos komponentą mokslininkai yra nurodę omega-3 riebalų rūgštis.

Penki graikiniai riešutai

Gyvenimą paprasta pailginti septyneriais metais. Tereikia kasdien suvalgyti penkis graikinius riešutus.

Vienas amerikiečių tyrinėtojas išsiaiškino, kad šiuose riešutuose yra medžiagų, saugančių nuo pražūtingo cholesterolio poveikio.

Šešiais laiptatakiais – bėgte

Jeigu ryte ir vakare po tris kartus pakilsite ir nusileisite šešiais laiptatakiais, tris kartus sumažinsite širdies ligos tikimybę.

Dirbant raumenims, širdžiai lengviau varinėti kraują po organizmą.

Septyni šaukšteliai uogienės

Mėgstate aviečių uogienę? Nuo šiol galite leisti sau pasmaližiauti.

Septyni arbatiniai šaukšteliai aviečių uogienės per dieną – ir jau po pusmečio koronarinės arterijos bus sustiprėjusios 2,5 karto.

Avietė neretai laikoma aspirino, kurį trombų profilaktikai taip mėgsta vartoti amerikiečiai, pakaitalu.

Avietėse gausu ne tik vitaminų C ir P, bet ir kalio, teigiamai veikiančio širdį.

Aštuoni bananai per savaitę

Pulsas itin šokinėja po nemalonaus pokalbio ar pakilus laiptais? Širdies ritmą normalizuoja aštuoni bananai per savaitę.

Kai pasikarščiuojate, suvalgykite 1-2 bananus.

Tai aprūpins jūsų nervų sistemą būtina energija, atkurs kalio lygį širdies raumens ląstelėse, taip pat nuramins padažnėjusį širdies plakimą.

Devyni dainos posmai

Jei ryte ir vakare padainuosite po devynis dainos posmus, tai apsaugos jus nuo stenokardijos priepuolio.

Operos dainininkai ir choristai gyvena 15 metų ilgiau nei kitų profesijų atstovai.

Paaiškėjo, kad, žmogui dainuojant, intensyviai dirba ne tiktai jo balso aparatas – paspartėja kraujo tėkmė mažajame kraujotakos rate, todėl pagerėja organų aprūpinimas deguonimi.

Dešimt minučių maldos

Italų mokslininkai įrodė, kad tuomet, kai vienuoliai meldžiasi, sulėtėja jų senėjimo procesai.

Pakanka vos dešimties minučių maldos, kuri širdies raumenį paveikia teigiamai.

Pasirodo, ritmiška ir monotoniška maldos kalba sinchronizuoja širdies ir kvėpavimo takų bioritmus.

Paprastai žmogus per minutę įkvepia 14 kartų. O besimeldžiantieji – tik šešis.

Tokį kvėpavimą medikai laiko gilesniu ir ekonomiškesniu.

Kadangi plaučių ritmas yra susijęs su širdies ritmu, maldos metu širdis ima plakti ramiau ir lygiau.

Vienuolika pavojingų profesijų

Tarptautiniai tyrimai patvirtino, jog egzistuoja ryšys tarp pacientų veiklos ir aterosklerozės išsivystymo.

Didžiausios rizikos grupė yra žmonės, kurių veikla susijusi su nuolatine psichoemocine įtampa.

Mokslininkai suskaičiavo 11 širdžiai pavojingų profesijų.

Tai – kosmonautai, šachtininkai, lakūnai, oro skrydžių dispečeriai, policininkai, bankų, gamybos įmonių, kompanijų vadovai bei vadybininkai, žurnalistai, stomatologai, prie konvejerio dirbantys darbininkai ir vairuotojai.

Pastarieji patiria stresą ne tik dėl kelyje susiklostančių nenumatytų situacijų. Greičio didėjimas širdžiai taip pat yra stresas. Važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu vairuotojo širdis plaka vidutiniškai 73 kartų per minutę dažniu, o pasiekus 100 kilometrų per valandą – net iki 97 kartų.

Dvylika dūmų įkvėpimų

Kai rūkote, dvylika kartų įtrauktas cigaretės dūmas 5 procentais padidina širdžiai tenkantį krūvį.

Kiekvienąkart įkvėpus dūmų susitraukia koronarinės arterijos, 8-10 dūžių per minutę padažnėja pulsas, organizmas netenka 10 miligramų vitamino C.

Nikotinas padidina deguonies poreikį.

Jis 2-3 kartus paspartina aterosklerozės vystymąsi ir priverčia širdies raumenį nuolat jausti deguonies stygių.

Trylika nereikalingų kilogramų

Nutukę žmonės keturis kartus dažniau patiria infarktą.

Anglai įrodė: jeigu 90 kilogramų sveriantis žmogus, nekeisdamas savo mitybos, kasdien greitu tempu nueis bent po 2,5 kilometro, per dvejus metus jis neteks apie 13 kilogramų.

Keturiolika apelsinų

Širdį nuo stresų keliamo pavojaus apsaugos 14 apelsinų per savaitę.

Citrusiniuose vaisiuose yra nemažai vitamino C, taip pat tam tikrų medžiagų, padedančių organizmui pasisavinti šį vitaminą.

2-3 apelsinai per dieną patikimai apsaugos širdies ir kraujagyslių sistemą nuo nepalankių ekologinių veiksnių. Taip pat širdį saugo ir mandarinai bei greipfrutai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.