Probiotikai - tai vadinamosios gerosios bakterijos ("probio" reiškia „už gyvenimą“). Jos būtinos mūsų egzistencijai, nes suteikia natūralią apsaugą nuo pavojingų bakterijų.
Jei mūsų gyvenimo aplinka yra užpildyta gerosiomis bakterijomis, kitos bakterijos negali daugintis ir plisti, nes nebeturi tam palankios terpės. Pasak mokslininkų, nors probiosis – dviejų organizmų sąveika, sustiprinanti abiejų organizmų gyvybinius procesus – yra palyginti seniai žinomas reiškinys, tik per pastarąjį dešimtmetį mokslininkų susidomėjimas ir darbų skaičius šioje srityje nepaprastai išaugo.
Prognozuojama, kad probiotikai – gyvi mikroorganizmai, galintys pagerinti aplinkos, kurioje jie gyvena, balansą, taps ateities inovatyvių technologijų pagrindu.
Antibiotikai ir chemikalai
Mūsų aplinka – tai daugybė mikroorganizmų. Pavyzdžiui, žurnalas „Indoor Air“ teigia, kad vos vienas patalpoje esantis žmogus kas valandą orą papildo 37 mln. bakterijų.
Tyrimai rodo, kad sveiko žmogaus organizme egzistuoja ir sugyvena trilijonai atskirų mikrobų, o virškinamajame trakte knibžda daugybė skirtingų bakterijų. Dauguma šių organizmų padeda mums išlikti sveikiems.
Kai kurie mikroorganizmai atlieka naudingą darbą, pavyzdžiui, padeda virškinti riebalus, sukuria tam tikras naudingas medžiagas, kovojančias su uždegimais ir panašiai, dauguma yra neutralūs.
Tačiau beveik kiekvienas žmogus priglaudžia ir nedidelį kiekį žalingų bakterijų vadinamųjų patogenų, kurie sukelia infekcijas. Aplinkoje esantys žalingieji mikroorganizmai trukdo augti augalams, mažina derlingumą, sukelia gyvulių infekcijas ir taip toliau. Iki šiol mokslas daugiausia tyrinėjo žalingąsias bakterijas ir ieškojo priemonių joms išnaikinti.
Buvo sukurta įvairiausių cheminių priemonių, bet jomis be atodairos naikinant blogąsias bakterijas kartu buvo pražudoma ir didžioji dalis gerųjų bakterijų bei suardoma imuninė sistema. Gyvūno, augalo, ir bet kokių kitų gyvų organizmų atsparumas ligoms buvo silpninamas ar sunaikinamas.
Palyginti visai neseniai, XX amžiaus pradžioje-viduryje atrasti ir susintetinti antibiotikai, kurių funkcija – žudyti į organizmą patekusias žalingąsias bakterijas infekcijų sukėlėjas, padarė perversmą ir išgelbėjo milijonus gyvybių. Tačiau dabar vartodami antibiotikus, naikinančius ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas, jau rizikuojame ne tik savo, bet ir ateities kartų sveikata.
Gera žinia, kad kiekvienas žmogus turi asmeninį mikrobų rinkinį, kuris smarkiai skiriasi priklausomai nuo to, kur gyveni, kaip maitiniesi ir taip toliau. Mūsų mikrobiniai zoologijos sodai taip pat gali kisti, pavyzdžiui, po antibiotikų, sunaikinusių ne tik infekcijos sukėlėjas, bet ir mūsų gerąsias bakterijas, pastarosios gali būti pakeistos kitomis, bet lygiai taip pat efektyviomis.
Alergija – suklaidinta imuninė sistema
O kodėl atsiranda alergija žiedadulkėms, jeigu jos nekenksmingos? Alergijos išsivysto, kai imuninė sistema klaidingai ima laikyti nekenksmingą baltymą grėsme. Tik kodėl imuninė sistema klaidingai reaguoja?
Pasak mokslininkų, priimtina teorija yra ta, kad šiuolaikinių cheminių higienos priemonių – antibakterinio muilo, švaraus vandens – ar pasterizuoto pieno vaikai susiduria su per mažu kiekiu mikrobų, todėl imuninė sistema turi mažiau galimybių mokytis atskirti pavojingas bakterijas nuo nepavojingų dalykų, pavyzdžiui, žiedadulkių.
Mokslinių tyrimų apžvalgoje, kurią užsakė Europos aplinkos agentūra, teigiama, kad hormonų sistemą ardančios cheminės medžiagos gali būti vienas veiksnių, lemiančių akivaizdų sergamumo daugeliu ligų pagausėjimą. O šie chemikalai aptinkami maiste, vaistuose, pesticiduose, buitinės chemijos produktuose ir kosmetikoje.
Neapgalvota žmogaus veikla chemizuojant dirvožemį kartu su žalingomis bakterijomis išnaikino ir gerąsias - probiotikus. Pavyzdžiui, tik ten, kur nepasiekė žmogaus ūkinė veikla, išliko natūralios, nepraradusios vertingųjų savybių vaistažolės ir kiti augalai.
Taigi nenuostabu, kad žmonija laukia naujų atradimų ir probiotikai kelia dideles viltis - mokslininkų atradimai keičia supratimą, kas padeda žmonėms išlikti sveikiems – pripažįstama, kad daugybė gerųjų bakterijų rūšių gyvuodamos ar aplinkoje, ar gyvūno virškinamajame trakte savo probiotinėmis savybėmis gali teigiamai paveikti mūsų aplinką, imuninę sistemą ir galiausiai gyvenimo gerovę.
Namus reikia ne tik švarinti, bet ir sveikatinti O kas atsitinka mūsų vonioje ar virtuvėje, kurias iššveičiame stipriais dezinfekuojančiais valikliais, kurie sunaikina visas bakterijas - ir gerąsias, ir blogąsias?
Pasak specialistų, taip kaip ir žmonėms dažnai vartojant antibiotikus, taip ir šveičiant savo aplinką stipriais dezinfekuojančiais valikliais, kyla rizika, kad bakterijos taps jiems atsparūs. Dažnai kūdikius ir mažus vaikus auginančios mamos stengiasi itin kruopščiai išvalyti ir sterilizuoti aplinką, plauna kiekvieną vaiko nuo žemės paimtą daiktą. Tačiau dėl to vaikams kyla dar didesnė rizika susirgti ir tapti agresyvesnių, atsparesnių bakterijų taikiniu. Be to, buityje naudojami cheminiai valikliai vis dažniau tampa ir alergijų priežastimi.
Per dažnas stiprių cheminių valiklių naudojimas namų priežiūrai neatneša naudos, bet gali pakenkti. Jei savo aplinkoje bandysime išnaikinti visas bakterijas, netapsime sveikesni, atvirkščiai, susilpninsime savo imunitetą ir sudarysime sąlygas daugintis cheminiams preparatams atsparioms bakterijoms.
Sveika aplinka sukuriama tik išlaikius bakterijų balansą. Patogeninės, arba blogosios bakterijos sudaro tik maždaug 5 proc. visų bakterijų. Padidėjęs patogeninių bakterijų kiekis gali sukelti pavojų sveikatai, tačiau kovai su jomis gali būti naudojama ne tik sunkioji artilerija, t.y., buitinė chemija su dezinfekuojančiomis medžiagomis, bet ir gerosios bakterijos, kitaip vadinamos probiotikais.
Būtent tokius produktus - valiklius su gerosiomis bakterijomis „Probiotic“sukūrė ir gamina Lietuvos bendrovė „ProBioSanus“. Tai mažai analogų pasaulyje turintys gaminiai, kuriuos Lietuvos įmonė pasiūlė ne tik mūsų šalies pirkėjams, bet sėkmingai eksportuoja į Baltijos ir Skandinavijos šalis, Izraelį.
Valikliai su probiotikais veikia gerųjų bakterijų pagrindu. Jų sudėtyje yra vandens, sertifikuotose laboratorijose atrinktų gerųjų (probiotikų) bakterijų šeimų, įvairių natūralių druskų mišinių bei jungiamųjų medžiagų, kurios sudaro mažiau nei 5% valiklio.
