Vairuotoju dirbantis Algis gydytojui skundėsi dideliu mieguistumu, prisipažino, kad dieną jaučiasi tarsi apsvaigęs.
Jį kamuoja nuolat užklumpantys miego priepuoliai. Jų metu vyras gali užmigti bet kokia poza.
Kai vyras pajunta jį kaustantį miegą vairuodamas, sustabdo automobilį ir 10-15 minučių pamiega. Tiek užtenka, kad jis vėl pasijunta žvalus.
Po trumpo miego sugrįžusi žvali būsena – vienas pagrindinių narkolepsijos bruožų.
Save sergančiu vyras laiko apie septynerius metus. Tačiau pirmieji ligos požymiai jam pasireiškė ir anksčiau. Būdamas paauglys jis užmigdavo odontologo kėdėje.
Ne tik vyro pasakojimas, bet ir tyrimas polisomnografu patvirtino, kad jis tikrai serga narkolepsija.
Tikslių duomenų nėra, tačiau manoma, kad Lietuvoje ši liga gali kamuoti maždaug du tūkstančius žmonių. Tačiau ne visi kreipiasi į medikus ir žino, kodėl juos apima nevaldomas miego priepuolis.
Ima nebeklausyti liežuvis
Bent porą kartų per mėnesį Algiui pasireiškia ir kiti narkolepsijos požymiai – nukąra žandikaulis, ima nebeklausyti liežuvis.
Toks priepuolis užtrunka vos dvi minutes, po jo žmogus vėl jaučiasi normaliai.
Priepuolių, dar vadinamų kataklepsija, metu kūnas ima nebeklausyti, suglemba raumenys. Tokius priepuolius išprovokuoja emocijos, dažniausiai juokas. Tuomet žmogui gali ne tik nukarti žandikaulis, bet ir nusvirti rankos, taip pat jis gali net suklupti ar pargriūti.
Sergančiuosius narkolepsija neretai ištinka ir miego paralyžius. Tokie žmonės tik pabudę kurį laiką negali pajudėti, nors jau yra sąmoningi.
Visi narkolepsijos požymiai – mieguistumas, miego paralyžius, kataklepsija – pasireiškia tik ketvirtadaliui pacientų.
Migdo ir įtampa, ir darbas
Sveikas žmogus paprastai mažiau aktyvus ir apsnūdęs jaučiasi nuo 14 iki 16 valandos, o sergančiuosius narkolepsija mieguistumo priepuoliai ištinka ir ryte, ir per pietus.
Juos migdo ir emocinė įtampa, ir ilgas nuobodus darbas.
Žmonės bando mieguistumą blaškyti kava, kontrastiniu dušu, išeina pasivaikščioti, tačiau nesusimąsto, kad tai gali būti miego sutrikimas.
Kasdien reikia gerti vaistus
Narkolepsija dažniausiai pasireiškia apie 20-30 metus.
Ja dažniau serga antsvorio turintys žmonės. Ši liga paveldima, tad atradus vieną narkolepsija sergantį žmogų, medikai stengiasi ištirti ir kitus jo šeimos narius.
Narkolepsija – liga visam gyvenimui. Jos išgydyti neįmanoma, galima tik palengvinti jos simptomus – kasdien gerti vaistus ir taip atsikratyti mieguistumo.
Liga nepaverčia žmogaus invalidu, tačiau sergantis narkolepsija turi atidžiai rinktis profesiją. Jam nerekomenduojama dirbti vairuotoju ar su mechanizmais.
Svarbiausia, kad žmogus žinotų, kas jam yra. Būtų gerai, jei jis turėtų sąlygas miego priepuolio metu trumpam užmigti.
Netinkamas režimas
Miego poreikis yra paveldimas. Todėl vienam žmogui užtenka penkių valandų miego, kitam, kad jis jaustųsi žvalus, reikia ne mažiau nei 9 valandų miego.
Taip pat yra paveldimas žmogaus polinkis keltis anksti arba vėlai. Atsižvelgdami į tai, „vyturiai“ ar „pelėdos“ turėtų pasirinkti ir darbą.
Bet didelė dalis žmonių skundžiasi miego trūkumu. Dažniausiai dėl to jie turėtų kaltinti blogą darbo ir poilsio režimą.
