„Pasižiūri „Dviračio žinias“, ir nereikia tabletės nuo nemigos“, – prisipažino Vilniaus universiteto Santariškių klinikų direktorius medicinai profesorius Pranas Šerpytis.
Tačiau G.Ruplėnui net atostogos nepadėjo išsaugoti širdies. Ji sustojo humoristui viešint Jordanijoje, kur šiuo metu vyrauja dideli karščiai.
Svilinanti kaitra, nepakankamas skysčių kiekis, tvankios naktys, lėktuvo skrydis, net stiprūs įspūdžiai – daug priežasčių galėjo lemti tai, kad G.Ruplėnas mirė biblijos laikus menančioje Jordanijoje.
Prieš metus šioje šalyje viešėjęs profesorius P.Šerpytis nelinkėtų čia ilsėtis aukštą kraujospūdį turintiems žmonėms tada, kai tvyro karščiai.
Tvankios naktys apkrauna širdį
- Kodėl infarktas smogia iš pasalų, nepaisydamas to, kad žmogus atostogauja? – paklausiau P.Šerpyčio.
– Infarktas nebūtinai turi išsivystyti tiems asmenims, kurių aterosklerozė yra toli pažengusi. Kur kas pavojingesnis yra nuolatinis stresas, karštis, tvankumas, nesugebėjimas atsipalaiduoti. Netgi miego trūkumas gali prišaukti infarktą.
Šiltos ir tvankios naktys, ypač jei kelios iš eilės, gali tapti infarkto priežastimi. Tokiomis naktimis oro drėgnumas būna kaip pirtyje, todėl žmogų išpila gausus prakaitas. Kūnas negali atvėsti ir atsikratyti šilumos pertekliaus.
Kiek ilgai gali žmogus ištverti būdamas pirtyje? Jam ima svaigti galva, darosi silpna, pavargsta širdis varinėdama kraują, kuris darosi vis tirštesnis.
- Ar skrydis lėktuvu gali būti stresas organizmui? Gal geriau rinktis atostogoms Lietuvos kaimą, o ne belstis į šiltus kraštus?
– Visas pasaulis daug keliauja, lietuviai taip pat nėra sėsli tauta, keliavimas jau tapo gyvenimo būdu. Kita vertus, tolimai kelionei ir lėktuvo skrydžiui reikėtų pasiruošti iš anksto, gerai išsimiegoti, kad nereikėtų skubėti, nervintis, jog kažką pamirštai.
- Kodėl nuo infarkto kenčia jauni darbingo amžiaus žmonės? Kas yra širdies priešai?
– Medicinos literatūroje tokių veiksnių yra keli šimtai. Kita vertus, kiekvienas infarktas skiriasi, nes nėra dviejų vienodų žmonių.
Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, kraujagyslių spazmai dėl streso, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, nejudrus gyvenimo būdas – tai pagrindiniai infarkto veiksniai. Manau, apie tai kardiologai kalba kone kasdien.
Kita vertus, žmogus gali visiškai neįtarti, kad turi aukštą kraujospūdį, nes nieko neskauda, todėl jis jaučiasi normaliai.
- Ar būtina profilaktiškai pasitikrinti širdį, jei žmogus niekuo nesiskundžia?
– Sulaukę 40 metų vyrai priskiriami rizikos grupei, todėl būtina pasitikrinti širdį. Noriu priminti, kad Lietuvoje taikoma širdies ligų prevencinė programa, skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų, o moterims – nuo 50 iki 65 metų. Dailiosios lyties atstoves infarktas užklumpa dešimtmečiu vėliau nei vyrus, nes tai susiję su hormonų pokyčiais.
Mes savo organizmą turime patikėti kardiologui taip, kaip patikime savo automobilį techninės apžiūros specialistui. Įsigiję naują automobilį, elgiamės drąsiai, o kai rida siekia 100 tūkstančių kilometrų, užsukame į autoservisą. Tokia profilaktika būtina ir mūsų širdžiai.
Taikant prevencinę programą galima apskaičiuoti, ar žmogui gresia išeminė širdies liga.
Kiekvienas rizikos veiksnys yra įvertinamas pagal tam tikrą lentelę, atsižvelgiama į stresą, padidėjusį kraujospūdį, ar daug „blogojo“ cholesterolio, kurį gamina pats organizmas, ar yra antsvoris.
- Ar charakteris gal turėti įtakos širdies ligoms?
– Infarktui didelės įtakos turi tam tikri asmenybės bruožai, charakteris, temperamentas. Jei žmogus veržlus, siekia pirmauti ir dažnai susiduria su kliūtimis, jei jis nelinkęs atsiverti, o neigiamas emocijas laiko savo viduje, – nuo širdies to nepaslėpsi.
Ji reaguoja į nuotaikos pokyčius, blogas mintis, net į staiga užklupusį džiaugsmą, todėl ne veltui sakoma: „Širdis plyšo nuo džiaugsmo.“
- Kaip dažnai reikėtų atostogauti?
– Atostogos būtinos kasmet. Geriausiai pailsima, kai atostogos tęsiasi bent dvi savaites. Didžiausia bėda, kai nervinė įtampa tampa gyvenimo palydovu. Mes negalime dirbti diena iš dienos, būtina laikytis darbo ir poilsio režimo, o vieną dieną per savaitę turime ilsėtis.
Jei sugebame susitvarkyti rašomąjį stalą, nusivalyti dulkes, taip ir organizmui būtina apsišvarinti, todėl reikalingas poilsis.
- Ar ateityje Lietuvoje sumažės infarktų?
– Tokia viltis teiktų daug džiaugsmo. Tačiau mes esame senstanti visuomenė, o su amžiumi didėja infarkto rizika. Kita vertus, išsivysčiusios šalys infarkto prevencijai gali skirti kur kas daugiau lėšų.
