Gyvenimo pilnatvę žemaičiui sugrąžino Kauno klinikose pirmą kartą atlikta itin sudėtinga operacija – neišsivystę žandikaulio sąnariai pakeisti specialiai iš titano ir plastiko pagamintais implantais. J.Jonkus tapo pirmasis Lietuvoje ir veikiausiai Baltijos šalyse, kuriam naujausios technologijos padėjo atverti burną, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Gyvenimo būdas".
Nuo mažens maitino trintu maistu
J.Jonkų gydę Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos medikai pripažįsta – ši patologija itin reta ir komplikuota.
„Tokie atvejai labai reti. Iš 100 tūkstančių vaikų gimsta vos 46, turintys šią patologiją. Kas ją nulemia, kokios jos priežastys, mokslininkai iki šiol dar nėra nustatę“, – pasakojo J.Jonkų operavęs veido ir žandikaulių chirurgas docentas Stasys Bojarskas.
Kol Juozas buvo visai mažas, motina Loreta Jonkuvienė maitino jį šaukšteliu – vaikas galėjo valgyti tik trintą maistą, kurio nereikia kramtyti.
Ūgtelėjęs jis ir pats išmoko susitrinti maistą ir pavalgyti.
Kauno klinikų medikai J.Jonkų pirmą kartą operavo 2007 metais, tačiau tuomet taikyti tradiciniai gydymo metodai nebuvo ilgalaikiai. Kurį laiką vaikas galėjo išsižioti, bet ilgainiui viskas grįžo į pirminę padėtį.
„Tada nutarėme imtis unikalaus metodo, apie kurį girdėjome tik iš užsienio kolegų. Ilgai stebėjome, kaip sekasi šią naujovę diegti pasaulyje. Pamatėme, kad kolegų rezultatai geri, ilgalaikiai ir patikimi“, – pasakojo docentas S.Bojarskas.
Sudėtingos operacijos medikai nutarė imtis tuomet, kai jaunuolio kaukolės augimas bus beveik sustojęs.
Sukūrė erdvinį modelį
Kauno klinikų medikų pritaikyto žandikaulio atkūrimo metodo esmė – specialiai pagamintomis dalimis kompensuoti anatominius trūkumus.
Kaukolės pamato ir trūkstamo apatinio žandikaulio dalys gaminamos individualiai, įvertinus paciento kaukolės dydį.
Bendradarbiaudami su Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiančia medicinos įmone „Biomet“ kauniečiai pirmiausia turėjo itin tiksliai išmatuoti paciento kaukolę.
Tomografu mikrono tikslumu buvo išmatuota jaunuolio galva. Duomenys nusiųsti į Ameriką, ten sukurtas tikslus anatominis paciento kaukolės modelis, taip pat – keli trūkstamų kaukolės dalių modelių variantai.
„Šį erdvinį modelį, skirtingai nuo to, kurį matome kompiuterio ekrane, galima pačiupinėti rankomis. Chirurgui tai labai svarbu – juk viskas turi būti suplanuota iki mažiausių smulkmenų, kad operacijos metu nebūtų jokių netikėtumų. Kaukolės struktūra anatomiškai labai sudėtinga, gausu ir gyvybiškai svarbių kraujagyslių, ir nervų“, – aiškino docentas S.Bojarskas.
Iš JAV gavus specialiai pagamintas kaukolės sąnarių dalis, medikai ėmė rengtis sudėtingai operacijai.
Operacija, prasidėjusi apie 9 valandą, baigėsi tik pavakarę – maždaug 17 valandą. Joje dalyvavo ne tik klinikų medikų komanda, bet ir konsultantas iš Danijos – „Biomet“ atstovas.
Teks mokytis to, ką išmoksta kūdikiai
Medikai pripažįsta – taikant naująsias technologijas, didžiausia kliūtis – ne patyrusių specialistų ar įgūdžių stoka, bet finansai.
Gydytojams teko sugaišti nemažai laiko, kol Valstybinės ligonių kasos atstovus pavyko įtikinti finansuoti J.Jonkaus gydymą, kainavusį apie 100 tūkst. litų.
Visame pasaulyje yra vos trys medicinos centrai, gaminantys preciziškai tikslias kaukolės dalis. Užsienio šalyse per metus atliekamos dešimtys itin sudėtingų operacijų, kai specialiai pagamintais implantais ištaisomos gamtos klaidos.
„Prieš operaciją kartu su sūnumi jaudinomės, tačiau tikėjome, jog viskas bus gerai. To stebuklo laukėme labai ilgai – prieš kelerius metus net nebūčiau patikėjusi, kad medikams pavyks grąžinti mano sūnų į visavertį gyvenimą“, – sakė L.Jonkuvienė.
Nors J.Jonkus jau gali išsižioti, jo laukia ilgas ir sunkus procesas – teks mokytis dalykų, kurių kūdikiai išmoksta per pirmuosius gyvenimo metus.
„Labai keistas jausmas, kai po operacijos galiu prasižioti. Buvo ypač keista, kai pirmą kartą į burną galėjau įsidėti dantų šepetėlį ir išsivalyti dantis“, – vis dar sunkiai tardamas žodžius sakė jaunuolis.
Jam teks mokytis valdyti žandikaulį, prasižioti, kramtyti maistą. Iki operacijos tik sutrintą maistą valgyti galėjęs Mosėdžio gimnazijos vienuoliktokas po truputį pratinsis prie įprastos mitybos.
„Netrukus vyksime pas ortodontus, teks tvarkyti dantis. Visa laimė, jog per 17 metų nekilo didesnių problemų dėl dantų. Jų nebūtų buvę galima sutaisyti“, – teigė L.Jonkuvienė.
